Chaosas prasidėjo tuomet, kai Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF) rusus nubaudė kovo mėnesį dėl sukčiavimo Danilo Lysenkos dopingo byloje. Buvo pateikti kaltinimai septyniems aukšto rango pareigūnams dėl dokumentų klastojimo ir D.Lysenkos teigiamų testų nuslėpimo.
Rusijai taip pat buvo skirta 10 milijonų JAV dolerių bauda, o bent pusę jos reikėjo sumokėti iki liepos 1 dienos, norint išsaugoti, kad bent 10 rusų sportininkų galėtų startuoti tarptautinėse lengvosios atletikos varžybose po neutralia vėliava.
Tačiau Rusija motyvuodama prasta ekonomine situacija dėl COVID-19 pandemijos prašėsi atidėti baudos mokėjimą. Surinkti 5 milijonus JAV dolerių nepavyko ir po žinomų Rusijos sportininkų kreipimosi į šalies prezidentą Vladimirą Putiną.
Galiausiai liepos 30 dieną posėdžiavę IAAF vadovai nusprendė atidėti mokėjimą iki rugpjūčio 15 dienos.
Tokia situacija į neviltį varo vieną žinomiausių šalies sportininkių Mariją Lasickienę. Už lietuviškų šaknų turinčio Vlado ištekėjusi 27-erių sportininkė ne kartą atvirai kritikavo Rusijos sporto funkcionierius dėl susidariusios situacijos.
M.Lasickienė nuo 2017 metų yra laimėjusi du pasaulio čempionato titulus bei triumfavo Europos pirmenybėse. Tiesa, dėl skirtų sankcijų Rusijai sportininkė nedalyvavo Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse 2016 metais ir dabar jai gresia praleisti Tokijo olimpines žaidynes.
Nieko keisto, kad pasigirdo kalbos apie šuolininkės galimybes keisti pilietybę. Juolab, kad reaguodama į situaciją Baltarusija tokių sportininkų laukia išskėstomis rankomis.
Lrytas.lt kalbintas sportininkės vyras Vladas Lasickas nuo tikslaus atsakymo apie pilietybę išsisuko.
„Marija apie savo ateities planus turėtų pranešti po IAAF posėdžio“, – prieš kelias savaites atskleidė sportininkės vyras.
V.Lasicko socialinio tinklo paskyroje netgi atsirado retorinis klausimas apie M.Lasickienės galimybes varžytis po Lietuvos vėliava.
„Ar galėtų M.Lasickienė atstovauti Lietuvai?“, – tokiu vieno žmogaus klausimu savo paskyroje pasidalino pats V.Lasickas.
Vis tik pačiai sportininkei būtų kur kas paprasčiau gauti Baltarusijos pasą, o tai reikštų, kad veikiausiai nereikėtų keisti net ir gyvenamosios vietos Rusijoje.
Tiesa, mokėjimo atidėjimas iš esmės atidėjo ir M.Lasickienės sprendimą dėl savo ateities. Pasirinkimas jai nėra lengvas. Jei lieka Rusijoje, o šios šalies sportininkams bus neleista startuoti net ir po neutralia vėliava, tuomet jai teks praleisti dar vienas olimpines žaidynes.
Tačiau priėmus kitos valstybės pilietybę, pagal IAAF nuostatus ji negalės varžytis po naujos šalies vėliava trejus metus. Kaip lrytas.lt tikino lengvosios atletikos specialistai, tokioje situacijoje išimtys yra beveik netaikomos ir vargu ar M.Lasickienė tokios sulauktų.
Abiems atvejams sportininkei nuplauktų Tokijo olimpinės žaidynės.
Kol kas sportininkė laukia IAAF sprendimo, tačiau ir toliau nevengia kritikuoti Rusijos sporto funkcionierių.
„RUSAF yra tikras cirkas su savo nariais, įskaitant vadovą Jevgenijų Jurčenką. Jie yra pagrindiniai aktoriai, kurie neturi jokios gėdos jausmo. J.Jurčenka prieš mėnesį pasitraukė iš pareigų, tačiau grįžo lyg niekas nebūtų nutikę. Tokie žmonės neturėtų atstovauti Rusijos lengvajai atletikai, jie tik daro žalą mūsų reputacijai.
RUSAF jau iššvaistė pusę metų nieko nedarydama, prarasime ir dar kelis mėnesius“ – pyktį Rusijos žiniasklaidoje liejo M.Lasickienė.
