LSKA ir VJNŠA ragina visus Lietuvos politikus nedelsiant imtis veiksmų ir bendromis pastangomis pasiekti, kad sporto ir sveikatingumo veiklos ne tik būtų kuo skubiau atvertos, tačiau ir sulauktų šiam sektoriui dedikuoto finansinės paramos paketo.
„Situacija labai sudėtinga. Be abejo, reikalai turėtų eiti į geresnę pusę ir būtų gerai, kad nereiktų laukti atidarymų iki gegužės vidurio. Aš, kaip sporto žmogus, puikiai suprantu, kad klubai bei akademijos bus priversti užsidaryti visam laikui ir užsiims kita veikla.
Tiek sveikatos klausimas, tiek kompensacijų ieškojimas yra tai, ką sportas privalo išsireikalauti. Aš jums padėsiu“, – po susitikimo su sveikatingumo ir sporto sektoriaus atstovais pažadėjo Seimo narys ir dukart olimpinis čempionas Virgilijus Alekna.
Susitikime atkreiptas dėmesys, kad sporto ir sveikatingumo veikla – viena labiausiai nukentėjusių, kuri dėl karantino negalėjo būti vykdoma daugiau kaip 6 mėnesius per paskutinius metus. O dėl Vyriausybės įvestų apribojimų, sektoriaus pajamos krito daugiau nei 90 proc. Be to, esamos subsidijos neadekvačios patiriamiems nuostoliams. Todėl, net ir atlaisvinus apribojimus, be valstybės pagalbos, daugeliui operatorių bus neįmanoma užtikrinti veiklos tęstinumo, prisidedant prie visuomenės fizinio aktyvumo ir sveikatos.
Kartu su V. Alekna susitikime dalyvavęs parlamentaras Arminas Lydeka įvertino blogą sveikatingumo klubų sektoriaus padėtį. Tad metas keisti situaciją, reikia stabdyti neigiamas tendencijas visuomenės sveikatos srityje. Politikas pažymėjo, kad nors ministerija deda daug pastangų į vakcinacijos procesą, derėtų pastebėti ir neigiamus ilgojo karantino laikotarpio padarinius žmonių sveikatai.
„Akivaizdu, kad karantinas daro neigiamą poveikį bendrai sveikatos situacijai, ypač jaunimo tarpe – tai amžiaus grupė, kuriai fizinis aktyvumas yra gyvybiškai svarbus. Dabar taikomos karantino priemonės leidžia stabdyti viruso plitimą, tačiau matome daug reiškinių, neigiamai veikiančių jaunų žmonių sveikatą: sumažėjęs fizinis aktyvumas, augančios širdies, antsvorio, stuburo ir kitos problemos bei, žinoma, prastėjanti psichinė sveikata – emocinė būklė yra tikrai prasta. Ekspertai rūpinasi tik viruso plitimo stabdymu, tačiau sprendimus priimantys žmonės turi matyti platesnį kontekstą“, – savo pozicija dalinosi A.Lydeka.
LSKA prezidentas Vidmantas Šiugždinis pabrėžė, jog skirtingai nuo daugelio kitų sektorių, sveikatingumo ir sporto klubai gali užtikrinti visišką kontakto atsekamumą bei dirbti be fizinio kontakto.
„Klubų operatoriai ilgus metus investavo į fizinio aktyvumo skatinimą, tačiau šiuo metu skęsta skolose be realios pagalbos. Mūsų veikla kuria didžiulę visuomeninę naudą, kuri mažina sveikatos apsaugos išlaidas, tačiau atrodo sveikatingumas Vyriausybei visiškai nerūpi. Maža to, keturiolikoje Europos šalių atliktas tyrimas atskleidė, kad sporto klubuose per pusę metų apsilankė vos 1,12 COVID užsikrėtusiųjų šimtui tūkstančių. Sveikatingumo klubai galėtų padėti atstatyti fizinę bei emocinę žmonių sveikatą po karantinų, o dabar, vietoj to, yra Vyriausybės stumiami bankrotų link“, – sakė LSKA prezidentas V. Šiugždinis.
Sveikatingumo ir sporto sektoriaus atstovai išsakė ne tik pasiūlymus sprendimams, be kurių sektorius neišgyvens, tačiau ir atkreipė Seimo narių dėmesį į jų atsakomybę valdant situaciją šalyje.
„Mokslininkai skaičiuoja, kad įprastesniu ritmu pradėsime gyventi geriausiu atveju metų gale. Negalime iki to laiko toliau sėdėti uždaryti namie. Esame išmokę pamokas, kaip saugiai valdyti situaciją sportuojant, prižiūrint profesionaliems specialistams.
Pagal dabartinę valstybės politiką, laiko, kada galėtume teikti savo paslaugas sveikatinant vaikus ir suaugusius, mes paprasčiausiai nesulauksime“, – sakė Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos direktorė Neringa Juškienė.
ES institucijose labai daug kalbama apie ilgalaikę neigiamą COVID-19 pandemijos įtaką visuomenės sveikatai. Atvirai įspėjama apie naują, COVID-19 sukeltą, nejudrumo pandemiją Europoje. Todėl jau dabar būtina pradėti galvoti kaip mažinti ilgalaikes neigiamas pasekmes gyventojų sveikatai ateityje.
„Paskutinis mokslinis tyrimas, kuris apėmė net keturis žemynus, parodė, kad bent trylikai procentų žmonių pablogėjo gyvenimas dėl psichologinių problemų. Pusė iš jų kenčia nuo depresijos. Įsivaizduokite, ką jaučia vaikas, kuris negali užsiimti savo mėgstama veikla, o yra priverstas nuolat būti vienoje erdvėje. Aš asmeniškai matau didžiulį pavojų.
Sugriauti lengva, o norint viską atstatyti prireiks didžiulių resursų ir ne visiems pavyks tą padaryti. Jaunimas išsivaikščios ir mes prarasime visą kartą“, – komentavo susitikime dalyvavęs Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Rūtenis Paulauskas.
