EUROLYGA 2023

Judžine nenuvylė: Lietuvos lengvaatlečių delegacija buvo viena mažiausių, o rezultatas – vienas geriausių šalies istorijoje

Lietuvos komanda pasaulio lengvosios atletikos pirmenybėse šiemet buvo mažiausia nuo 2007 metų. Tačiau nedidelis lengvaatlečių būrelis Judžine pasiekė vieną iš geriausių mūsų šalies rezultatų.

M. Alekna ir A. Gudžius.<br>AP/Scanpix nuotr.
M. Alekna ir A. Gudžius.<br>AP/Scanpix nuotr.
Andrius Gudžius pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalį.<br>T.Bauro nuotr.
Andrius Gudžius pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalį.<br>T.Bauro nuotr.
Andrius Gudžius pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalį.<br>T.Bauro nuotr.
Andrius Gudžius pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalį.<br>T.Bauro nuotr.
Mykolas Alekna sugrįžo namo su pasaulio čempionato sidabro apdovanojimu.<br>T.Bauro nuotr.
Mykolas Alekna sugrįžo namo su pasaulio čempionato sidabro apdovanojimu.<br>T.Bauro nuotr.
Andrius Gudžius pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalį.<br>T.Bauro nuotr.
Andrius Gudžius pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalį.<br>T.Bauro nuotr.
Mykolas Alekna sugrįžo namo su pasaulio čempionato sidabro apdovanojimu.<br>T.Bauro nuotr.
Mykolas Alekna sugrįžo namo su pasaulio čempionato sidabro apdovanojimu.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jul 25, 2022, 11:45 AM, atnaujinta Jul 25, 2022, 11:51 AM

Oregono mieste Judžine vykusiose pasaulio pirmenybėse varžėsi tik devyni Lietuvos lengvaatlečiai. Jie iš Amerikos namo parvežė du medalius. Disko metimo varžybose ant antrojo garbės pakylos laiptelio užlipo pirmą kartą pasaulio čempionate dalyvavęs 19-metis Mykolas Alekna, trečiąją vietą užėmė buvęs pasaulio čempionas Andrius Gudžius.

Praėjusį kartą Lietuvos delegacija per pasaulio pirmenybes mažesnė buvo 2007 metais, kuomet į Osaką išvyko tik šeši mūsų šalies lengvaatlečiai.

Nuo 2009 metų komandą visuomet sudarydavo dviženklis sportininkų skaičius (nuo 11 iki 15), bet per visą praėjusį dešimtmetį medalį iškovojo tik 2017 metais pasaulio čempionu tapęs A.Gudžius.

Dvejose pasaulio pirmenybėse (2013 ir 2019 m.) nė vienam Lietuvos lengvaatlečiui nepavyko patekti bent tarp aštuonių geriausiųjų.

Šių metų pasaulio pirmenybių medalių lentelėje Lietuva užėmė 31-ąją vietą.

Pasaulio pirmenybėse vyko 50 rungčių varžybos, o daugiausiai medalių iškovojo JAV lengvaatlečiai – net 33 (13 aukso, 9 sidabro ir 11 bronzos). Antrąją vietą medalių lentelėje užėmė Etiopija (4 aukso, 4 sidabro ir 2 bronzos).

Čempionais tapo net 29 šalių sportininkai. Po du aukso medalius iškeliavo į Jamaiką, Keniją, Kiniją, Australiją ir Peru, po vieną – į Lenkiją, Kanadą, Japoniją, Didžiąją Britaniją, Norvegiją, Dominikonų Respubliką, Grenadą, Nigeriją, Belgiją, Švediją, Ugandą, Braziliją, Vokietiją, Italiją, Bahamų Salas, Prancūziją, Kazachstaną, Maroką, Portugaliją, Katarą, Slovėniją ir Venesuelą.

Tarp Europos šalių aukščiausią aštuntąją vietą užėmė Lenkija (1 aukso ir 3 sidabro). Didžioji Britanija iškovojo daugiau mažesnės vertės medalių (1 aukso, 1 sidabro ir 5 bronzos) ir užėmė vienuoliktąją vietą.

Komandų įskaitoje, kurioje taškai skiriami į geriausiųjų aštuonetus patekusiems sportininkams, Lietuva taip pat užėmė 31-ąją vietą (13 taškų). Mūsų šaliai taškus pelnė tik abu disko metikai. Kitiems lengvaatlečiams patekti tarp aštuonių geriausiųjų nepavyko.

Šioje įskaitoje irgi aiškiai nugalėjo JAV (328 taškai). Paskui pirmenybių šeimininkus išsirikiavo Jamaika (110), Etiopija (106), Kenija (104) ir Didžioji Britanija (68).

Latvijos ir Estijos lengvaatlečiai šiame čempionate medalių nelaimėjo. Komandų įskaitoje Estija užėmė 54-ąją vietą (5 tšk.), Latvija – 66-ąją vietą (3 tšk.). Taškų lentelėje buvo įrašytos 76 šalys.

Šiais metais dviem disko metikams papildžius medalių taupyklę, Nepriklausomos Lietuvos sąskaitoje yra aštuoni pasaulio pirmenybėse iškovoti medaliai (3 aukso, 3 sidabro ir 2 bronzos).

Net septynis medalius laimėjo disko metikai: keturis – Virgilijus Alekna (du aukso ir du sidabro), du – A.Gudžius (vieną aukso ir vieną bronzos), vieną – M.Alekna (sidabro).

Atkūrus Nepriklausomybę vienintelė pasaulio pirmenybių prizininke tapusi kitos rungties atstovė buvo septynkovininkė Remigija Nazarovienė. Ji 1997 metais laimėjo bronzos medalį.

Dvi Lietuvos sportininkės iškovojo sidabro medalius atstovaudamos SSRS. 1983 metais pasaulio vicečempionėmis tapo disko metikė Galina Murašova ir 400 metrų su barjerais bėgusi Ana Ambrazienė.

Lietuvos lengvaatlečiai pasaulio čempionatuose

Metai Miestas Sportininkų 1–8 vietas užėmę lietuviai

1983 Helsinkis 2* A.Ambrazienė – 2 (400 m b/b), G.Murašova – 2 (diskas)

1987 Roma 3* A.Ambrazienė – 6 (400 m b/b), R.Ubartas – 6 (diskas), V.Kidykas – 8 (diskas)

1991 Tokijas 0 –

1993 Štutgartas 9 –

1995 Geteborgas 10 N.Žilinskienė – 8 (aukštis)

1997 Atėnai 7 V.Alekna – 2 (diskas), R.Nazarovienė – 3 (septynkovė)

1999 Sevilija 12 V.Alekna – 4 (diskas), V.Kidykas – 5 (diskas), R.Nazarovienė – 8 (septynkovė)

2001 Edmontonas 11 V.Alekna – 2 (diskas), A.Skujytė – 6 (septynkovė)

2003 Paryžius 7 V.Alekna – 1 (diskas)

2005 Helsinkis 9 V.Alekna – 1 (diskas), A.Skujytė – 4 (septynkovė)

2007 Osaka 6 V.Alekna – 4 (diskas), A.Skujytė – 6 (septynkovė)

2009 Berlynas 15 V.Alekna – 4 (diskas), K.Saltanovič – 7 (20 km ėjimas)

2011 Dėgu 15 V.Alekna – 6 (diskas), K.Saltanovič – 6 (20 km ėjimas), A.Skujytė – 7 (septynkovė)

2013 Maskva 14 –

2015 Pekinas 11 B.Virbalytė – 7 (20 km ėjimas)

2017 Londonas 15 A.Gudžius – 1 (diskas), A.Palšytė – 7 (aukštis)

2019 Doha 11 –

2022 Judžinas 9 Myk.Alekna – 2 (diskas), A.Gudžius – 3 (diskas)

*1983 ir 1987 m. Lietuvos lengvaatlečiai atstovavo SSRS.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.