Visame džiaugsmo šurmulyje – plazdanti trispalvė.
Tai – tik nedidelė 2020 metų Tokijo olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos dalis, kuri į vieną supina gilią istoriją ir tarsi iš kosmoso platybių atkeliavusią populiariąją japonų kultūrą. Ir ji neįvyko.
Tai galėjo būti viena efektingiausių olimpinių žaidynių atidarymo fiestų, tačiau grandiozinis planas liko tik ant popieriaus. Realybė – visiškai kitokia, o žiūrovai taip ir negalėjo iš arti pažinti milžiniško populiarumo anime herojų ar panirti į tą spalvotą, žaismingą ir kartais labai siurrealią kultūrą, kuria norėjo sužydėti Japonija. Nutekinti ankstesnio plano žaidynėms dokumentai atskleidė keletą detalių.
Sakurų žiedai nužydėjo pavasarį, o olimpinių žaidynių atidarymo šou planas – prieš dvejus metus.
Į pasaulį įžengusi COVID-19 pandemija iš utopija turėjusios virsti šventės ceremoniją pavertė distopija, nors pykti negali – japonai tikrai stengėsi, bet griežtos taisyklės atsirado ne dėl tuščių užgaidų, o visų mūsų gyvenimą pakeitusių aplinkybių.
Tokijo olimpinių žaidynių dėl griežtų COVID-19 taisyklių buvo gerokai mažiau žmonių, bet tai nebuvo įprasti aistruoliai – tribūnose buvo dalis rėmėjų (kai kurie atsisakė atvykti), Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) atstovai, žurnalistai, patys sportininkai ir JAV pirmoji ponia Jill Biden, kuriai kelionė į Japoniją tapo pirmąja turint tokį statusą.
Olimpinių rinktinių delegacijose pasirodė apie 6 tūkstančiai sportininkų ir komandų atstovų, garbės svečių ir rėmėjų – apie 900. Renginį gyvai stebėjo 3,5 tūkstančio žurnalistų.
Tarp šių žmonių vietos neatsirado didelį skandalą sukėlusių Tokijo žaidynių atidarymo ceremonijos direktoriaus Kentaro Kobayashi, kuris buvo atleistas paaiškėjus, kad 1998 metais atlikdamas komišką pasirodymą jis šaipėsi iš Holokausto, ir kompozitoriaus Keigo Oyamada, kuriam teko trauktus dėl seno interviu, kur jis prisipažino mokykloje gėdingai įžeidinėjęs sutrikimų turinčius komandų draugus.
Olimpinių žaidynių atidarymą paskelbęs Japonijos imperatorius Naruhito atvyko be lydinčiųjų šeimos narių.
Tribūnose nebuvo ir sportininkų draugų ar artimųjų, kurie paprasčiausiai net negalėjo atvykti į Japoniją, susiskaldžiusią dėl olimpinių žaidynių.
Apklausos rodo, kad apie 87 procentai japonų įsitikinę, jog olimpinės žaidynės prisidės prie COVID-19 plitimo, nors čia ir taikomos griežtos taisyklės. Nepasitenkinimas didelis ir per atidarymo ceremoniją prie stadiono įvyko protestas, kurį išgirsti galėjai per ceremonijoje vykusias pauzes.
Tačiau lygiai taip pat prie stadiono užsieniečius pasitiko daugybė japonų, kurie mojavo ir fotografavo praeinančius. Jokio pykčio, jokio nusivylimo – daug kaukių paslėptų pykčių ir spindinčios akys.
Ir visgi, koronavirusas jau pateko į olimpinį kaimelį, o net keletui sportininkų teko susikrauti lagaminus ir keliauti namo, Tokijas tapo tabu visiems atletams, kuriems draudžiama išeiti iš teritorijos, o kelionės – tik autobusu ir tik į areną.
Viena pagrindinių rėmėjų „Toyota“ paskelbė, kad nerodys olimpinių automobilių reklamos, nes nelaiko to atsakingu elgesiu, o tokių gigantų ir žaidynių rėmėjų kaip „Nippon“, „Fujitsu“ atstovai atsisakė atvykti į atidarymą.
COVID-19 užsikrėtimų skaičius auga ne tik Lietuvoje, bet ir olimpiniame Tokijuje ir tas nerimo debesis nuo naujojo Japonijos nacionalinio stadiono nesitraukė.
58 tūkstančiai vietų – tiek sėdimų vietų turi olimpinėms ir paralimpinėms žaidynėms skirtas stadionas, kuriame buvo iki 10 tūkstančių žmonių.
Tačiau tarp jų – ir kiekvienam lietuviui mielas vaizdas. Iškilmingoji sportininkų eisena atlaikė COVID-19 iššūkius, nors ir buvo gerokai pakeista. Sportininkų buvo gerokai mažiau nei įprasta, tačiau šįkart kiekviena šalis turėjo po du vėliavos nešėjus – Lietuvos trispalvę nešė dziudo kovotoja Sandra Jablonskytė ir plaukikas Giedrius Titenis.
Tai buvo vienas iš keleto atidarymo momentų, kai COVID-19 akimirkai tarsi išgaravo, užleisdamas vietą olimpinei aurai, susižavėjimo aiktelėjimui ir nuoširdžiam pasididžiavimo jausmui.
Slogutį šalin stūmė ne tik sportininkai – nors ir gerokai apkarpyta, keista ir perrašyta, atidarymo ceremonija neprarado viso žavesio.
Kaip ne vienas Lietuvos olimpietis sakė – jeigu kas ir galėtų surengti tokį renginį šiuo metu, tai tik Japonija. Ir suprantant visą situaciją, pastaroji nenuvylė.
Stadione pasirodė daugybė šokėjų, kurių choreografija neleido atitraukti akių – tas neįtikėtinas ryšys tarp stygos jautrumo japoniško etiketo grožio ir ryškių populiariosios kultūros spalvų. Švelnūs judesiai ir puikiai parinkta muzika galėjo rasti kelių į kiekvieno širdį. Su sąlyga, kad negalvoji apie tai, ką čia išties galėjai pamatyti.
Žiedų sujungimas išties atrodė įspūdingai, kaip ir paruošti vaizdo įrašai. Smagiai pasirodė ir olimpinių žaidynių sporto šakų ikonas atvaizdavę choreografai.
Žinoma, ištverti ilgas ir dažnai tam, kad būtų parašytas oficialias kalbas, reikia mokėti ištverti, juolab, kad visą laiką dėvi kaukę, o karštis – didelis.
Bet kuriuo atveju išskirtinių Tokijo olimpinių žaidynių atidarymas priminė šiuo metu itin populiaraus japonų rašytojo Haruki Murakami kūrinius, kur personažai keliauja paralelėmis, o nūdienos pasaulis puikiai sugyvena su fikcija.
Tik oficialios kalbos sugrąžindavo į pandemines žaidynes, bet mintis staiga nuvydavo muzikos garsai – nebuvo būtina mėgti visko, kas skambėjo ar buvo parodyta – tiesiog reikėjo užmiršti apsunkinantį pyktį ar nepasitenkinimą ir mėgautis.
Skirtos parodyti atsigavimą po 2011 metų katastrofos, kai cunamis pasiglemžė daugiau nei 15 tūkstančių gyvybių, tūkstančiai liko iki šiol nerasti, o visą pasaulį sukaustė baimė dėl Fukišimos atominės elektrinės, olimpinės žaidynės įgavo naują tikslą.
Dabar jos turi tapti žmogaus pergale prieš koronavirusą.
2021-ųjų liepos 23-ąją 2020 metų Tokijo olimpinės žaidynės atidarytos.
Dabar reikia pergalės.
