EUROLYGA 2023

Olimpiadų metraštyje – ir džiugūs, ir liūdni Lietuvai įrašai: įtraukti ir jauniausi bei seniausi mūsų olimpiečiai

Aštuntą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos sportininkai pasiners į olimpinį sūkurį. Jie Tokijuje bandys žengti medalius iškovojusių tautiečių pramintais takais ar bent išvengti nemalonaus finišo.

R.Meilutytė<br>Nuotr. iš LR archyvo
R.Meilutytė<br>Nuotr. iš LR archyvo
Į 2008 m. Pekino žaidynes Lietuva nusiuntė didžiausią delegaciją – 71 atletą.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Į 2008 m. Pekino žaidynes Lietuva nusiuntė didžiausią delegaciją – 71 atletą.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai – olimpiniai čempionai : 1992 m. – R.Ubartas (nuotr.), 2000 m. – D.Gudzinevičiūtė, 2000 m. ir 2004 m. – V.Alekna, 2012 m. – L.Asadauskaitė ir R.Meilutytė.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai – olimpiniai čempionai : 1992 m. – R.Ubartas (nuotr.), 2000 m. – D.Gudzinevičiūtė, 2000 m. ir 2004 m. – V.Alekna, 2012 m. – L.Asadauskaitė ir R.Meilutytė.<br>Nuotr. iš LR archyvo
D.Gudzinevičiūtė<br>Nuotr. iš LR archyvo
D.Gudzinevičiūtė<br>Nuotr. iš LR archyvo
V.Alekna<br>Nuotr. iš LR archyvo
V.Alekna<br>Nuotr. iš LR archyvo
L.Asadauskaitė<br>Nuotr. iš LR archyvo
L.Asadauskaitė<br>Nuotr. iš LR archyvo
2008 m. Pekine šiuolaikinės penkiakovės varžybose antrąją vietą užėmė E.Krungolcas, trečiąją – A.Zadneprovskis. Tai buvo vienintelis kartas, kai pagerbiant olimpinius prizininkus stadione tuo pat metu plevėsavo dvi Lietuvos trispalvės.<br>Nuotr. iš LR archyvo
2008 m. Pekine šiuolaikinės penkiakovės varžybose antrąją vietą užėmė E.Krungolcas, trečiąją – A.Zadneprovskis. Tai buvo vienintelis kartas, kai pagerbiant olimpinius prizininkus stadione tuo pat metu plevėsavo dvi Lietuvos trispalvės.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Daugiau nuotraukų (7)

Rolandas V.Eidvilas

Jul 22, 2021, 8:54 PM, atnaujinta Jul 22, 2021, 8:58 PM

Ką per praėjusias septynerias vasaros žaidynes nuveikė 1992 metais į olimpinę šeimą grįžusios Lietuvos sportininkai, primename svarbiausių olimpinių skaičių kaleidoskope.

0

Tenisininkas Ričardas Berankis iš Rio de Žaneiro žaidynių išvyko nelaimėjęs nė vieno geimo.

2016 m. australas Johnas Millmanas sutriuškino vienintelį olimpinėse žaidynėse dalyvavusį Lietuvos tenisininką profesionalų varžybose labai retu rezultatu 6:0, 6:0.

1

Per vasaros žaidynių atidarymą tik vieną kartą Lietuvos delegacijos vėliavnešė buvo moteris.

2016 m. Rio de Žaneire trispalvę laikė buriuotoja, 2008 m. Pekino olimpiados sidabro medalio laimėtoja Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt.

Pakeliant kitų žaidynių uždangą Lietuvos vėliavą nešė plaukikas Raimundas Mažuolis (1992 ir 1996 m.), lengvaatletis Romas Ubartas (2000 m.), krepšininkas Saulius Štombergas (2004 m.), krepšininkas Šarūnas Jasikevičius (2008 m.) ir lengvaatletis Virgilijus Alekna (2012 m.).

2

Per 2008 m. Pekino žaidynių šiuolaikinės penkiakovės varžybas medalius laimėjo du Lietuvos sportininkai.

Antrąją vietą užėmė Edvinas Krungolcas, trečiąją – Andrejus Zadneprovskis.

Tai buvo vienintelis kartas, kai pagerbiant olimpinius prizininkus plevėsavo dvi Lietuvos trispalvės. O A.Zadneprovskis, kuris 2004 m. Atėnuose iškovojo sidabro medalį, tapo antruoju Nepriklausomos Lietuvos sportininku, asmeninėse rungtyse patekusiu tarp prizininkų dvejose olimpinėse žaidynėse.

3

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė yra iškovojusi tris olimpinių bronzos medalių komplektus. Lietuviai tapo prizininkais 1992 m., 1996 m. ir 2000 m.

Visose trejose bronzinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo tik Gintaras Einikis.

Po du medalius žaisdami Lietuvos rinktinėje laimėjo Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Artūras Karnišovas (1992 ir 1996 m.), Saulius Štombergas ir Eurelijus Žukauskas (1996 ir 2000 m.). Iš viso apdovanojimus pelnė 27 krepšininkai.

4

Nepriklausomos Lietuvos sportininkai olimpiniais čempionais yra tapę 4 žaidynėse.

1992 m. aukščiausio karjeros pasiekimo proga sveikinome disko metiką Romą Ubartą, 2000 m. – disko metiką Virgilijų Alekną ir šaulę Dainą Gudzinevičiūtę, 2004 m. – dar kartą V.Alekną, 2012 m. – penkiakovininkę Laurą Asadauskaitę ir plaukikę Rūtą Meilutytę.

Kitose olimpinėse žaidynėse lietuviai iškovojo tik žemesnės vertės medalius.

5

Olimpiniai čempionai lengvaatletis Virgilijus Alekna ir šaulė Daina Gudzinevičiūtė dalyvavo penkeriose žaidynėse: jie abu nepraleido nė vienos olimpiados nuo 1996 m. iki 2012 m.

Šiais metais labiausiai patyrusių Lietuvos vasaros olimpiečių sąrašą turėtų papildyti dviratininkė Simona Krupeckaitė, kuri taip pat ruošiasi dalyvauti penktose žaidynėse.

Atstovaudami Lietuvai ketveriose žaidynėse varžėsi baidarių ir kanojų irkluotojas Egidijus Balčiūnas, krepšininkas Šarūnas Jasikevičius, lengvaatletės Sonata Milušauskaitė, Kristina Saltanovič ir Austra Skujytė, sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas bei penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis.

Šiais metais į ketvirtąsias savo žaidynes išvyko irkluotojas Mindaugas Griškonis, lengvaatletis Marius Žiūkas, plaukikas Giedrius Titenis ir penkiakovininkė Laura Asadauskaitė.

6

Lengvaatletė Austra Skujytė olimpinį Londono bronzos medalį gavo tik praėjus šešeriems metams po varžybų.

2012 m. žaidynėse A.Skujytė septynkovės varžybose iškovojo penktąją vietą, bet dvi aukštesnes pozicijas užėmusios sportininkės vėliau buvo diskvalifikuotos dėl antidopingo taisyklių pažeidimų.

2004 m. Atėnų žaidynėse sidabrą iškovojusią A.Skujytę antrasis olimpinis medalis pasiekė tik 2018 m. pabaigoje.

7

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė dalyvavo septyneriose iš eilės olimpinėse žaidynėse.

Lietuviai triskart paeiliui iškovojo bronzos medalius (1992, 1996 ir 2000 m.), po to dukart paeiliui užėmė ketvirtąją vietą (2004 ir 2008 m.), o praėjusį dešimtmetį abusyk krito ketvirtfinalyje.

2012 m. Lietuvos rinktinė galutinėje lentelėje užėmė aštuntąją vietą, 2016 m. – septintąją.

8

Per olimpines lengvosios atletikos varžybas aštuoni Lietuvos sportininkai nė karto nepasiekė finišo arba buvo diskvalifikuoti. Tarp jų – du maratono bėgikai ir trys ėjikai, dalyvavę sunkiausiose 50 km ėjimo varžybose.

Tarp nelaimingųjų atsidūrė broliai dvyniai Darius ir Donatas Škarnuliai, kuriems nepavyko pabaigti ilgiausio ėjimo nuotolio per 2008 m. Pekino olimpines žaidynes.

9

Lietuvos moterys yra iškovusios devynis olimpinius medalius. Kiti 16 apdovanojimų laimėti vyrų rungtyse.

Mūsų šalies olimpiečiai nėkart netapo prizininkais mišrių porų ar mišrių komandų varžybose.

10

Dešimties sporto šakų atstovai nuo 1992 m. iki 2016 m. dalyvavo visose vasaros žaidynėse. Tačiau šiais metais dvi sporto šakos – krepšinis ir boksas – serijas nutraukė.

Aštuntą kartą iš eilės Lietuva į olimpines žaidynes deleguoja lengvaatlečius, baidarių ir kanojų irkluotojus, dviratininkus, dziudo imtynininkus, penkiakovininkus, irkluotojus, plaukikus ir imtynininkus. Iš viso atkūrus Nepriklausomybę Lietuvos sportininkai dalyvavo 17 šakų varžybose. Šiais metais sąrašas nebus papildytas.

11

Per 2004 m. Atėnų žaidynes disko metikui Virgilijui Aleknai trūko 11 centimetrų iki didmeistriškos 70 m ribos: lietuvis nuskraidino įrankį 69 m 89 cm, iškovojo antrąjį aukso medalį ir pasiekė iki šiol nepagerintą olimpinį rekordą.

2000 m., kai tapo Sidnėjaus olimpinių žaidynių čempionu, V.Alekna diską numetė 69 m 30 cm. 2008 m. Pekino žaidynėse bronzą jam užtikrino 67 m 79 cm metimas.

12

Lietuvos sportininkai olimpinius medalius yra iškovoję dvylikos sporto šakų varžybose.

Didžiausias – lengvaatlečių indėlis: jie laimėjo šešis medalius (3 aukso, 1 sidabro ir 2 bronzos).

Keturis apdovanojimus gavo penkiakovininkai (1 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos), po tris – irkluotojai (1 sidabro ir 2 bronzos) ir krepšininkai (3 bronzos), du – imtynininkai (1 sidabro ir 1 bronzos).

Ant olimpinės garbės pakylos taip pat lipo šaulė, plaukikė, buriuotoja, boksininkas, dviratininkė, baidarių ir kanojų irkluotojai bei sunkiaatletis.

15

Plaukikė Rūta Meilutytė olimpine čempione tapo būdama 15-os.

1997 m. kovo 19 d. gimusi sportininkė didžiausią karjeros pergalę iškovojo 2012 m. vasarą Londono žaidynėse, kuriose laimėjo 100 m plaukimo krūtine varžybas.

Po ketverių metų Rio de Žaneire tos pačios rungties varžybose R.Meilutytė užėmė ketvirtąją vietą, o 2019 m. paskelbė, kad baigia sportininkės karjerą.

Būdama 15-metė olimpinėse žaidynėse startavo dar viena Lietuvos plaukikė Jūratė Ladavičiūtė – ji 2000 m. varžėsi Sidnėjuje.

18

Pirmąjį Nepriklausomos Lietuvos olimpinį čempioną Romą Ubartą ir jo pagrindinį varžovą vokietį Jurgeną Schultą per 1992 metų Barselonos žaidynių disko metimo varžybas skyrė vos 18 cm.

Lietuvis įrankį nuskraidino 65 m 12 cm, vokietis – 64 m 94 cm. Abu stipriausi disko metikai geriausius rezultatus pasiekė penktuoju bandymu.

25

Nepriklausomos Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse iškovojo 25 medalius: 6 aukso, 6 sidabro ir 13 bronzos.

33

Per 2000 m. ir 2012 m. olimpines žaidynes Lietuva medalių lentelėje užėmė 33-iąją vietą. Tai aukščiausia mūsų šalies pozicija galutinėje lentelėje.

Ir Sidnėjaus, ir Londono žaidynėse lietuvių kraitis buvo toks pat – du aukso ir trys bronzos apdovanojimai.

Žemiausią – 71-ąją vietą Lietuva užėmė per 1996 m. Atlantos žaidynes, kuriose iškovojo tik vieną bronzos medalį.

47

1992 m. Barselonos žaidynėse, pirmosiose atgavus nepriklausomybę, mūsų šaliai atstovavo 47 sportininkai.

Tai buvo mažiausias skaičius iki pat Tokijo žaidynių, kuriose rengiasi startuoti 41 mūsų šalies atletas.

48

Šauliui Ronaldui Račinskui per 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynes buvo 48 metai. Jis – vyriausias Lietuvos olimpietis.

52

Per olimpinius krepšinio turnyrus Lietuvos rinktinės aprangą vilkėjo 52 krepšininkai.

Ketveriose olimpinėse žaidynėse yra dalyvavęs vienintelis Šarūnas Jasikevičius, trejose – Gintaras Einikis, Saulius Štombergas, Ramūnas Šiškauskas, Darius Songaila, Eurelijus Žukauskas, Robertas Javtokas ir Jonas Mačiulis.

61

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė didžiausią pergalę pasiekė per 1996 m. Atlantos žaidynes, kai sutriuškino Kinijos komandą 61 taško skirtumu – 116:55.

Septyniuose olimpiniuose turnyruose mūsų šalies rinktinės krepšininkai iš viso žaidė 52 rungtynes, per jas buvo iškovotos 32 pergalės.

71

Į 2008 m. Pekino žaidynes Lietuva nusiuntė 71 sportininką – daugiausia Lietuvos olimpinėje istorijoje.

2012 m. Londono olimpiadoje dalyvavo 62 lietuviai, 2016 metais Rio de Žaneire – 67.

93

Daina Gudzinevičiūtė per 2000 m. Sidnėjaus žaidynių šaudymo tranšėjinėje aikštelėje varžybas pataikė į 93 iš 100 taikinių.

Ši rungtis pirmą kartą buvo įtraukta į olimpinę programą, todėl D.Gudzinevičiūtė pasiekė olimpinį rekordą. Jo niekas nepagerino, nes vėliau buvo pakeista taškų skaičiavimo sistema.

110

2016 m. Rio de Žaneiro žaidynių vyrų maratono varžybose Valdas Dopolskas užėmė 110-ąją vietą.

Tai žemiausia Lietuvos sportininkų pozicija olimpiadose.

Prieš penkerius metus maratone startavo 155 bėgikai iš 79 šalių, o finišą pasiekė 140. V.Dopolskas liniją kirto 111-as, bet vėliau diskvalifikavus vieną varžovą pakilo į 110-ąją vietą.

270

Nuo 1992 m. iki 2016 m. vasaros žaidynėse dalyvavo 270 Lietuvos atstovų. Daugiausia buvo lengvaatlečių (65), krepšininkų (52), dviratininkų (30), plaukikų (28) ir irkluotojų (22). Olimpinę dvasią pajuto vienas tenisininkas, po du sunkiaatlečius, stalo tenisininkes, šaulius ir badmintonininkus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?