A.Kellermann tapo pirmąją moterimi, nusprendusia įveikti Lamanšo sąsiaurį, varžėsi su vyrais ir iškovojo teisę dėvėti aptemptą maudymosi kostiumėlį, kai moterims tai buvo draudžiama – tekdavo rinktis dideles paplūdimiams skirtas sukneles.
Australė laikoma sinchronizuoto plaukimo ir šuolių į vandenį sporto motina ir viena ryškiausių to metų žvaigždių.
Baigusi karjerą sporte A.Kellermann nenustojo spindėti – pasuko į Holivudą, tapo pirmąja kino žvaigžde, nusifilmavusia visiškai nuoga, ir uždirbo milijonus. Savo filmuose ji vaidino undinėles, sirenas, šoko į upes su krokodilais, garsėjo šuoliais į vandenį nuo didžiulių uolų.
Atrodo, vien tokie pasiekimai – įspūdingi ir išsiskiriantys, tačiau A.Kellermann dar parašė knygą, kuri tapo bestseleriu, daug keliavo, dirbo trenere ir padėjo poliomielito aukoms.
A.Kellermann buvo vegetarė, niekada nevartojo alkoholio.
Savo drąsa, užsispyrimu ir neįtikėtinu talentu pasaulį pakeitusi moteris gyveno 89 metus – nuo 1887-ųjų liepos 6-osios iki 1975 metų lapkričio 6 dienos.
Užkariavo vandens pasaulį
A.Kellermann gimė Australijoje, muzikų šeimoje – tėvas buvo smuikininkas, o mama grojo pianinu. Nuo pat gimimo jis turėjo labai siplnas kojas: iki 6-erių metų mergaitei buvo pritaisyti metaliniais įtaisai, skirti padėti išlaikyti kojas. Tai buvo nepatogu ir skausminga.
Medikai skatino Annette judėti kuo daugiau. Kai jai buvo septyneri, tėvai ją nuvedė į vietinį baseiną. Ji pamilo plaukimas ir jau tokiame jauname amžiuje suprato, kad čia gali pasiekti labai daug.
„Aš buvau verčiama plaukti. Iš pradžių bijojau vandens, tačiau išmokau, pradėjau plaukti visur ir visada. Tik neįgalusis gali suprasti, kokį džiaugsmą jutau“, – kadaise savo vaikystę prisiminė A.Kellermann.
Būdama 13-os ji visiškai pasveiko. Po dvejų metų ji laimėjo savo pirmąsias varžybas 100 jardų (91,44 metro) distancijoje.
1902 metais A.Kellermann su šeima persikėlė gyventi į Melburną, kur sportininkė ėmė nardyti, o laisvu metu teatre vaidinti „Undinėlę“. Kiekvieną dieną ji pasirodydavo dukart – nerdavo į didžiulio akvariumo su žuvimis dugną. Atlyginimas buvo nedidelis, tačiau 16-metei to pakako.
Netrukus Annette pastebėjo Karališkojo Melburno teatro režisieriai ir pasiūlė vaidmenį dideliame spektaklyje.
Bet vaidyba iš pirmosios prioritetų vietos sporto neišstūmė. 1903 metais ji kartu su tėvu išvyko į Angliją. Mergina turėjo tikslą – perplaukti Lamanšo sąsiaurį. Jokia moteris to nebuvo bandžiusi.
Pirmąjį kartą Annette perplaukti sąsiaurį pabandė 1905 metų rugpjūčio 24 dieną. Bandymas buvo nesėkmingas. Kaip ir kiti du.
„Turėjau ištvermės, tačiau man trūko fizinės jėgos. Jokia moteris neturėjo tokių abiejų dalykų“, – tada paaiškino A.Kellermann.
Vėliau – 1926 metų rugpjūčio 6-ąją – Lamanšo sąsiaurį įveikė 19-metė Gertrude Ederle. Pirmąja tai padariusia moterimi tapusi amerikietė 56 kilometrų distancją įveikė per 14 valandų ir 31 minutę, taip anksčiau vyrui priklausiusį rekordą pagerinusi 1 valanda ir 59 minutėmis.
Nepaisant to, kad Lamanšo sąsiauris jai taip niekada ir nepasidavė, ji vis tiek užfiksavo rekordą – trečdalį distnacijos įveikė per dešimt su puse valandos.
Kova su Lamanšo sąsiauriu nuo didelių iššūkių A.Kellermann neatbaidė. Temzės upe ji nuplaukė 21 kilometrą. Per vizitą Paryžiuje ji šoko į Senos upę, kur vyko varžybos. A.Kellermann užėmė trečiąją vietą, o varžėsi ji su 16 vyrų.
Be viso to, A.Kellermann pasiekė buvimo po vandeniu nekvėpuojant rekordą – 3 min. 27 sek.
Pakeitė moterų gyvenimą
Manoma, kad būtent A.Kellermann išrado sinchroninį plaukimą. Dalyvaudama plaukimo varžybose Annette atlikdavo ir atskirus pasirodymus, kuriuos tiksliau būtų galima vadinti povandeninu baletu. Ji taip pat atliko savo pirmąjį figūrinį šuolį į vandenį nuo bokštelio.
Šie pasirodymai tarp žiūrovų sulaukė milžiniško susidomėjimo. Netrukus A.Kellermann atsidūrė ant žurnalų viršelių. Ji tapo žvaigžde.
Populiarumas A.Kellermann atvėrė daugybę naujų galimybių. Ji puikiai išaudojo įgytą įtaką. Annette puikiai žinoma dėl pasišventimo kovoti už moterų teisę paplūdimiuose ir sporto varžybose pasirodytų dėvint patogius aptemtus vienos dalies maudymosi kostiumėlius, o ne vilkint dideles iš išpūstas sukneles.
1907 metais A.Kellermann į varžybas Bostone atvyko su prie odos prigludusiu maudymosi kostiumėliu, koks šiomis dienomis – visiškai įprastas. Tai ji padarė pirmą kartą. Tuo metu JAV moterims buvo leidžiama plaukti tik be pirštinių ir kepurių.
Kadangi apranga leido aiškiai matyti kojas virš kelių, policija ją suėmė dėl nederamo elgesio viešoje erdvėje.
Tai virto milžinišku skandalu.
A.Kellermann kovoti su neteisingumu padėjo ir jos šlovė: ji sulaukė didelio žmonių palaikymo, spauda gynė jos poziciją.
A.Kellermann teise teigė, kad nerti vilkint tiek sunkių drabužių, kiek reikalaujama – pavojinga gyvybei. Ji buvo paleista, nors ir turėjo sumokėti baudą.
Ši A.Kellermann kova ir pergalė visiškai pakeitė istoriją. Viktorijos laikų moralės nuostatos dėl moterų plaukimo aprangos visiškai prarado savo galią.
Netrukus tuo pasinaudojo legendinė dizainerė Coco Chanel, ėmusi kalbėti apie įdegusio kūno grožį, o tai nebūtų įmanoma, dėvint uždarus drabužius.
Tapo to meto grožio standartu
Milžinišką pergalę pasiekusi A.Kellermann 1908 metais nusprendė baigti sportininkės karjerą. Ji savo pagrindinį dėmesį skyrė kelionėms su teatro trupe po pasaulį. Kaip ir anksčiau – undinėlės vaidmenyje.
Per savaitę už pasirodymus ji uždirbdavo 1,250 tūkst. JAV dolerių – tai buvo pakankamai didelė suma, kuri kiekvienais metais augo. (Jeigu įtrauktume infliaciją, kainų pakitimus, tokia suma 2020 metais atitiktų 35 tūkst. JAV dolerių, – pagal www.in2013dollars.com inf.).
A.Kellermann tais pačiais metais buvo paskelbta idealiausia ir gražiausia tų laikų moterimi. Tai paskelbė Harvardo profesorius Dudley A.Sargentas, kuris atliko eksperimentą – išmatavo tūkstančių moterų parametrus ir Annette labiausiai atitiko Venus de Milo, kas buvo laikoma tų laikų moters grožio standartu, parametrus.
Baigus sportininkės karjerą A.Kellermann populiarumas ir toliau augo. Žmonės norėjo pamatyti „fiziškai tobulą“ moterį. Prie bilietų kasų nusidriekdavo kilometro ilgio eilės.
Per savo pasirodymus Annette nusimesdavo tradicinę suknelę ir nerdavo į vandenį. Po vandeniu ji atlikdavo sirenų šokį ar suvaidindavo Veneros gimimą. Visa tai trukdavo ilgiau nei tris minutes.
Pasirodymo pabaigoje ji vilkėdama maudymosi kostiumėlį ateidavo pas plojančius žiūrovus. Ji dramatiškai iškeldavo rankas, šypsodavosi, šiek tiek pakeldavo galvą ir mėgavosi meile.
Užkariavo ir kino sceną
XX amžiaus pradžioje klestėjo tylusis kinas. A.Kellermann 1913-aisiais jau buvo pasirodžiusi keliuose mažiau žinomuose su vandeniu susijusiuose trumpametražiuose filmuose. Ji vaidino fėją, šokdavo į vandenį nuo aukštų uolų, upes su krokodilais.
Tapo aišku, kad skambutis iš Holivudo – tik laiko klausimas. 1914 metais ji debiutavo filme „Neptūno dukra“. Annette iškart atiteko pagrindinis vaidmuo.
Po dvejų metų ji tapo tikra trijų valandų fantastinės juostos „Pamestoji dievų dukra“ sensacija. Šiame filme ji vaidino undinę ir pasirodė visiškai nuoga.
Annette tapo pirmąja aktore istorijoje, nusrengusia priešais kamerą. Ji save pridengė tik ilgomis garbanomis.
„Pamestoji dievų dukra“ išgarsėjo ir savo kaina – biudžetas sudarė apie milijoną JAV dolerių, o tuo metu tai buvo negirdėta suma, skirta kinui. Neįtikėtina buvo ir tai, kad filmas atsipirko.
„Net ir po daugybės metų tai šokiruoja. Tais laikais tokia suma buvo kosminė. Annette puikiai žinojo, kaip pritraukti dėmesį, kaip sukelti pakankamai kontroversijos, kad juostos taptų tikrais hitais. Ji tikrai nusipelnė patekti į istorijos vadovėlius“, – yra sakiusi sportininkės biografiją išnagrinėjusi Beth Taylor.
A.Kellermann vaidino keturiuose Holivudo filmuose. Paskutinysis – „Pietinių jūrų Venera“, sukurtas 1924-aisiais. Annette Holivudas padėjo praturtėti: filmai turėjo garantuotą sėkmę, tad jos atlyginimas pasiekė šimtus tūkstančius dolerių. Manoma, kad ji iš viso uždirbo net keletą milijonų.
A.Kellermann didelę turto dalį atnešė pasirodymai teatre, taip pat įvairūs verslai, kuriuos ji įkūrė išpopuliarėjusi. Tačiau vienu svarbiausių jos produktų tapo A.Kellermann vardo plaukimo kostiumėlių linija.
Per pristatymą Annette teigė, kad jos maudymosi kostiumėliai – naujos moterų laisvės simbolis. Ji šlovino natūralias kūno formas.
„Moters kūnas – savaime gražus. Jis turi būti rodomas drąsiai“, – kalbėjo sportininkė.
A.Kellermann vėliau pirmoji pristatė ir prailgintų marškinių dizainą. Tai buvo iki čiurnų siekiantys drabužiai, kurie tuo metu tapo tikru mados klyksmu. Annette visas savo kolekcijas paaukojo Sidnėjaus operos namams.
Gyvenimą skyrė žmonijos gerovei
A.Kellermann vandens šou vaidino dar ilgai – netgi beveik pasiekusi 60-metį. Tačiau netrukus praisdėjo Antrasis Pasaulinis karas. Annette išsikraustė į Kvinslandą ir ten padėjo poliomelitu sergantiems pacientams, linksmino kareivius ir dirbo Australijos Raudonojo kryžiaus organizacijoje.
Po karo šie daug keliavo – dažniausiai Australijoje ir JAV. A.Kellermann skaitė motyvacines kalbas, mokė apie sveikatą ir fizinį pasirengimą. Ji atsidavė labdarai – dažnai lankėsi globos namuose, prieglaudose, aukodavo pinigus.
Vėliau A.Kellermann atidarė ir vaikų plaukimo mokyklas, pati dirbo su vaikais, kūrė treniruočių ir sveikos mitybos planus. Jos knyga „Fizinis grožis ir kaip jį išlaikyti“ tapo bestseleriu. Didelio populiarumo sulaukė ir jos su vyru turėta sveiko maisto parduotuvėje Kalifornijoje.
A.Kellermann vyras Jamesas Sullivanas buvo jos vadybininkas. Annette pati jam pasipiršo. Pora neturėjo vaikų.
A.Kellermann per gyvenimą taip ir nevartojo alkoholio, buvo vegetarė. Net ir būdama senyvo amžiaus kiekvieną rytą ji pradėdavo nuo mankštos. 1974 metais ji buvo įtraukta į Tarptautinį plaukimo šlovės muziejų Floridoje.
Tais pačiais metais Holivudo šlovės alėjoje atsirado ir jos žvaigždė.
Parengta pagal lenta.ru, australia.gov.au, liveandlearn.com.au informaciją.
