Sostinės vaikai, sporto mėgėjai ir sportininkai, besiruošiantis Tokijo olimpinėms žaidynėms, lengvąja atletika turi užsiimti salėse arba lauke, o ne manieže. Nors Žemaitės gatvėje esančio maniežo rekonstrukcija prasidėjo, statybų darbai tradiciškai vėluoja ir atidarymo data dar nėra žinoma.
Kol Vilniuje ir toliau vietoje Nacionalinio stadiono pūpso griaučiai, Kaunas pradėjo S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukciją, tačiau ji taip pat stovi vietoje – sutartis su rangovais iš Turkijos buvo nutraukta praėjusį mėnesį...
Kaltų kaip visada nėra. Ar taip mano Lietuvos Vyriausybė? Ar taip, Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisija su jos pirmininku Kęstučiu Smirnovu? Ar taip mano Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei miestų savivaldybės?
Tuo tarpu 2018-ųjų straipsnyje aprašomos Turkmėnistano sostinės Ašchabado sporto bazės ir toliau dygsta kaip ant mielių. Nors ši šalis neturi tokių lengvosios atletikos tradicijų, kokias turi Lietuva, o į olimpines žaidynes deleguos keliais kartais mažiau lengvaatlečių, sporto bazėmis jiems niekada neprilygsime.
Tokio lygio bazių Lietuvai gal ir nereikia. Reikia funkcionalių, įvairioms sporto grupėms tinkančių bazių, kuriose galėtų saugiai ir šiuolaikiškai sportuoti vaikai, entuziastai, sveiko gyvenimo būdo propaguotojai ir, be abejo, geriausi Lietuvos atletai – lengvaatlečiai, plaukikai, penkiakovininkai, dviratininkai ir kiti.
„Kas mūsų šalyje yra ne taip, kad leidžiame taip negerbti savo žmonių? Nejaugi kitų šalių žmonės jos valdžiai yra brangesni nei lietuviai Lietuvai“, – retoriškai klausė LLAF prezidentas Eimantas Skrabulis, grįžęs iš darbinės komandiruotės po centrines Azijos šalis.
Palyginkime Vilniaus ir Kauno sporto objektus su keletu sporto bazių Ašchabade.
