Penktadienio popietę Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama europarlamentaro Viktoro Uspaskicho (57 m.) ir verslininkės Jolantos Blažytės (51 m.) skyrybų byla. Teismas nusprendė, kad Viktoro ir Jolantos santuoka oficialiai nutraukta.
Poros santuoka truko 25 metus. Pora augina dvi dukteris. Viktoras iš pirmosios santuokos turi vaikus sūnų ir dukrą.
Bet apie viską nuo pradžių.
1982-aisiais, šaunus penktos kategorijos suvirintojas Viktoras pasirodė Krasnyj Bergo gyvenvietėje Baltarusijos vakaruose, netoli Žlobino miesto.
Tai tikrai ne Rio de Žaneiras, apie kurį svajojo Ostapas Benderis ir Viktoras. Bet Viktoras tiesė dujotiekio trasą ir drauge nešė į Baltarusiją pažangą.
Įvairių trasų tiesėjai – šaunūs vaikinai, ką puikiai įrodė sovietinės kino komedijos, o Viktoras dar ir „sibiriakas“. Plati širdis, tankių plaukų kupeta, anekdotai ir akordeonas. Argi atsilaikys moterų širdys nykioje Krasnyj Bergo provincijoje?
Su Svetlana Kovpajeva, gražia šviesiaplauke, 22 metų mokytoja Viktorą likimas suvedė sporto aikštelėje. Mokytojų komanda žaidė tinklinį rungtynėse prieš statybininkų rinktinę.
„Mūsų pažintis prasidėjo tada, kai Viktoras pataikė man kamuoliu į galvą. Jis buvo gražiausias vyras. Stotas kaip ąžuolo, žvilgsnis – gilus ir mąslus. Po varžybų jis palydėjo mane į bendrabutį“, – taip prieš keletą metų pažintį prisiminė Žlobine gyvenanti Svetlana „Lietuvos ryto“ žurnalistei.
To ir reikėjo tikėtis. Rusijos provincijoje mandagių vyrų – deficitas. O tas faktas, kad Viktoras moterį nuskriaudė jau pirmą pažinties minutę, nėra smerktinas. Juk pataikė kamuoliu, ne kumščiu, kaip įprasta tose platumose.
Svajojo tapti brigadininku
Gilaus ir mąslaus žvilgsnio savininkas neilgai plušo, stengdamasis pavergti romantiškos mokytojos širdį. Jai patiko, kad Viktoras ne tik šauniai dirba, bet ir mokosi vakarinėje vidurinėje mokykloje. Jau tada jis, matyt, galvojo apie studijas Plechanovo vardo institute Maskvoje.
„Jo ambicijos buvo didelės – norėjo tapti brigadininku, išvykti į užsienį“, – ir šiandien Viktoro pirmoji žmona šiltai prisimena buvusio vyro jaunystę.
Viktoras ir atrodė neprastai. Jo pravardė buvo „Adidas“ – šaunusis bernas jau tada iš Maskvos buvo atsivežęs susikombinuotą firminį treningą.
Kas jam galėjo atsispirti? Tik ne romantiškoji mokytoja.
Dingo vedybų įrodymai
Po 4 mėnesių buvo atšoktos vestuvės. Svetlana pasirinko vyro pavardę – Uspaskich. Vestuvių proga šauniajam suvirintojui buvo dovanotas prašmatnus būstas – du kambariai statybiniame vagonėlyje. Į jį Viktoras ir parsivedė žmoną.
Vestuvės vyko prašmatniame Žlobino miesto restorane „Meridiane“.
Po pirmo šokio užgeso elektra. Švęsti teko eiti į parką. Sveteliai nugvelbė fotoaparatą, vestuvių nuotraukų neišliko.
Taip dingo įrodymai, kad Viktoras iš tiesų jaunystėje buvo vedęs. Tas faktas turėjo reikšmės, kai Viktoras pasirodė Lietuvoje. Apie pirmąją žmoną ilgai mažai kas tebuvo girdėjęs.
Tai leistų įtarti, kad fotoaparatą nugvelbė pats jaunikis?
Meilė Tium-tiumo kaime
O kaip praėjo tie vedybiniai V.Uspaskicho metai dar prieš jam atvažiuojant į Lietuvą? Ar buvo jis geras, ištikimas vyras?
Apie neištikimybę žmonos sužino paskutinės. Bet faktai leistų manyti, kad jei Viktoras ką ir mylėjo be išskaičiavimo, tai savo pirmąją žmoną. Nebuvo ji nei jaunesnė, nei turtingesnė. Nebent vakarinės mokyklos mokiniui buvo naudinga vesti rusų kalbos mokytoją?
Jie buvo laimingi ant siauros lovos statybininkų vagonėlyje. Važiuodavo pašokti į Žlobino restoraną (štai iš kur Viktoro aistra šokti partijos šventėse). Po metų gimė dukra, ir Viktoras išsivežė žmoną į Šiaurę, į Tium-tiumo kaimą, kur vėl tiesė dujotiekį.
„Viktoras buvo labai dėmesingas, žaisdavo su dukra, kūrendavo krosnį“, – prisimena žmona laimingus metus, kurių nedrumstė neištikimybės šešėlis.
Moteris sako svajojusi su vyru gyventi gražiame mieste, name su baseinu. Tą svajonę Viktoras po dešimtmečio išpildė. Tik – kitai moteriai.
Suomėms meilės nejautė
Iš Tim-tiumo kaimo Viktoras patraukė į išsvajotą užsienį – Suomiją. Bet žmonos drauge jau nepaėmė. Todėl apie vyro nuotykius šaltojoje užsienio šalyje ji nieko nežinojo. Nedaug žinome ir mes.
Viktoras per televiziją Lietuvai pasigyrė mokąs suomių kalbą. Nutariau pasitikrinti, ar jis galėjo susikalbėti su suomių moterimis? Skambinu europarlamentarui.
– Hyvaa paivaa, Viktor. (Laba diena)
– ? ? ?
– Puhutteho suomea? (Ar kalbate suomiškai?)
– ? ? ?
– Viktorai, čia „Lietuvos ryto“ žurnalistė. Sakėte, kad mokate suomiškai. Ar prisimenate, kaip pasakyti „aš tave myliu“?
– Kažkoks ten negražus žodis...
– Kodėl negražus? „Mina rakastan sinua“. Tai neteko prisipažinti meilę suomiškai?
– Aš dabar susirinkime. Pypt, pypt.
Lietuvoje – kita moteris
1987 metais su Svetlana atsikėlė į Lietuvą. Ir vėl meilė vagonėlyje – šįkart Panevėžio dujotiekio statyboje. 1988 metais gimė sūnus. Bet šilumos šeimoje nebebuvo – Viktoras ėmė dingti iš namų.
„Jis buvo nuolat užsiėmęs, o aš jo laukdavau atsidavusi namie. Nugirsdavau gandų, kad naktis jie leidžia Kaune, pas savo mylimąją Jolantą. Jei iškart būtų pranešęs, kad turi kitą moterį, širdis būtų plyšusi akimirksniu. Kankynė buvo lėta ir ilga“, – prisimena S.Uspaskich, dar ir šiandien skaudžiai išgyvenanti vyro neištikimybę.
Už atsidavimą Viktoras namie jo laukiančiai žmonai Svetlanai atsidėkojo šykščiai – nupirko kailinius, raudoną lietpaltį, laikrodį.
Bet moteris nesiskundžia – jai nieko nereikėję, nes Viktoras buvo ir yra didžiausia jos gyvenimo meilė.
Žiedai virto milteliais
Likimas Viktorui buvo palankus. Negana, kad neišliko vestuvių nuotraukų, nelaimingas atsitikimas po 5 metų sunaikino ir kitą santuokos įrodymą – aukso žiedus.
„Turėjome įprotį sumesti juos į indą su termometru. Vieną dieną radome sudužusį termometrą, o išsiliejęs gyvsidabris milteliais pavertė žiedus“, – prisimena pirmoji žmona įvykį, nutikusį porai jau gyvenant Lietuvoje.
Nebėra žiedų, dingo ir meilė.
Buvo 1991-ieji metai, Lietuva atgavo nepriklausomybę. Ledai pajudėjo, ponai prisiekusieji! Viktorui čia vėrėsi naujos galimybės.
Pirmoji žmona tyliai su vaikais buvo išsiųsta 1991 metais atgal į Baltarusiją.
Viktoro garbei reikia pasakyti – savo moterų jis nenuskriaudžia. Buvusiai žmonai jis nupirko 4 kambarių butą Žlobine už 600 JAV dolerių. Lietuvoje tuo metu tai buvo gera mėnesio alga.
Ne tik nupirko, bet ir suremontavo, atsiuntęs iš Lietuvos statybininkus.
O kaip sudaužyta moters širdis? Viktoro nuotrauka rėmeliuose iki šiol tebestovi buvusios žmonos Svetlanos svetainėje.
Meilės žaidimams – bendrabutis
Nespėjo ataušti pirmos žmonos padai, ir 30-metis Viktoras 1991 metais vedė antrą kartą – 26 metų Jolantą Blažytę. Delsti nebuvo ko, nepriklausomoje Lietuvoje Viktorui, jau Lietuvos piliečiui, reikėjo imtis verslo.
Antroji moteris, kuri į didžiojo kombinatoriaus rankas atidavė savo likimą, šiandien yra turtingiausia Lietuvos moteris. Neatsižadėjusi ir savo mergautinės pavardės, J.Blažytė-Uspaskich šiandien turtingesnė už savo dabar jau buvusį vyrą.
Bet pradžia, reikia pripažinti, buvo kukli.
Su antrąja žmona vedybinį gyvenimą Viktoras pradėjo, senu papratimu, taip pat, kaip ir su pirmąja Baltarusijoje – bendrabučio kambaryje ant siauros lovelės. Tik dabar jau – Kėdainiuose. Bet, kaip žinia, siaura lova meilei netrukdo.
„Buvom turtingi, bet gyvenom bendrabutyje. Nei Viktorui, nei man nekilo mintis pirmiausia nusipirkti namą ar automobilį“, – dar prieš 10 metų Jolanta linksmai pasakojo žurnalistams.
Žmona dirbo, vyras šoko
Į visuomenės akiratį antroji V.Uspaskicho žmona (daug kam atrodė – kad pirmoji, nes Svetlana buvo nugrimzdusi į nebūtį) iškilo tik 2000 metais, kai Viktoras tapo Seimo nariu. Savo turtą Viktoras gavo perrašyti žmonai. Ar tik nebus suklydęs – galime pasvarstyti šiandien, palyginę jo ir ponios Jolantos turto deklaracijas.
Kaip bebūtų, penkeriais metais jaunesnė Jolanta, šviesiaplaukė inteligentiška moteris, tyliai dirbo, kol vyras maudėsi žiniasklaidos spinduliuose ir įsijuosęs šokdavo sostinės vakarėliuose.
„Visada buvau laiminga. Man atrodo, kad žmogus gali jaustis laimingas bet kokiomis aplinkybėmis – ar skurde, ar varge, ar prabangoje“, – sakė moteris žurnalistams.
Netrukus jai teko išmokti gyventi ir pažeminime, į kurį ją įstūmė Vyras, mat Lietuva ėmė skaičiuoti ne tik jo turtus, bet ir išlaikomas meilužes.
Patikėjusi vyro meilės pažadais, moteris galėjo tik su nostalgija prisiminti tuos laikus, kai vyras nebuvo toks garsus, apie jį nesisuko pulkai moterų ir namie dar pagrodavo akordeonu.
Nuo tada, kai vyras 2000 metais išsikraustė į Seimo bendrabutį, vakarus nuo pirmadienio iki penktadienio ji leisdavo viena su vaikais.
„Vyras sostinėje labai užsiėmęs“, – sakydavo žurnalistams moteris.
Neištikimybės neįtarė
Kas pažįsta Viktorą, patvirtins – juo neįmanoma nepatikėti. Daug piliečių, šventai tikėjo Viktoru, anuomet žadėjusiu per 111 dienų, o vėliausiai – per 1111 dienų Lietuvą paversti naujaisiais Vasiukais, iš kurio dirižabliai skris net į Los Andželą.
Ar juo tikėjo ir ponia Jolanta?
Kelis kartus ji aplankė vyrą Vilniuje, kur jis vienas vargo Seimo bendrabutyje. Skurdi aplinka neturėjo jai sukelti įtarimų. Vargu ar į tokį apšiurusį būstą pavyktų atsivesti šiais laikais tokių išrankių merginų.
„Gulėdamas lovoje girdi, kiek kartų per naktį kaimynas eina į tualetą, Viktorui reikia pakeisti gerokai apšiurusią vonią, bet jam gerai, kaip yra“, – juokavo J.Blažytė.
Viktoras draugiškas – jis neslepia ko griebiasi, stengdamasis išlaikyti potenciją. Žurnalistams jis neseniai pademonstravo jogos judesius, kurie jam padeda išlikti tikru vyru.
„Nuolat sportuoju ir semiuosi iš kosmoso energijos“, – aiškino jis iš nustebimo išsižiojusiems žurnalistams. Ir patarė jiems – jei Lietuvos vyrai nuolat darytų tokius jogos pratimus kaip jis, taip pat galėtų didžiuotis tokiu pat pasisekimu tarp moterų, kokiu seniai garsėja jis pats!
Bet taip kalbėdamas jis dar skelbėsi esąs laimingai vedęs.
„Aš žmonai esu ištikimas dvasiškai“, – visai tautai Viktoras neseniai paskelbė per televiziją.
Kaip matome, dvasinės meilės jo žmonai nepakako.
