Lietuvos vyrų rankinio lygos finale viena prieš kitą išsirikiuos dvi paprastai mėlyną aprangą vilkinčios komandos. Tačiau tai – vienas iš nedaugelio panašumų. Didesnę priešingybę negu šioje „mėlynųjų“ dvikovoje sunku įsivaizduoti: vienoje pusėje – labiausiai tituluotas šio amžiaus Lietuvos rankinio klubas, trokštantis susigrąžinti čempiono vardą ir nuo sezono pradžios nuosekliai ėjęs tikslo link, kitoje pusėje – komanda, kuri prieš dešimt mėnesių net neplanavo žaisti stipriausioje Lietuvos lygoje ir didelį šurmulį sukėlė tik per kelias atkrintamųjų varžybų savaites.
Pirmasis finalininkas – dėl dešimtojo Lietuvos čempiono vardo kovojantis Klaipėdos „Dragūnas“, kitas – Pasvalio „Pieno žvaigždės“, kurių geriausias rezultatas Lietuvos lygoje iki šio sezono buvo aštuntoji vieta.
Tokio finalo tikriausiai niekas neįsivaizdavo net ir balandžio pradžioje, kai baigėsi Lietuvos rankinio lygos reguliarusis sezonas.
Finale buvo laukiamas tik „Dragūnas“. Klaipėdos komanda įtikinamai užėmė pirmąją vietą reguliariajame sezone, šiais metais iškovojo Lietuvos taurę ir tapo Baltijos lygos vicečempione, todėl pagrįstai buvo vadinama atkrintamųjų varžybų favorite. Tiesa, net „Dragūno“ kelyje buvo viena labai pavojinga kliūtis – pusfinalyje Klaipėdos rankininkai kovojo su čempionės vardą gynusia Vilniaus „Šviesa“. Tačiau šią kliūtį reguliariojo sezono nugalėtojai peržengė gana užtikrintai.
Kas galėjo tapti „Dragūno“ varžovu finale? Pagrindiniai pretendentai buvo iki reguliariojo sezono pabaigos dėl antrosios vietos aršiai kovoję Kauno „Granitas“ ir Alytaus „Varsa“. Tačiau atkrintamosiose varžybose šias komandas į šalį nustūmė reguliariajame sezone vos šeštąją vietą užėmusios „Pieno žvaigždės“.
Į rankinį – iš krepšinio
Lietuvos rankinio padangėje „Pieno žvaigždės“ nušvito tik praėjusių metų vasarą. Tiesa, „Pieno žvaigždžių“ bendrovė dar amžių sandūroje rėmė Pasvalio rankinio klubą, bet paskui didžiausia Pasvalio rajono įmonė pasuko į krepšinį. „Pieno žvaigždžių“ krepšinio komanda daug metų buvo tvirta LKL vidutiniokė, ir nors žvaigždžių neskynė, atliko iš dalies reklaminę, bet, labiau, svarbią socialinę funkciją – miestui, kuriame veikia bendrovė, suteikti gero lygio pramoginių renginių.
Didėjant LKL reikalavimams, galynėtis su Lietuvos krepšinio milžinais buvo vis sunkiau ir pernai „Pieno žvaigždžių“ bendrovės vadovai nusprendė trauktis iš krepšinio. Bet ne iš sporto – finansinė parama buvo nukreipta rankinio klubui, kuris iki tol žaidė pirmojoje lygoje. Bendrovė pažadėjo rankinio klubui pirmąjį sezoną skirti 200 tūkst. eurų, pridėti dar 100 tūkst. eurų įsipareigojo Pasvalio rajono savivaldybė.
Lietuvos rankinio lygoje didelės konkurencijos nėra, kiekvienas stiprus ir finansiškai stabilus klubas yra labai laukiamas, todėl lygos vadovybė džiugiai priėmė Pasvalio komandą, kuri į stipriausiųjų grupę grįžo po aštuonių sezonų pertraukos.
Vienu atžvilgiu „Pieno žvaigždės“ iškart tapo Lietuvos rankinio lygos lyderėmis. Pasvalio komanda šį sezoną žaidžia geriausioje arenoje, į kurią nuolat susirenka nemažai sirgalių, pasiruošusių sumokėti 4 eurus už rungtynių bilietą.
Tiesa, geras sąlygas turi ir „Varsa“, bet Dzūkijos sostinės komanda šį sezoną pagrindinėje Alytaus sporto centro arenoje žaidė tik apie pusę rungtynių. Tuo tarpu visi kiti rankinio lygos klubai glaudžiasi gana ankštose, nedaug vietų turinčiose salėse.
Komandą būrė paskubomis
Kai paaiškėjo, kad Pasvalio komanda galės žaisti aukščiausioje šalies rankinio pakopoje, sezonas jau buvo ant nosies. „Pieno žvaigždžių“ klubo vadovams reikėjo per labai trumpą laiką sustiprinti komandą, kad ji būtų konkurencinga aukštesniame lygyje. Juo labiau kad praėjusį sezoną Pasvalio ekipa net nebuvo antrosios pakopos vidutiniokė – 2024 metų pavasarį pirmojoje lygoje užėmė priešpaskutinę aštuntąją vietą.
Keli senbuviai liko komandoje, o vyriausias „Pieno žvaigždžių“ rankininkas 38-erių Rolandas Indrišiūnas bei dukart jaunesnis 19-metis Eligijus Tekutis ir atsinaujinus sudėčiai yra gana svarbūs žaidėjai.
Vis dėlto Pasvalio ekipos treneris, į gimtąjį miestą grįžęs Gintaras Paškevičius labiau remiasi naujokais. Žymiu pastiprinimu tapo patyrę panevėžiečiai Mindaugas Barzdenis ir Evaldas Vėta, kurie persikraustė į Pasvalį, kai iš nacionalinių varžybų pasitraukė Panevėžio klubas, bet daugiausia bėdų varžovams nuo pat sezono pradžios pridaro ukrainiečiai Oleksandras Kasai ir Maksimas Vakula bei 18-metis vilnietis Benediktas Labutis.
28 metų O.Kasai mūsų šalies lygos mastais yra nemaža žvaigždė. Jis kelis sezonus žaidė Zaporižės „Motor“ ekipoje ir, nors nebuvo pagrindinio septyneto rankininkas, rungtyniavo Čempionų lygoje ir treniravosi su aukščiausio lygio partneriais.
Pasvalio komanda dar labiau sustiprėjo sezono viduryje, kai į ją atvyko O.Kasai jaunesnysis brolis Andrijus Kasai bei ukrainietis vartininkas Oleksijus Novikovas, likęs be darbo po Naujųjų metų užsidarius Vilniaus „Amber“ klubui.
Pasakiškai vartus gynęs O.Novikovas buvo kone svarbiausias „Pieno žvaigždžių“ pergalių kalvis ketvirtfinalio ir pusfinalio mačuose. Praėjusią savaitę jis debiutavo Ukrainos rinktinėje ir padėjo jai iškovoti kelialapį į Europos pirmenybes.
Ekipoje – 18 sezonų
Jei „Pieno žvaigždžių“ sudėtis buvo suburta tik prieš šį sezoną, tai „Dragūno“ vyrai vienas į kito petį remiasi daug metų. Klaipėdos komanda permainų irgi neišvengia, tačiau dauguma jos žaidėjų yra klaipėdiečiai ir „Dragūnui“ atstovauja vos ne nuo vystyklų.
Dabartinis „Dragūnas“, savo istoriją skaičiuojantis nuo 1999 metų, Lietuvos čempionu pirmą kartą tapo 2010 metais. Auksinės komandos sąraše jau tada buvo Arvydas Bučius ir Karolis Stropus. Tiesa,
34-erių K.Stropus buvo išvykęs į užsienį, bet paskui grįžo į gimtąjį miestą, o 36-erių A.Bučius be pertraukų „Dragūne“ žaidžia nuo 2007 metų, yra komandos kapitonas ir net devynis kartus tapo Lietuvos čempionu.
Nuo sunkiai atmenamų laikų gimtojo miesto komandoje rungtyniauja vartininkas Benediktas Pakalniškis ir Laurynas Simonavičius, truputį paklajojęs po Lietuvą ir užsienį į „Dragūną“ grįžo klaipėdietis Gytis Šmantauskas. Klaipėdoje šaknis jau įleido iš kitų Lietuvos miestų atvykę rankininkai: varėniškis Mykolas Lapiniauskas ir nuo rudens dėl sunkios traumos žaisti negalintis šiaulietis Benas Butkus.
„Dragūnas“ vos ne kasmet praranda geriausius rankininkus, kurie išvyksta į užsienį. Tačiau Klaipėdos komandai, kaip tam slibinui, nukirtus vieną galvą, iškart užauga kelios kitos. Šį sezoną vieni iš rezultatyviausių komandos žaidėjų yra Klaipėdos rankinio auklėtiniai 20-metis Tomas Drakšas bei 18-metis Paulius Čėsna, kuris jau įsitvirtino ir Lietuvos vyrų rinktinėje.
Klaipėdos ekipoje, kaip ir Pasvalio komandoje, žaidžia keli ukrainiečiai. „Dragūno“ aprangą jau ne pirmą sezoną vilki Vladislavas Koržukas, Ihoras Odinokovas ir Daniilas Plachotinas. Prie komandos pritapo ir šio sezono viduryje atvykęs moldavas vartininkas Ionas Saharneanas.
Beje, kitas vartininkas kazachstanietis Ilja Pobočenko sezoną pradėjo Klaipėdos komandoje, bet žiemą perėjo į Pasvalio ekipą.
Ispaną pakeitė katalonas
„Dragūnui“ šis sezonas yra ypatingas dėl to, kad praėjusių metų vasarą klubo vadovai pirmą kartą sudarė sutartį su užsienio treneriu. Prie Klaipėdos komandos vairo stojo Ispanijos rankinio specialistas Juanas Antonio Moreno.
Nors rezultatai buvo teigiami, po kelių mėnesių kilo trintis tarp trenerio ir vyresniųjų žaidėjų, kurie turi kitą darbą ir negali rankiniui skirti viso laiko. „Dragūnas“ atsisveikino su J.A.Moreno, bet naują trenerį taip pat rado Ispanijoje – sausio mėnesį į uostamiestį atvyko katalonas Jose Luisas Villanueva.
Pasikeitus treneriui, užduotis nesikeičia. „Dragūno“ tikslas – susigrąžinti prieš ketverius metus prarastą Lietuvos čempiono vardą.
Kaip jau minėta, „Dragūnas“ pirmą kartą šalies čempionu tapo 2010 metais. Po to klaipėdiečiai Lietuvos rankinio arenose viešpatavo visą dešimtmetį ir 2019 metais aukso medalius iškovojo devintąjį kartą (pergalių virtinė buvo nutrūkusi tik 2016 m., kai čempione tapo „Varsa“).
Šį dešimtmetį „Dragūnas“ taip pat nuolat yra tarp pagrindinių favoritų, bet dešimtasis titulas – lyg užkeiktas. 2020 metais Lietuvos lygos varžybos, kuriose klaipėdiečiai tuo metu pirmavo, buvo nutrauktos dėl kovido pandemijos, po to „Dragūnas“ du kartus paeiliui laimėjo bronzos medalius, o užpernai ir pernai finale pralaimėjo „Šviesai“.
Dabar „Šviesa“ jau įveikta, Klaipėdos rankininkus nuo tikslo skiria tik „Pieno žvaigždės“.
Pranašumas – „Dragūno“ pusėje
Reguliariajame sezone „Dragūnas“ surinko vos ne triskart daugiau taškų negu „Pieno žvaigždės“. Klaipėdos rankininkai per 21 rungtynes pasiekė 18 pergalių, dukart sužaidė lygiosiomis (su „Šviesa“ ir
„Vilniumi“), patyrė vos vieną pralaimėjimą („Varsai“), iškovojo 38 taškus ir užtikrintai užėmė pirmąją vietą. „Dragūnas“ net ir antrojoje vietoje likusį „Granitą“ aplenkė 11 taškų, o ką kalbėti apie kitus...
„Pieno žvaigždės“ iškovojo tik 14 taškų ir užėmė šeštąją vietą. Visgi pasvaliečių padangę nušvietė pergalės prieš „Granito“ ir „Vilniaus“ rankininkus. Įveikdamos šias dvi gerokai stipresnėmis laikytas komandas, „Pieno žvaigždės“ neabejotinai sustiprino pasitikėjimą savimi ir įsitikino, kad neįveikiamų varžovų nėra.
Kad neįveikiamų varžovų nėra, pasvaliečiai patvirtino ketvirtfinalio ir pusfinalio serijose, kuriose ir „Varsą“, ir „Granitą“ nugalėjo rezultatu 2:0.
Vis dėlto prieš finalą atrodo, jog visi koziriai – „Dragūno“ rankose. O finalininkų šio sezono tarpusavio rungtynių rezultatai yra ganėtinai gluminantys – Klaipėdos komanda visas trejas rungtynes laimėjo dviženkliu skirtumu 44:33, 37:24 ir 35:18.
Žvelgiant į šiuos skaičius, sunku patikėti, kad Pasvalio ekipa galėtų būti lygiavertė varžovė. Tačiau kaip bus iš tikrųjų, parodys tik trečiadienį prasidėsianti finalo serija, kurioje „Dragūno“ ir „Pieno Žvaigždžių“ rankininkai kovos iki trijų pergalių.