A.Gudžius pateko į finalą, o 26-erių A.Glebausko olimpinis debiutas buvo trumpas – po keturių šuolių jis pasitraukė iš kovos, aplenkdamas du varžovus – Wei Hup Masą iš Malaizijos ir Mathew Sawe iš Kenijos, tad išmoktas karčias pamokas sportininkas ruošiasi panaudoti ateityje.
„Tikėjausi daug geresnio rezultato – bent jau kovoti dėl patekimo į finalą. Nepavyko, gal pritrūko sėkmės. Visas sezonas buvo labai nepastovus. Nebuvo taip, kad visą laiką gerai jausčiausi“, – pasakojo A.Glebauskas.
Šuolininkas į aukštį bilietą į olimpiadą iškovojo gana vėlai, tad labai greitai turėjo pasiruošti debiutui. Jau vien patekimas į žaidynes tapo dideliu pasiekimu, tačiau lengvaatletis nenorėjo išvykti taip ir nepamėginęs prasibrauti tarp geriausių šuolininkų į aukštį.
„Kai pagalvoju, kad prieš mėnesį dar tik kovojau dėl kelialapio ir galėjau visai nepatekti... Olimpinės žaidynės – aukščiausio rango varžybos visose sporto šakose. Tačiau nesvarbu, kokio rango yra varžybos, visada norisi parodyti geriausią rezultatą“ – pasakojo A.Glebauskas.
Sportininkas teigė, kad olimpinis debiutas būtų sėkmingesnis ir jeigu ne visą sezoną gadinusios traumos.
„Nebuvo taip, kad kažką šiandien dariau kitaip nei visą šį sezoną. Pasiruošimo metu nebuvau visiškai sveikas, turėjau problemų, daugiausiai su keliais. Tai šokinėti negalėdavau, tai sprintų bėgti. Būdavo, tekdavo daryti ne tai, ką reikia, o tai, ką galiu. Reikia pastovumo, stengsiuosi viską išsigydyti, kad treniruotės būtų kokybiškos“, – paaiškino A.Glebauskas.
A.Glebausko kelionė olimpiadoje baigėsi jau atrankoje – tik kitų Olimpiniame stadione lengvaatlečių palaikomas lietuvis nepasiekė normatyvo – sportininkas įveikė tik 217 cm kartelę, tačiau 220 cm aukštis tapo neperkandamu. Normatyvo – 230 cm – neįveikė nė vienas sportininkas.
„Jau praktiškai metus varžomės be žiūrovų, jau beveik pripratome. Nebeatrodo kažkas keisto, bet prisiminus tuos laikus, kai stadione būdavo žiūrovai, atmosfera būdavo visai kitokia“, – kalbėjo A.Glebauskas.
