Aukštos kaktos ir plačių pečių 43-ejų L.Hubbard anksčiau buvo žinoma kaip Gavinas Hubbardas. Prieš devynerius metus sportininkas pakeitė lytį ir perėjo visą hormonų terapijos kursą.
Savo testosterono lygį L.Hubbard sumažino iki Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) nustatytų gairių translytėms sportininkėms.
Bet prieš keletą metų 30-metei bėgikei, dukart olimpinei čempionei iš Pietų Afrikos Respublikos Caster Semenyai nebuvo leista dalyvauti dėl nesąžiningo fizinio pranašumo prieš varžoves, nes jos organizme buvo aptiktas neproporcingai didelis testosterono kiekis.
Nuo 2017-ųjų L.Hubbard tarptautinėse varžybose konkuruoja su moterimis.
Dar iki Naujosios Zelandijos translytės sportininkės dalyvavimo Tokijuje kilo diskusijos: sąžininga ar nesąžininga, kad ji gali dalyvauti olimpinėse žaidynėse?
Atsakymas, kaip reikia spręsti klausimą dėl translyčių atletų dalyvavimo tarptautinėse varžybose, galėtų pradėti naują sporto pasaulio erą.
Moterys vyrų neaplenktų
Įvairovė dar niekada nebuvo taip stipriai propaguojama ir skatinama kaip dabar. Daugelyje Vakarų šalių seksualinė, kultūrinė ir etninė atskirtis netoleruojama.
Tačiau aukšto meistriškumo sportas yra atskirtas pagal lytis. Jei būtų kitaip, moterys vargu ar kur nors laimėtų – jos būtų visiškai išstumtos iš daugelio sporto šakų.
Vyrai ir mėto, ir šoka toliau, jie stipresni ir greitesni.
Vien 100 metrų bėgime, kuris vadinamas karališkąja lengvosios atletikos rungtimi, visame pasaulyje rungtyniauja keli tūkstančiai sprinterių, kurių geriausias laikas nenusileidžia dabartinei pasaulio čempionei.
Vyro širdis sveria daugiau nei moters, jie turi aukštesnį hemoglobino kiekį kraujyje, dėl to iš jų plaučių į kūno audinius patenka daugiau deguonies. Stiprioji lytis turi mažiau riebalų ir daugiau raumenų masės, tvirtesnius kaulus ir ilgesnes galūnes.
Daugelis pranašumų atsiranda vyrų lytinio brendimo metu, ir L.Hubbard kūnas vyriškosios lyties tapo jaunystėje.
Raumenų masė skiriasi
Sportas yra viena socialinių sričių, kur lyčių atskyrimas prasmingas ir būtinas. Jei aistruoliai norėtų pasidžiaugti geriausių pasaulio moterų sportininkių pasiekimais, jos turi konkuruoti saugioje aplinkoje – tarp kolegių.
Ar prie jų priklauso L.Hubbard? „Ne“, – mano vystymosi biologijos specialistė, Mančesterio (Didžioji Britanija) universiteto tyrėja Emma Hilton.
Ji praėjusį gruodį su fiziologu Tommy Lundbergu paskelbė straipsnį, kuriame pateikė studijų analizę apie translytes moteris ir hormoninių terapijų poveikį jų fiziniam pajėgumui.
„Prielaida, kad translyčių moterų raumenų masė sumažėja iki biologinių moterų lygmens, kai jos slopina testosteroną, yra neteisinga“, – sakė E.Hilton.
Tyrėja norėjo patikrinti, ar šiuo metu galiojančios gairės sporto pasauliui turi prasmę.
IOC leidžia translytėms sportininkėms konkuruoti su moterimis, jei jos gali bent dvylika mėnesių savo testosterono lygį išlaikyti žemiau ribos.
„Nepriklausomai nuo to, kiek ilgai truko terapija, translyčių moterų raumenų masės sumažėjimas buvo santykinai mažas“, – teigė E.Hilton.
Tyrimais nustatyta, kad saikingai treniruotų ir netreniruotų vyrų viršutinė kūno dalis turi vidutiniškai 33 proc. raumenų masės daugiau nei atitinkamai moterų. Kojos – net 40 proc.
Iš studijų, kurių analizę pateikė E.Hilton, tapo aišku, kad šio skirtumo negalima pašalinti hormonų terapija. Po metus trukusio gydymo raumenų masė vidutiniškai sumažėjo tik 5 proc.
Pasak E.Hilton, lyčių fizinio pajėgumo skirtumai keičiasi priklausomai nuo sporto šakos.
Aukšto meistriškumo sprinteriai vyrai bėga apie 11 proc. greičiau nei moterys.
Per olimpinių žaidynių sunkiosios atletikos rungtį vyrai į aukštį pakelia 30 proc. didesnį svorį nei moterys, nors yra tos pačios svorio kategorijos.
Olimpiadoje patyrė fiasko
Nepaisant akivaizdaus biologinio pranašumo, L.Hubbard nebuvo pranašaujamas auksas.
Sunkiosios atletikos moterų svorio kategorijos per 87 kg varžybose translytė patyrė visišką nesėkmę: bandymas išrauti 120, o paskui 125 kg svorį nebuvo sėkmingas. Nepasiekusi įskaitinio rezultato ji buvo priversta baigti pasirodymą.
Kaip vyras G.Hubbardas aukštumų taip pat nepasiekė. Bet L.Hubbard jau pirmajame savo pasaulio čempionate 2017-aisiais iš karto laimėjo sidabrą. Tai – aukščiausias jos pasiekimas. Po dvejų metų ji turėjo tenkintis šeštąja vieta.
L.Hubbard dalyvavimą Tokijo žaidynėse tyrėja E.Hilton pavadino neįtikėtinai nesąžiningu.
„Visi sportininkai supranta, kad tai nėra sąžininga. Mano nuomone, tai tiesiog prasto skonio pokštas“, – dar gegužę sakė L.Hubbard varžovė iš Belgijos Anna Vanbellinghen.
Bet translytės sportininkės dalyvavimą teigiamu reiškiniu pavadino sunkiaatletė iš Ispanijos Alba Sanchez. Jos nuomone, tai pirmiausia moralinis klausimas, nes tokie žmonės privalo būti priimti visuomenės.
„Turiu draugą, kuris anksčiau buvo moterimi, o dabar yra vyras – jam teko daug iškentėti. Manau, kad čia triumfuoja mokslas ir ilgainiui tokia praktika nekels nuostabos“, – sako A.Sanchez.
Kritikai atkerta, kad nenustačius apribojimų tokių atlečių kaip L.Hubbard dalyvavimui galima sulaukti daugybės bėdų. Neteisybė dar padidėtų, jei ateityje atsirastų translyčių sportininkių, kurios dar būdamos vyrais buvo garsūs sportininkai.
Kai kurių sporto šakų translyčių sportininkių dalyvavimas – ne vien sąžiningumo ar teisingumo klausimas. Neseniai atlikto tyrimo, kuriam buvo pasitelkti vienodos fizinės būklės asmenys, duomenys atskleidė, kad vyrų smogiamoji galia yra 162 proc. didesnė nei moterų. Net silpni vyrai galėjo vis tiek smogti „kiečiau“ nei stipriausia moteris.
IOC pranešė, kad po Tokijo žaidynių nori išnagrinėti naujas gaires dėl translyčių asmenų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse.
IOC prezidento Thomo Bacho teigimu, jų negalima keisti vykstant varžyboms, tačiau nebus jokio apibendrinančio sprendimo – kiekvienas atvejis bus nagrinėjamas atskirai.
Tokijo olimpinių žaidynių metu 28 metų transseksualė Chelsea Wolfe buvo rezervinė amerikiečių BMX dviratininkių komandos narė.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
