„Aš nemanau, kad finale pradėjus pasirodymą 12-uoju, ta starto vieta turėjo įtakos rezultatams.
Iš esmės, jokio skirtumo, kada tu startuoji. Svarbu, kaip tu meti, ką gali nuveikti sektoriuje“, – komentuodamas A.Gudžiaus startus sakė dukart olimpinis čempionas disko metikas Virgilijus Alekna.
Olimpiniu čempionu tapo planetos reitingo lyderis švedas Danielis Stahlis (68 m 90 cm), sidabrą iškovojo jo tėvynainis Simonas Petterssonas (67 m 39 cm), bronzą – austras Lukas Weisshaidingeris (67 m 7 cm). Tai buvo pirmieji švedų medaliai Tokijo žaidynėse.
Ketvirtąją vietą užėmė asmeninį rekordą pasiekęs australas Mattheew Denny (67 m 2 cm), penktąją – slovėnas Kristjanas Čehas (66 m 37 cm). Septintas finale liko kolumbietis Mauricio Ortega (64 m 8 cm), aštuntas – amerikietis Samas Mattisas (63 m 88 cm).
Olimpinėje atrankoje penktadienį 2017-ųjų pasaulio ir 2018 metų Europos čempionas užėmė antrąją vietą – diską numetė 65 m 94 cm, nusileidęs tik D.Stahliui (66 m 12 cm). Tačiau per finalus 65 metrų riba lietuviui buvo neįkandama.
„Čia su situacija kvalifikacija ir finalais labai skirtinga. Mums gerai iš Vilniaus viską stebėti, o juk viską lemia smulkmenos.
Taip, jis kvalifikacijoje atėjo, numetė vieną metimą atrankoje, o jau po to vyko finalai – ir tai varžybos, kurios vyko šįkart po penkerių metų.
Manau, paaiškinti, kodėl vienu atveju sportininkas numetė beveik 66 metrus, kitu – 65 metrų nepasiekė, gali tik pats disko metikas.
Galima tik pasvarstyti, kad sėkmingas pasirodymas kvalifikacijoje turėjo įtakos finalams – žmogus nebuvo užsivedęs.
Pasižiūrėkime, švedas S.Petterssonas ir austras L.Weisshaidingeris atrankoje turėjo didelių problemų ir tik trečiais metimais apskritai prasimušė tarp 12 geriausių finalo dalyvių.
Tos problemos, galbūt, sutelkė labiau sportininkus ir jie galingai pasirodė finale – laimėjo medalius. Taigi, gal Andriui pakišo koją ir lengva kvalifikacija“, – lrytas.lt sakė V.Alekna.
Nepriklausomos Lietuvos disko metikai yra iškovoję keturis olimpinius medalius – tris aukso ir vieną bronzos.
Pirmuoju nepriklausomos Lietuvos olimpiniu čempionu 1992 m. tapo Romas Ubartas.
Net trys medaliai – Virgilijaus Aleknos kolekcijoje. Jis 2000 m. Sidnėjuje ir 2004 m. Atėnuose iškovojo auksą, 2008 m. Pekine – bronzą.
„Matau, kad Andriaus netenkino jo pasiektas rezultatas. Tačiau tuo gyvenimas nesibaigia. Mūsų sportininkui yra 30 metų, jis jau brandus disko metikas, bet dar tai ne pabaiga.
Manau, kad jis dabar turi naują tikslą, galvoja apie Paryžiaus olimpiadą, kuri vyks po trejų metų“, – po Tokijo disko metikų batalijų kalbėjo V.Alekna.
Jis patikino, kad finale A.Gudžius išties mėtė ne savo metimus.
„Matėsi, kad tai yra ne visiškai būdingi Andriui metimai. Aš mačiau, kai jis mėtė namie ir mėtė toli. Bet žinote, tai finalas.
Matėsi, kad kažkas ne taip su jo kūnu, yra broko metimuose. Jis nemetė nė vieno savo metimo. Šlubavo disko išmetimo technika.
Dar labiau pasakysiu, tam tikrais momentais jis ne visada sugebėjo, kaip sakoma, įdarbinti savojo kūno. Bet kodėl taip atsitiko, tai tik Andriaus reikia klausti.
Tuo tarpu prizininkai realiai atliko po vieną gerą metimą, o visi kiti buvo tokie panašūs. Šiame finale sportininkai pasirinko skirtingą taktiką – vieni pirmuoju metimu siekė susikurti persvarą, kiti – antru-trečiu, o dalis atletų bandė per visus bandymus pagauti savąjį metimą“, – aiškino V.Alekna.
– Kaip įvertinti A.Gudžiaus pasirodymą Tokijuje. Tai nesėkmė ar geras rezultatas?, – lrytas.lt paklausė V.Aleknos.
– Vieną, ką mes galvojome apie jo pasirodymą ir svajojome, kitą – ką jis pats planavo nuveikti Tokijuje. Jei viskas būtų pagal mūsų norus, tai Lietuvos valstybė būtų prie bankroto ribos, nes reikėtų tiek premijų olimpiečiams išmokėti, kad neužtektų pinigų (juokiasi).
Vis dėlto, jei kalbėsime rimtai, Rio de Žaneire jis buvo dvyliktas, o dabar jau šeštas. Progresas yra, sportininkui tik 30 metų ir jis kai sakoma dar lipa savo karjeros laiptais aukštyn, o ne žemyn.
Taip, jis yra ir pasaulio, ir Europos čempionas ir, mano manymu, tikrai nevyko į Tokiją užimti šeštos vietos. Kažkur širdyje jis pats galvojo apie bet kurios spalvos medalį, tačiau šįkart apdovanojimui iškovoti reikėjo mesti 67 metrus.
Tad negalima sportininko peikti ar priekaištauti dėl šio rezultato – šeštoji vieta yra aukšta ir yra viena geriausių šioje olimpiadoje tarp Lietuvos atstovų. Jis šaunuolis. Tačiau jis pats greičiausiai norėjo iškovoti kitą vietą.
– Kalbėjote ir apie Paryžiaus olimpiadą 2024-aisiais. Tai prie A.Gudžiaus jau prisijungs greičiausiai ir jūsų sūnūs, kurie rodo puikius rezultatus?
– Gal ir sudarysime komandą. Kodėl ir ne? Turėtume labai pajėgią diskininkų ekipą. Juk Lietuvoje visada buvo labai tvirtos disko metimo tradicijos.
Ir šeštoji vieta yra ne visada tai, ko mūsų sporto sirgaliai laukia. Norėčiau, kad sūnūs jau būtų kitoje olimpiadoje Lietuvos rinktinės sudėtyje.
