„Vaikystėje stebėdavome olimpinių žaidynių transliacijas, akimis rydavome visas sporto transliacijas, kuriose mirgėdavo lietuviškos pavardės. Pamenu tą žavesį, su kuriuo žvelgdavome į atletus – milžinai, galiūnai, visą griaunantys, – pasakojo M.Stankevičius. – Todėl ir dirbdamas sporto žurnalistu stengiuosi, kad skaitytojas ar žiūrovas kiekviename iš sportininkų matytų herojų, bet ne tik tą, prie kurio pavardės rašomos įveiktos sekundės, metrai, kilogramai. Noriu, kad žmonės žinotų šių herojų istorijas“.
Šįkart žurnalistas pristato šiuolaikinės penkiakovės atstovės, Londono (2012) ir Tokijo (2021) olimpinių žaidynių dalyvės Gintarės Venčkauskaitės istoriją.
„Manau, šios istorijos padeda mums visiems suprasti, kad kiekvienas mūsų galime tapti herojumi – sporte, darbe, šeimoje, kasdienybėje. Viskas priklauso nuo to, kiek patys to norėsime, kiek būsime pasiryžę aukoti, kokius sprendimus priimsime bei ko patys iš savęs tikėsimės“.
G.Venčkauskaitės olimpinė istorija buvo pradėta rašyti Londone, kuomet vos devyniolikos sportininkė užėmė 12-ą vietą, o praleidusi Rio de Žaneiro (2016) olimpines žaidynes penkiakovininkė Tokijuje užėmė 7-ą vietą.
Filme „Džiaugsmas“ G.Venčkauskaitė pasakoja apie savo kelio pradžią ir pažintį su sporto šakos ypatumais, komentarais dalijasi ir sportininkės treneris Paulius Aleksandravičius.
„Kaip gimė filmo pavadinimas? Filmo pradžioje Gintarė vardija savo dienotvarkę, kurioje tikrai įspūdingas treniruočių skaičius. Kiek vėliau, antrą, ar trečią kartą išgirdusi klausimą, ką jai reiškia šiuolaikinė penkiakovė, Gintarė teištarė vieną žodį – „džiaugsmas“. Jis ir tapo „darbiniu“ projekto pavadinimu, kurio vėliau keisti nesinorėjo“, – sakė M.Stankevičius.
Tai nėra pirmasis žurnalisto trumpametražis dokumentinis filmas. Pirmasis buvo pristatytas prieš trejus metus – „Ernis“, apie paralimpietį triatlonininką Ernestą Česonį. Šis filmas 2018-aisiais buvo pripažintas geriausiu konkurse „Sport Shorts“.
„Tačiau tuomet teko darbuotis be komandos, – nusišypsojo M.Stankevičius. – Šįkart esu dėkingas draugams, kurie prisidėjo ir gelbėjo tada, kai dėl projekto sviro rankos“.
Už filmo „Džiaugsmas“ garsą buvo atsakingas Kęstutis Ruzgys, montažo režisieriumi tapo Eimantas Genys.
Priminsime, kad 2018-aisiais metais filmo režisierius M.Stankevičius Lietuvos sporto žurnalistų federacijos buvo įvertintas už ryškiausius metų darbus, tais pačiais metais tapo „Lietuvos spaudos fotografija“ konkurso sporto kategorijos laimėtoju, o šiais metais buvo įvertintas Mindaugo Baryso vardo premija už geriausią sporto žurnalistikos darbą – vaizdo projektą „BKI ZOOM“, kuriame pasakojama apie Lietuvos sportininkus baidarių ir kanojų irklavimo Europos čempionate.
