EUROLYGA 2023

Į Lietuvos sporto bėdas įdūrusi A. Palšytė užsiminė apie sveikatą: „Klausimų buvo daugiau nei atsakymų“ Specialiai lrytas.lt, Tokijas

Šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė ilgai žvelgė į 190 cm aukštyje pakabintą kartelę. Jos kūnas buvo pasiruošęs maksimaliam išbandymui, galvoje sukosi viena mintis: „Aš dar nepralaimėjau.“

A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
A.Palšytė pabrėžė, kad dabar stengiasi galvoti apie Paryžiaus žaidynes.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
Daugiau nuotraukų (23)

Lrytas.lt

Aug 5, 2021, 6:00 AM, atnaujinta Aug 5, 2021, 10:21 AM

Kelios sekundės iki šuolio – ypatingai svarbios. Laikas sulėtėja. Tai – trečiasis jos bandymas, o aukštis jau spėjo sudaužyti ne vienos sportininkės olimpinį svajonę.

A.Palšytė įsibėgėja, deda žingsnius ten, kur yra suplanavusi, raumenys įsitempia šuoliui – stadione buvę lietuviai atsistoja ir staiga sėda ant kėdžių – kartelė kliudyta, raudona vėliava iškelta.

Patekti į trečiąjį olimpinį finalą A.Palšytei nepavyko. 29-erių kaunietė ramiai priėjo ir nuo kėdės pakėlė užrašų knygelę.

„Nebuvo labai daug ką ten rašyti, – nusišypsojo A.Palšytė. – Žymiuosi pastabas, nes kiekvienas šuolis, kiekviena klaida yra pamoka ateičiai. Nori ar ne, stengiesi ieškoti teigiamų aspektų, o neigiami visiems ir taip aiškūs. Nereikia ties jai sustoti. Užsirašiau esminius elementus – tai nebuvo beviltiški šuoliai, bandymai buvo neblogi. Žinoma, būnant normalioje formoje, tai mes kalbėtume ne apie tokį aukštį.“

A.Palšytė varžėsi 2012 metų Londono žaidynių finale, kur užėmė 11 vietą, o 2016-aisiais Rio de Žaneire buvo trylikta. Po Rio vilčių buvo daug – A.Palšytė iškovojo ir 2019 metų Europos uždarų patalpų čempionato bronzą, tačiau netikėtai sportininkė tarsi dingo iš radaro.

Paaiškėjo, kad ji patyrė traumą. Prireikė net ir atsispiriamosios kojos čiurnos operacijos.

„Tai buvo pakankamai ilgai slepiamas dalykas. Nenorėjau apie tai kalbėti, nes nežinojau, kaip man pavyks atsistatyti. Sausio mėnesį dar net nebuvau sektoriuje, – nusišypsojo sportininkė. – Per pusę metų mano komanda padarė tokį darbą, apie kokį net ir pasaulio elito deriniai negalėjo pasvajoti. Aš atsistatinėjau gerokai greičiau nei bet koks kitas sportininkas. Man buvo atlikta tokia pati operacija, kaip ir olimpiniam čempionui Gianmarco Tamberi.“

A.Palšytė pasakojo, kad ji keliavo pas Kataro šuolininko į aukštį Mutazo Barshimo chirurgą. Būtent M.Barshimas ir italas G.Tamberi užkariavo šuolių į aukštį olimpinę pakylą ir kartu – viso pasaulio širdis. Abu sportininkai nusprendė, kad finale pasiliks su lygiu rezultatu ir iškovojo po auksą.

Chirurgai darbą atliko puikiai, bet A.Palšytė neslėpė – pasiruošimas olimpiadai pridarė naujų problemų.

„Koja šiandieną jaučiasi gerai, bet negalvojau, kad dėl labai intensyvios kvalifikacijos sistemos gali išlįsti kitų dalykų. Ta reitingų sistema gera, nes suteikia galimybių sportininkams, kurie neturi tuo metu aukšto rezultato, bet tas važinėjimas iš varžybų į varžybas ne atsistatymo ir turint šiokių tokių problemų – sudėtingas. Jeigu ta dalis atlaiko, kenčia kitos. Apie šį bendrą mano stovį pakalbėsime dar vėliau, o dabar yra kaip yra“, – sakė A.Palšytė.

A.Palšytė net ir po nesėkmingo pasirodymo stengėsi daug šypsotis. Gerokai rimtesnė ji buvo Tokijo olimpiniame stadione, kai ruošėsi savo šuoliams. 186 cm aukščio kartelę ji įveikė tik iš trečiojo karto ir taip sukėlė nemažai vilčių, kad šansai neprarasti.

Tačiau būtent 190 cm kartelė Tokijo žaidynėse pražudė 9 sportininkų viltis, o tarp jų pateko ir ryškiausia Lietuvos šuolininkė į aukštį.

Ką ji galvojo prieš lemiamą – trečiąjį – šuolį?

„Jeigu metimo, šuolių į tolį ar trišuolio rungtyje tu gali vienu bandymu pasiekti maksimalų savo rezultatą. Kartyje ir šuoliuose į aukštį turime po tris bandymus. Galbūt yra sportininkų, kurie likus vienam bandymui jau nemato daug prasmės. Aš visą laiką galvoju, kad aš dar turiu vieną bandymą ir kol jį turiu, nepralaimėjau. Žinoma, dirbama su psichologais, kad turi užmiršti, jog kažką padarei ne iš pirmo bandymo. Turi išmokti atsiversti tarsi naują lapą. Man trečiasis bandymas – dar viena galimybė įrodyti, kad tas aukštis nėra lubos“, – paaiškino A.Palšytė.

Kita stotelė – Paryžius

A.Palšytė po finalo kurį laiką stebėjo kaip sekasi varžovėms, kol galiausiai paliko stadioną. Patekusi į „mix zoną“, kur duodami interviu, sportininkė jau atrodė pozityvesnė. A.Palšytė rado, kuo galėtų pasidžiaugti ir nusiteikti ateičiai.

„Tai turbūt patys matėte, – nusijuokė apie rezultatą kalbėjusi sportininkė. – Gaila 190 cm, nes tai nebuvo beviltiški šuoliai. Prie esamos situacijos buvau pajėgi peršokti, bet yra kaip yra.“

A.Palšytė šį sezoną daugiau sektoriuje nepasirodys. Sportininkei reikia išsigydyti visas traumas, o kitas tikslas jau aiškus – 2024 metų Paryžiaus žaidynės. 

„Dabar reikia pasidaryti gerą analizę. Pažiūrėti visus šuolius, bandymus. Reikia aptarti, ką darysime toliau, nes sezonas – baigtas. Galvojau, kad jį tęsiu, bet prie esamų aplinkybių tai nelabai įmanoma. Iki Paryžiaus treji metai, tad žiūrime ten“, – sakė ji.

Tuščias medalių aruodas – ir sporto valdymo bėda

A.Palšytė pasiuntė ir žinutę sporto gerbėjams. Pati stadione ji matė ne vieną lengvaatlečio startą ir kartais nusiminusius jų veidus. Viena didžiausių Lietuvos vilčių iškovoti medalį Andrius Gudžius finale užėmė šeštąją vietą. Sportininkas aštriai įvertino savo pasirodymą, nors ir užėmė perpus geresnę poziciją nei Rio de Žaneire.

„Pasidžiaukime, kad nors mūsų komanda – nedidelė, buvome pakankamai ryškūs. Varžybų lygis – tokio aukštumo, kad beveik kiekvieną dieną krenta po pasaulio rekordą. Mes būdami tarp tokių atletų jaučiamės puikiai. Esame išskirtiniai ir tikrai mus į olimpiadą atvežė ne už gražias akis. Esame nusipelnę ir kiekvienas džiaugiamės, kad pavyksta dalyvauti“, – sakė A.Palšytė.

Lietuvoje jau vis garsiau kalbama, kad tikimybė neparvežti medalių – itin didelė. Latvija jau turi du medalius – auksą ir bronzą, tiek pat medalių turi ir Estija. Šiuo metu geriausias Lietuvos olimpiečių rezultatas užfiksuotas irklavimo kanale, kur Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė dvivietėje iškovojo ketvirtąją vietą.

Jeigu nebus medalių, bus sunkiau ir Lietuvos politikams, kurie tradiciškai sveikina sportininkus ir žada pagerinti visų sąlygas.

Daug pažadų girdėjo ir olimpinė čempionė Rūta Meilutytė, kuri valdininkams nespėjus įgyvendinti savo žodžio spėjo ir baigti karjerą.

„Esate žurnalistai – puikiai viską suprantate. Mes esame sportininkai – matome visas problemas ir niuansus. Valdžia irgi žino, kokie yra dalykai. Klausimas, ar jie padaro viską, kas nuo jų priklauso.

Ar sportininkai kalba pakankamai, kad būtų daroma pakankamai? Šis klausimas atviras. Reikės analizės ir imtis kažkokių veiksmų, – sakė A.Palšytė. – Taip, esame tie, kurie gali kelti problemas ir laukti sprendimų, bet dažai ne viskas nuo mūsų priklauso. Mes galime apie tai kalbėti, bet ar mus išgirs – kitas klausimas. Pokyčių buvo visokių. Esu pasaulio čempionatui ruošusis mokyklos stadione. Yra buvę ir tokių situacijų.“

A.Palšytė Tokijo žaidynėse išgirdusi klausimą apie sporto politikos Lietuvoje problemas ėmėsi lyderės vaidmens. Sportininkė žengė garsiausių atletų pavyzdžiu, kurie dažnai ir garsiai kalba apie sąlygas ir neįgyvendintus pažadus.

„Visi žinome, kokia situacija Lietuvoje – ne tik lengvosios atletikos, bet viso sporto. Pokyčiai reikalingi, bet jie turi būti pasverti ir logiški. Nematau prasmės keisti, kad keistum, nes kiekvienas pokytis turi turėti laiko, kol įsigalės, kad pamatytume rezultatą.

Tai, kad šioje olimpiadoje neturime medalių, kiek svajojo valdžia ar žmonės gali būti reformų rezultatas, bet iš kitos pusės neatmeskime ir pasaulinių dalykų. Ar visiems sportininkams lengva ruoštis, kai dvejus metus tu neturėjai normalių sąlygų – nei išvykti į sporto stovyklas, nei treniruotis.

Pernai negalėjome išvis niekur eiti ir visi gražiai sėdėjome namuose.

Situacija yra tokia, kokia yra. Sprendimai turi būti padaryti. Nežinau, kas tai turi padaryti, bet savo nuomonę galiu pasakyti.

Jeigu klaustų, ką reikėtų keisti, rasčiau ką pasakyti, bet šiai minutei – jūs žinote problemas, mes žinome problemas, o ar kas nors jas pakeis – bus matyti“, – sakė A.Palšytė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?