Tad ir Tokijuje olimpinis pirmadienis prasidėjo nuo chaoso.
Kai Danas Rapšys plaukė 200 m laisvuoju stiliumi, netoli gražiojo „Tokyo Aquatics centre“ baseino įvyko improvizuotos bėgimo varžybos. Prasivėrus autobuso durims arenos link pasileido nemenkas būrys žurnalistų, bambėdami įvairiausiomis kalbomis.
Akimirką prieš kinai šaukė ant autobuso vairuotojo, nes taip ir nepamatė, kaip jų atstovas Yufei Zchangas iškovoja olimpinį sidabrą 100 m plaukimo peteliške varžybose, o vienas iš švedų žurnalistų tiesiog kompiuteryje stebėjo, kaip olimpinė čempionė 27-erių Sarah Sjostrom lieka septinta.
Vietoje nustygti negalėjo ir amerikiečiai – Lilly King pasirodymas 100 m plaukimo krūtine varžybose – itin svarbus įvykis. Šiose varžybose dalyvavo ir jaunausia Lietuvos olimpietė Kotryna Teterevkova.
Tuo metu už 5 kilometrų – valandos važiavimo – pyktį liejo triatlonininkai.
Iki šiol pakankamai tiksliai sustyguotas Tokijo olimpinių žaidynių gyvenimas tarsi pakriko.
Užmiršo kamščius
Tokijuje problemų buvo visada, tačiau visa tai suprantama – organizatoriams koją kiša ir COVID-19 protokolai, tačiau pirmadienį pasipiktinimu virtę incidentai dieną nuspalvino nemaloniai.
Jau ne pirmą dieną organizatoriai chaotiškai keičia žurnalistus vežančių autobusų grafikus – gal tai ir atrodytų nedidelė problema, bet pirmąsias 14 dienų Japonijoje pagal koronaviruso prevencijos taisykles yra draudžiama naudotis viešuoju transportu, o keliauti galima tik specialiais autobusais.
Į vieną tokių vienas po kito lipo susiraukę veidai – ankstų rytą pakeitus laiką daliai jų susijaukė planas laiku pasiekti areną, o netrukus Tokijas pateikė naują problemą, kurios tarsi nebuvo iki šiol.
Tokijo gatvės dėl koronaviruso taisyklių tuštesnės, o ir olimpiada nesisuka pačiame centre, tačiau pirmadienį prasidėjo kamščiai, dėl kurių ir įvyko jau minėtos bėgimo varžybos.
Prie to prisidėjo ir vairavimo kultūra – stovėti viduryje sankryžos vietiniams neatrodo didele problema, bet kai esi svečias, tenka tiesiog žiūrėti į tai kas vyksta ir tiek.
Staiga apie valandą turėjusi trukti kelionė nuo viešbučio iki pačios plaukimo arenos virto į ilgesnę nei 2 valandų kelionę sportininkus stebint per ekranus ir girdint vieną po kito nepasitenkinimą, kai autobusas vietoje stovėjo 20 minučių.
Iš vienos pusės – gal ir smulkmena, iš kitos – daugybei jų taip ir nepavyko pakalbėti su itin svarbiais sportininkais, o tai reiškia, kad be informacijos liko ir skaitytojai.
Belieka tik pasvarstyti, kaip viskas būtų atrodę, jeigu ne pandemija – Tokijo žaidynių organizatoriai prieš ją baiminosi, kad mieste gali būti per daug žmonių, jog šis galėtų pilnavertiškai funkcionuoti.
Negali veikti lanksčiai
Prie viso to reikėtų pridėti ir dėl COVID-19 įvestų taisyklių painumą. Dalis jų veikia gerai – visur dėvimos kaukės, nuolatinė rankų dezinfekcija, privalomas mėginių pridavimas, tačiau kelionėse situacijos virsta komiškai.
Savanoriai dažnai primena apie socialinį atstumą ir tai tardami kemša žmones į transportą, lyg nebūtų jokios pandemijos, o štai į kitą jau nebeįleidžia, nes „taip numato taisyklės“.
Prieš olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją irgi buvo daug kalbama, kaip būtina laikytis atstumo, tačiau visi atsidūrė ilgoje eilėje šalia tvorelės, o kitapus – vietiniai, su kuriais griežtos COVID-19 taisyklės draudžia bendrauti pirmąsias 14 dienų.
Po ceremonijos visi savanoriai išgaravo, tad prie Olimpinio stadiono buvo galima pamatyti besiblaškančių užsieniečių akis – visi ieškojo tinkamo išėjimo.
Dalis taisyklių netgi atrodo perteklinės, tačiau jas irgi galima suprasti – stengiamasi apsisaugoti nuo netikėtumų, nes ir toliau pranešama apie naujus COVID-19 atvejus olimpiniame kaimelyje.
Kita vertus, taip būna situacijų, kai žurnalistai tarsi šaukia ant sportininkų, o šie šaukia atgal – tarp jų poros metų atstumu pastatytos tvoros sukuria komiškų situacijų.
Japonai – neįtikėtinai paslaugūs ir stengiasi padėti kiekviename žingsnyje, tačiau kai kuriais atvejais tenka likti be jokios pagalbos – viskas dėl taisyklių.
Galbūt geriausiai tokias Tokijo olimpinių žaidynių situacijas apibūdino Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas.
„Reikia suprasti, kad japonų biurokratinė mašina sunkiai įsivažiuoja, bet kai įsivažiuoja, būna „super“ efektyvi. Kita vertus, įsivažiuoti ir lanksčiai priimti sprendimus – praktiškai neįmanoma, dėl to daugelis dalykų stringa arba yra priimami nepakankamai greitai. Situacija keičiasi, todėl reikia reaguoti lanksčiai“, – „Lietuvos rytui“ yra sakęs D.Barkauskas.
Tenka kovoti ir su gamta
Japonai turi posakį, kuris pažodžiui skambėtų taip: varlė šulinyje nemato jūros didybės. Olimpinėse žaidynėse visada pasitaiko problemų ir neaiškumų – įprastai jas sukelia ir milžiniški žiūrovų srautai, o šįkart koją kiša COVID-19.
Tačiau jeigu žurnalistams ar personalo darbuotojams tokios klaidos, nors ir daug kainuojančios, dar nėra kritinės, sportininkų situacija – visiškai kitokia.
Pirmoji pasaulio raketė Novakas Džokovičius jau spėjo viešai pasipiktinti, kad žaidynių organizatoriai nesugeba greitai reaguoti į kaitrą ir verčia sportininkus varžytis sąlygomis, kurias pats tenisininkas pavadino „sunkiausiomis, kokiose tik teko būti“. N.Džokovičius teigė, kad dėl didelės kaitros visas kūnas jautėsi kitaip nei yra pratęs.
Paplūdimio tinklininkai pyko, kad smėlis taip įkaista, jog ant jo stovėti darosi sunku.
Prie kaitros prisideda ir didelis vėjas. Buriuotojas Juozas Bernotas sekmadienį negalėjo patikėti, su kuo susidūrė.
„Pradžia buvo velniškai sunki. Oro sąlygos pirmąjį plaukimą buvo pačios nepalankiausios, kokios tik man gali būti, teko paaukoti labai daug jėgų“, – sakė jis.
Šaudymo iš lanko antradienio varžybos nukeltos dėl taifūno baimės.
Fiasko triatlone
O pirmadienį žaidynių organizatoriams teko raudonuoti iš gėdos per vyrų triatlono varžybas. Per šias varžybas vandenyje visuomet būna žurnalistus gabenantis kateris. Būtent šio katerio vairuotojas įplaukė į draudžiamą zoną ir taip užblokavo kelią daliai sportininkų.
Apie 12 triatlonininkų suspėjo nuplaukti apie 200 metrų, kol vandens motociklais buvo sugrąžionti atgal. Varžybas reikėjo pradėti iš naujo.
„Aš kairėje pusėje pamačiau katerį ir man pasirodė labai keista, kad nuskambėjo starto signalas. Kai įšokau į vandenį, jaučiau, kad priešakyje yra kateris“, – pasakojo olimpiniu čempionu tapęs norvegas Kristianas Blummenfeltas.
