EUROLYGA 2023

Toliau marinami ir žlugdomi sveikatingumo klubai neslepia pykčio: Vyriausybė mus apgavo ir nustūmė į šoną

Vyriausybei nuo balandžio 26 d. formaliai leidus atsidaryti sveikatingumo ir sporto klubams, pastarieji jaučiasi apgauti ir vadina tai Vyriausybės užsidėtu pliusiuku dėl viešųjų ryšių. Baseinų paslaugos ir toliau neleidžiamos be aiškaus pagrindimo, apribojimai nesudaro galimybių teikti paslaugas nenuostolingai, o parama stringa biurokratijos pinklėse.

Sveikatingumo ir sporto klubų protestas V.Kudirkos aikštėje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sveikatingumo ir sporto klubų protestas V.Kudirkos aikštėje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sveikatingumo ir sporto klubų protestas V.Kudirkos aikštėje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sveikatingumo ir sporto klubų protestas V.Kudirkos aikštėje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sveikatingumo ir sporto klubų protestas V.Kudirkos aikštėje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sveikatingumo ir sporto klubų protestas V.Kudirkos aikštėje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sveikatingumo ir sporto klubų protestas V.Kudirkos aikštėje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sveikatingumo ir sporto klubų protestas V.Kudirkos aikštėje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sveikatingumo ir sporto klubų protestas V.Kudirkos aikštėje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sveikatingumo ir sporto klubų protestas V.Kudirkos aikštėje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 11, 2021, 10:52 AM, atnaujinta May 11, 2021, 11:02 AM

„Vyriausybė ir toliau žlugdo sveikatingumo sektorių bei kasa duobę ilgalaikei žmonių sveikatai. Jeigu Premjerė tikisi, kad pandemijai sulėtėjus sveikatos problemos išsispręs, tai teks stipriai nusivilti – visuomenės fizinė ir emocinė sveikata toliau blogėja.

Sunku įsivaizduoti, kiek pinigų ir žmogiškųjų išteklių reikės norint padėti žmonėms. Aišku, jeigu Vyriausybė nori realiai gilintis į situaciją ir planuoti bent kelis žingsnius į priekį“, – teigė Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) vadovas Vidmantas Šiugždinis.

Anot jo, nors balandžio pabaigoje sporto klubai galėjo atsidaryti, bet Vyriausybė norėjo tik pasigerinti viešuosius ryšius, o iš tiesų fizinio aktyvumo paskatinti net nesiruošė. Į sprendimus buvo pridėta žvaigždučių ir papildomų ribojimų, kurie daro realią fizinio aktyvumo veiklą dar labiau nuostolinga verslui ir taip sudėtingu laikotarpiu.

„Vien pavyzdys su baseinais tai puikiai iliustruoja. Baseinai vis dar negali pradėti dirbti, nors ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pripažino, kad tam nėra aiškaus loginio pagrindo. Virusas vandenyje neplinta, chloruojamoje aplinkoje sportuoti dar saugiau“, – sakė V. Šiugždinis.

Vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė kartu su Lietuvos sveikatingumo ir sporto atstovais parengė rekomendacijas saugiai baseinų veiklai, tačiau Vyriausybė jų nesvarstė, parodydama, jog tai nėra prioritetas.

LSKA vadovas mano, kad Premjerės komandai trūksta drąsos pasiūlyti ištaisyti paliktas nelogiškas klaidas ir ribojimus, kurių taikymui nėra realaus pagrindo.

„Plaukimo treneriai nedirba daugiau nei pusę metų, jie negali paslaugų teikti nuotoliniu būdu. Dalis svarsto keisti specializaciją. Kiek reikia kartoti apie žmonių sveikatą, kad valdžioje įsitaisę politikai pradėtų rūpintis ja tikrai prioriteto tvarka, o nestatytų sporto klubų į vieną eilę su barais ar lošimų salonais“, – klausimus kelia LSKA vadovas.

Be to, grupiniai užsiėmimai sveikatingumo klubuose leisti tik 5 asmenims, todėl jie yra nuostolingi ir nestartavo daugelyje klubų. Po pirmojo karantino sporto klubai atsidarė leidžiant sportuoti 10 klientų vienu metu. Didelėse salėse su puikia ventiliacija užsiėmimai galėtų vykti skiriant tuos pačius 20 m2 žmogui, kaip ir sportuojantiems su treniruokliais – toks principas taikomas ir daugelyje Europos šalių.

Dar prastesnė situacija su paramos paketais verslui. Tiek pirmas, tiek antras paramos paketai vėlavo, paraiškos svarstomos nuo 18 iki 38 darbo dienų, kabinėjamasi prie smulkmenų, prašoma papildyti informaciją, o tada iš naujo pradedamas skaičiuoti atsakymo laikas. LSKA nariams susidaro įspūdis, jog siekiama ne padėti nukentėjusioms įmonėms, o įvelti jas į begalinę biurokratiją ir laukiama, kol jos bankrutuos nesulaukę paramos.

„Matome, kad fizinis aktyvumas kaip buvo, taip ir liko absoliučiai nesvarbus Vyriausybei. Neplanuojama bent kelis metus į priekį, nematoma, kad mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų kaip buvo, taip ir yra pirmaujanti mirties priežastis Lietuvoje ir 5 kartus viršija ES vidurkį.

Nekreipiamas dėmesys į sveikatingumą ir prevenciją, nenorima tokiu būdu taupyti lėšų sveikatos apsaugai. Rūpinamasi lovų trūkumu ligoninėse, tačiau negalvojama, kaip padėti žmonėms jų išvengti patiems“, – teigė V. Šiugždinis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.