Būtent A.Bocelli akademinę muziką išvedė, vaizdžiai sakant, iš filharmonijos į mases. Sales užplūdę klausytojai tirpsta iš susižavėjimo, o Andrea kukliai atsako: „Tiesiog darau tai, ką mėgstu, ir mėgstu tai, ką darau.“ Jis nekreipia dėmesio į kritiką: juk kur sėkmė, ten ir pavydas.
Operos arijos ir garsiausios Italijos superžvaigždės dainos nuskambės Kauno „Žalgirio arenoje“ kitų metų sausio 10-ąją. Ir tai nebus pirmasis A.Bocelli koncertas Lietuvoje.
Toskanoje, Lajatiko kaimelyje (Pizos provincija), gimęs tenoras augo tarp vynuogienojų ir alyvmedžių. Šeima buvo tolima nuo muzikos: tėvai užsiėmė vyno verslu.
Muzikinė motinos klausa buvo bloga, o tėvas jos iš viso neturėjo. „Genetikos paradoksai“, – ne kartą šmaikštavo Andrea.
Jis daug sirgo, dėl įgimtos glaukomos regėjimas greitai silpo. Andreai teko ištverti 27 operacijas, bet viskas buvo veltui.
Po operacijų, kentėdamas baisų akių skausmą, berniukas valandų valandas klausėsi operų įrašų. Motina pirmoji suprato, kad muzika jos sūnui padeda įveikti skausmą.
Šešerių metų Andrea pradėjo mokytis skambinti fortepijonu, vėliau – groti fleita ir saksofonu, išmoko melodijas iš plokštelių. Dažnai dainavo vienas, vėliau – mokyklos ir bažnyčios choruose.
Bet nuolatiniai tėvų prašymai padainuoti svečiams Andreą erzino. Pamatęs prie namų giminaičius slėpdavosi kieme ar arklidėje.
Šešerių Andrea buvo atiduotas į internatinę mokyklą, kad išmoktų skaityti ir rašyti nematydamas. Kad ir išgyvendamas dėl išsiskyrimo su šeima berniukas suprato, kad kitaip nepasirengs gyvenimui.
Vaikinukas augo vikrus, mėgstantis sportinius žaidimus. Bet tai ir prišaukė nelaimę. 12-metis A.Bocelli, žaisdamas futbolą gavęs smūgį kamuoliu į tą akį, kuria šiek tiek dar matė, visiškai neteko regėjimo.
Instituto aklųjų klinikoje Andrea pora mėnesių gyveno su dar 64 vaikais, dėl vienos ar kitos priežasties praradusiais regėjimą. Kai kurie užsisklendė savyje, pasidarė pikti. Tik ne Andrea – jis turėjo muziką.
Būsimai scenos žvaigždei bičiulis Amosas, protingas ir paslaugus vaikinas, padėjo susidoroti su pamokomis ir neleido nugrimzti į nusivylimą. Vėliau A.Bocelli vieną savo sūnų pavadino Amosu.
„Mokykloje manęs nuolat prašė padainuoti. Ir aš supratau, kad tai mano likimas“, – prisimena Andrea.
Jis lankė dainavimo pamokas, dalyvavo konkursuose, o 1971-aisiais tapo vietos atlikėjų konkurso nugalėtoju. Ir nors ateityje Andrea laukė gyvenimas tamsoje, bet pasaulį jis matė savaip – per muziką.
Tėvai pritarė sūnaus pomėgiui, bet muziką ir dainavimą laikė nerimta veikla. Po mokyklos baigimo tėvas pasakė: „Iš pradžių įgyk išsilavinimą, o paskui daryk, ką nori!“
Andrea tapo Pizos universiteto Teisės fakulteto studentu. Bet muzikos nepamiršo. Pradžioje visus uždirbtus pinigus išleisdavo instrumentams, bet netrukus suprato, kad turi nemokamą instrumentą – balsą.
Jis studijavo didžiųjų atlikėjų meną atskleisti savo balso grožį, vakarais Pizos baruose atlikdavo prancūzų šansonus ir amerikiečio Franko Sinatros dainas, grojo saksofonu.
Naktimis su draugu Amosu rašė muziką, o per trumpas pertraukėles kimšo makaronus. Įsimylėję tą pačią merginą, kūrė dainas apie meilę.
Šias dainas A.Bocelli atlikdavo kavinėje. Švelnus, iš širdies gelmių sklindantis vokalas patiko lankytojams, atsirado gerbėjų. Bet ir studijos universitete Andreai neatrodė nuobodžios.
„Žinoti įstatymus naudinga, kad, esant būtinumui, galėtum apsiginti“, – sakė būsimoji muzikos žvaigždė.
Gavęs teisininko diplomą Andrea metus dirbo advokatu. Bet muzika jį traukė tarsi magnetas. Sužinojęs, kad tenorų princu tituluojamas Franco Corelli rengia dainavimo meistriškumo pamokas Turine, nuvyko ten. Ir pasiliko.
Užuot kopęs teisininko karjeros laiptais, A.Bocelli mokėsi vokalo, o naktimis užsidirbdavo pragyvenimui restoranuose. Į visa tai tėvas žiūrėjo skeptiškai: „Kai klauso ir šaukia „Bravo“ – malonu, bet „Bravo“ į kišenę neįsidėsi. O kai žmonės pradės tau mokėti, dainavimas taps vertybe.“
1992-aisiais garsus italų roko dainininkas Zucchero, parašęs dainą „Miserere“, kuri vėliau tapo populiari, svajojo ją atlikti su legendiniu Luciano Pavarotti.
Roko žvaigždė ieškojo gero tenoro juodraštiniam įrašui. Į perklausą atėjęs A.Bocelli buvo pripažintas geriausiu.
Išgirdęs įrašą L.Pavarotti labai nustebo – nejau tai tik dainininkas iš restorano?
„Kam aš reikalingas, jei yra šis vaikinas? Geriau nesudainuosiu!“ – sakė legendinis tenoras.
Po dvejų metų A.Bocelli dalyvavo žinomame San Remo festivalyje su daina „Il mare calmo della sera“. Tuomet jam buvo 36-eji – kiti tokio amžiaus jau būna karjeros viršūnėje.
Bet debiutas tapo A.Bocelli triumfu – jis nugalėjo „Metų atradimo“ kategorijoje. Ir iškart pasipylė kvietimai dalyvauti koncertuose, net iš L.Pavarotti.
Žiniasklaida atsargiai gyrė nežinomą dainininką, kandžiai primindama, jog tai nėra pretekstas pirma laiko „laidoti“ L.Pavarotti.
Pirmasis A.Bocelli muzikinis albumas, pasirodęs tais pačiais metais po sėkmingo debiuto San Remo festivalyje, Italijoje parduotas milijoniniu tiražu.
Dar po metų A.Bocelli vėl dainavo San Reme, o jo „Con te partiro“ tapo hitu.
Žiniasklaida nustebusi, o dainininkas išleidžia antrąjį muzikinį albumą paprastu pavadinimu – „Bocelli“. Ir vėl sėkmė, tik dabar jau Europoje.
1995-aisiais A.Bocelli rengia koncertus, leidžia daug naujų muzikos albumų: duetus, operų arijas, garsias neapolietiškas dainas, populiarius šlagerius.
Kritika visa tai pašiepiamai vadina muzika emigrantams, bet A.Bocelli albumai šluote šluojami.
Artėjant dešimtojo dešimtmečio pabaigai A.Bocelli jau žinojo visas pasaulis, o 2000-aisiais Vatikane jo klausėsi popiežius Jonas Paulius II.
Visos muzikinio pasaulio žvaigždės staiga panoro sudainuoti su A.Bocelli. Su garsiąja kanadiete Celine Dion atlikta „The Prayer“ tapo ne tik hitu, bet ir pelnė „Grammy“ apdovanojimą už geriausią vokalinį popmuzikos bendradarbiavimą.
„Con te partiro“ (angliškoji versija „Time To Say Goodbye“) su britų dainininke Sara Brightman tapo visų laikų hitu.
A.Bocelli populiarumo kreivė stipriai šoktelėjo ir JAV. Nepaisant 500 dolerių kainos bilietai į koncertus buvo išgraibstomi akimirksniu.
Italų tenoro klausėsi visi – Amerikos prezidentas Billas Clintonas, namų šeimininkės, paaugliai, verslininkės. 2010-aisiais A.Bocelli gavo žvaigždę Holivudo šlovės alėjoje.
Jis turėjo gerą skonį, melodijas ir duetų partnerius pasirinkdavo idealiai. „Grynosios operos“ aistruoliai piktinosi, kad A.Bocelli švaisto savo talentą popmuzikai.
Bet tenoras tvirtai laikėsi nuostatos, kad žanrų įvairovė traukia žmones, kurie tolimi rimtai klasikai. Į nepalankius jo adresu atsiliepimus reagavo filosofiškai: „Kol nebuvau įžymus, kritikai rašė apie mane puikiai. Bet vos tik pelniau sėkmę, viskas tapo blogai. Dažnai prisimenu rašytojo Oscaro Wilde’o žodžius: „Žmonės atleidžia viską, išskyrus sėkmę.“
Prieš septynerius metus A.Bocelli išleido memuarus „Tylos muzika“ („La musica del silenzio“). Tai – nuoširdus pasakojimas apie save, svajones ir tai, kuo sumokėjo už savo talentą. Kaina tikrai nemaža – gyvenimas tamsoje!
Bet A.Bocelli tvirtina, kad viską mato vidiniu žvilgsniu. Jam patinka tyla, o triukšmingose koncertų salėse ir studijose reikalingas ramstis.
Į klausimą kas padeda, Andrea nė kiek nedvejodamas atsako: „Žinoma, mano šeima. Kai ji šalia, pasitikiu savimi, esu ramus ir laimingas.“
Pirmąją žmoną Enricą Cenzatti dar būdamas studentas jis sutiko bare, kur grojo pianinu. 1992-aisiais jie susituokė, po trejų metų susilaukė pirmagimio Amoso.
A.Bocelli karjera kopė į viršų, jis vyko į koncertines keliones, filmavosi ir beveik nebuvo namuose. Antrojo sūnaus Matteo gimimas nepakeitė jo grafiko.
Apie konfliktus ir skandalus šeimoje niekas negirdėjo, bet po dešimties santuokos metų Enrica paprašė skyrybų. Manoma, kad jai per sunkia našta tapo didžiulė vyro šlovė ir jo nuolatinis nebuvimas namuose.
Sūnūs Amosas ir Matteo liko su tėvu. Ir dabar šie talentingi vaikinai dalyvauja savo tėvo koncertuose. Enrica gyvena Toskanoje, bendrauja su Andrea.
A.Bocelli neilgai buvo vienas. Netrukus susipažino su baritono Ivano Berti dukterimi Veronica. Tenoras lengvai rado bendrą kalbą su 18-mete humanitarinio universiteto studente ir jie pradėjo gyventi kartu.
Įžymusis atlikėjas buvo oficialiai išsiskyręs, bet dar reikėjo sulaukti bažnytinės santuokos anuliavimo.
2012-aisiais pora susilaukė dukrelės Virginios, o po dvejų metų A.Bocelli ir V.Berti susituokė Livorno mieste (Toskanos sritis). 12 metų partnerystė baigėsi laimingai.
Po ceremonijos jaunavedžiai surengė priėmimą. Daugelio svečių akyse sužibo ašaros, kai Andrea pasakė, jog vidinis žvilgsnis išdavė, kokia nuostabi yra Veronica.
Andrea, kaip visi italų tėvai, dievina savo dukrelę. Virginia su mama dažnai vyksta į koncertines jo keliones.
Scenoje ramus atrodantis A.Bocelli iš tikrųjų labai jaudinasi.
„Tūkstančiai žmonių eikvoja savo laiką, pinigus, kad pasiklausytų manęs. Vadinasi, visada turiu išlaikyti aukštą meistriškumo lygį“, – sako garsusis italų tenoras.
Stengdamasis neprarasti balso jis kasdien dainuoja, stengiasi išsimiegoti. Likus iki koncerto parai atsisako sekso. Namuose klausosi operinės muzikos, o būdamas kelyje mėgsta klausytis naujų dainų – savo vaikų patarimu.
Kaip aklas kaimelio berniukas tapo geriausiu Italijos tenoru? Taip, jo balsas nuostabus, bet jo tėvynėje nemažai puikių didelio meistriškumo tenorų!
A.Bocelli sugebėjo XVIII a. ir XIX a. pirmosios pusės itališką dainavimo stilių darniai sujungti su pramoginiu žanru. Tik jis sugebėjo kostiumu vilkintį Volstrito klerką ir aptrintus sportinius marškinėlius apsitempusius paauglius priversti klausytis operų arijų važiuojant metro. Tik jis sugebėjo pramogą sujungti su klasika tiksliai nuspėjęs, kad tai palies bet kokios publikos širdis.
„Milijonus paverčiau klasikos gerbėjais“, – išdidžiai sako A.Bocelli.
Dėl to net neverta ginčytis – jis sugebėjo užpildyti prarają, žiojėjusią tarp operos ir gyvenimo.
Švelnūs tenoro A.Bocelli balso garsai primena Toskanos kalvų, Florencijos kupolų, „Chianti“ vyno taurės terasoje vaizdus. Dar reikia pridurti išskirtinę atlikėjo asmenybę, dailią figūrą ir dvasingą romantinio herojaus veidą.
Neveltui 1998-aisiais italų tenoras buvo priskirtas prie žaviausių vyrų. Nors jo veidą kartais iškreipia grimasos, lūpomis perbėga klajojanti šypsena, vokai lengvai trūkčioja.
Bet A.Bocelli aklumas sukelia ne gailestį, o susižavėjimą. Jis laimėjo svarbiausią mūšį – sugebėjo gyventi normalų gyvenimą.
Dirbti su italų tenoru nesudėtinga – žvaigždės įgeidžių ar kaprizų jis neturi.
„Vienintelė užgaida – pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį dainuoti atvirose erdvėse... Bet kas, tik ne uždara salė, kur nei aš, nei žiūrovas neturi laisvės pojūčio“, – sako A.Bocelli.
Gimtajam miestui įžymusis atlikėjas padovanojo teatrą po atviru dangumi – tarp Toskanos kalvų. Įspūdingą kaip Koliziejus, su skulptūromis. Ir pavadino „Teatro del Silenzio“ – „Tylos teatru“.
Ten kartą per metus surengia savo koncertą. Po to kėdės surenkamos ir čia 364 dienas per metus viešpatauja tyla.
Per A.Bocelli karjerą buvo parduota daugiau nei 80 milijonų jo muzikinių albumų. 2018-aisiais pasirodęs muzikinis albumas „Si“ buvo įrašytas jo asmeninėje studijoje.
Italijos superžvaigždė A.Bocelli, žinoma, turtingas. Bet jis žino kas yra tikrosios vertybės.
„Svajonės išsipildė, aš daug uždirbau. Bet... pinigai labai pavojingi. Jie kaip naudingi vaistai, kurie, vartojant didelėmis dozėmis, gali nužudyti“, – sako A.Bocelli.
Jo pagrindinė baimė – ne neturtas, o būti pamirštam: „Labiausiai nenoriu prarasti klausytojų, trokštu skverbtis į jų sielas kaip kadaise mylimi atlikėjai prasiskverbė į manąją, priversdami mane verkti ir svajoti.“
Garsusis tenoras įkūrė „Andrea Bocelli Foundation“. Šis fondas padeda neįgaliesiems, taip pat žmonėms, susidūrusiems su finansiniais sunkumais.
Fondo viceprezidento pareigos patikėtos A.Bocelli agentei – žmonai Veronicai.
Dabar A.Bocelli su šeima gyvena name šalia jo gimtojo Lajatiko. Namą įsigijo prieš 18 metų – seną, apleistą. Jį sutvarkė kartu su savo broliu architektu, pastatė arklides.
Stebėtina, bet A.Bocelli puikiai jodinėja. Ir tai jo pagrindinė aistra po muzikos. Bet kartą išgąsdino visus, kai nukrito nuo žirgo.
Sraigtasparniu buvo nugabentas į ligoninę, bet, laimei, rimtų traumų išvengė.
„Visada patiko rizika! Laimei, turiu, kaip man regis, rūpestingą angelą sargą“, – šypsodamasis sako A.Bocelli.
Bet jo angelas sargas turi būti itin budrus: Andrea ne tik jodinėja, bet ir slidinėja, plaukioja burlente, čiuožia ir dievina dviratį.
Prieš dvejus metus pagal italų super-žvaigždės memuarus „Tylos muzika“ sukurtas to paties pavadinimo vaidybinis filmas.
Nedaugelis įžymybių gali pasigirti, kad apie juos kuria kino juostą jiems esant gyviems.
Parengė Ona Kacėnaitė
