Dažnam sunku įsivaizduoti, jog laiką trumpam sustoti privertusį akselį lydi skausmingos traumos, o už sportininkės šypsenos kartais slypi nuoskaudos kartėlis.
„Juk čiuožėjai savo užslėptus jausmus išlieja per pasirodymus“, – sakė Elžbieta Kropa (19 m.), pripažįstanti, kad titulai atkeliauja liejant prakaitą, o ne ašaras.
Japonijoje vykusiame Pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate E.Kropa šoko pagal Jazzu kūrinį. „Lower Than The Ground“ ji pasirinko todėl, kad šios dainos žodžiai atspindi sunkų jos gyvenimo etapą. Nors susirinkusiųjų ir pačios šokėjos širdį glostė melodingi akordai, čiuožėja savo emocijas išliejo rodydama būdingus elementus.
Čempionate atletė tarp prizininkių nepateko, tačiau tikėjimo savo jėgomis tikrai neprarado. Matyt, tokios jau tos ledo karalienės: orumą ir pasitikėjimą savo jėgomis jos išlaiko net ir pasibaigus žiemai.
Elžbietos pažintis su ledo stichija prasidėjo, kai ji buvo ketverių. Tada ją atvykti į areną paskatino tėvų draugai.
„Vaikystėje buvau labai aktyvus vaikas“, – prisipažino atletė.
Atrodo, kad toks suaugusiųjų sprendimas buvo sėkmingas – 2017-aisiais E.Kropa tapo Lietuvos čempione. Taip pat čiuožėja pateko tarp Europos čempionato finalininkių, yra daugkartinė tarptautinių varžybų nugalėtoja. Nors dabar kitur savęs sportininkė neįsivaizduoja, ji neslepia: paprastos vaikystės jai teko atsisakyti.
„Kol visi mano draugai ir bendraklasiai laiką leido lauke, buvau treniruotėse, ir tai mane liūdino“, – sakė Elžbieta, kuriai laiko linksmybėms atsirado tik užaugus.
Ne paslaptis, jog šokėjui ant ledo būtinas lankstumas ir ištvermė. Dėl to lietuvei anksti teko susipažinti ir su kitomis sporto šakomis: seniau ji lankė meninės gimnastikos, lengvosios atletikos bei sportinės gimnastikos treniruotes. Anot Elžbietos, šiame sporte svarbu nepamiršti psichologijos.
„Norint būti sėkmės lydimu čiuožėju būtina būti ir labai stipriam psichologiškai. Tai čiuožimo šakoje daug ką lemia“, – teigė į kiekvienas varžybas talismaną – pliušinę pandą pasiimanti atletė.
Kasdien ant ledo sportininkė praleidžia 3 valandas. Papildomam fiziniam pasirengimui ji kas savaitę skiria apie 5 valandas.
Nors sportininkė treniruojasi skambant žaismingiems ir motyvuojantiems ritmams, treniruotės ne visuomet būna tokios linksmos, jas sunkina daug veiksnių.
Čempionė gyvena Vilniuje, tačiau treniruotis jai tenka vykti į Sankt Peterburgą.
Apskritai dėl sporto Rusijoje E.Kropai yra tekę pagyventi metus. Vis dėlto čiuožėja kur kas daugiau laiko praleidžia Lietuvoje: jau penkerius metus sportuoti jai tenka laikinojoje sostinėje – ten ji kasdien.
Elžbieta neabejoja: tinkamų sąlygų treniruotis nebuvimas ne tik pasunkina jos dienotvarkę, bet ir mažina sporto šakos populiarumą Lietuvoje.
Paklausta apie kitą sporto patrauklumą mažinantį veiksnį – traumas – ji neslėpė: traumų buvo ir ne viena.
„Dažniausiai kenčia čiuožėjų stuburas, kelių bei pėdų sąnariai. Man buvo skilęs dubens kaulas. Dėl šios traumos teko praleisti metus.
Be to, jau trečius metus kovoju su stuburo skausmais, pėdoje turiu išvaržą, dėl kurios teks ilgą laiką praleisti treniruotes“, – pasakojo sportininkė.
Tiek treniruočių, tiek čempionatų metu E.Kropa stengiasi išlikti maksimaliai susikaupusi.
„Stengiuosi niekada negalvoti apie elementus, tai labai trikdo – ypač prieš svarbias varžybas.
Per varžybas irgi dažniausiai nieko negalvoju, tiesiog skaičiuoju šuolių ritmą tam, kad nepadaryčiau klaidų. Nėra laiko galvoti apie ką nors kita“, – mintimis dalijosi profesionalė.
Paprašyta papasakoti apie sudėtingiausius dailiojo čiuožimo elementus ji pabrėžė, kad kiekvienas elementas yra savotiškai sunkus.
„Dailiajame čiuožime yra 6 šuoliai. Kiekvienas sportininkas jų sudėtingumą vertina individualiai“, – sakė Elžbieta, vieną dieną svajojanti atlikti sudėtingiausią šuolį – trigubą akselį.
Dailusis čiuožimas, kaip ir daugelis sporto šakų, susidūrė su pokyčiais. Seniau profesionalioms ledo šokėjoms buvo draudžiama lakuotis nagus, šokti jos turėjo pagal klasikinę muziką.
Nors laikai pasikeitė ir muzika bei šokėjų išvaizda tapo ne tokia suvaržyta, suknelėms vis dar taikomi tam tikri reikalavimai – jos negali būti pernelyg atviros. Pažeidusi taisykles šokėja baudžiama mažinant jos pasirodymo balus.
Elžbieta pasiguodė, kad norint pasisiūti ledo šokiui tinkamą drabužį reikia patuštinti kišenes.
Mat kiekvienas apdaras gali kainuoti nuo 300 iki 1000 eurų. Kaina priklauso nuo blizgančių akmenėlių kiekio, apdaro medžiagos ir dizaino.
Lietuvės spintoje šiuo metu kabo 4 suknelės. Kiekvienos jų kaina siekia apie 600 eurų. Gera žinia ta, kad su tuo pačiu apdaru galima pasirodyti daugiau nei vieną kartą.
„Kiekvienam sezonui turiu po dvi sukneles: vieną privalomajai, kitą – laisvajai programai. Tačiau per svarbiausias varžybas siuvamės naujas sukneles“, – teigė Japonijos čempionate juoda suknele pasidabinusi atletė.
Pasibaigus karjerai Elžbieta planuoja tapti dailiojo čiuožimo trenere ir prisidėti prie šios sporto šakos plėtros Lietuvoje. Tačiau dėl gyvenamosios šalies moteris nėra tokia tikra: kur gyvens vėliau, ji nežino.
