Aktorės Dalios Storyk gyvenimo vingiai: santuokos, karjera, sportas ir kompiuteriniai žaidimai

„Artisto gyvenime kūrybinis kelias nesibaigia, tiesiog su amžiumi didesni vaidmenys atsitraukia. Toks jau likimas, bet aš nesiskundžiu. Sulėtėjęs gyvenimo tempas man patinka, nes esu atradusi taiką su savimi“, – kalbėjo daugybę įsimintinų vaidmenų teatre sukūrusi aktorė iš legendinio režisierės Dalios Tamulevičiūtės dešimtuko Dalia Storyk (66 m.).

Aktorė Dalia Storyk įsitikinusi, jog pakilią nuotaiką ir liekną figūrą išlaikyti geriausiai padeda mankšta ir sveika mityba.<br>T.Bauro nuotr.
Aktorė Dalia Storyk įsitikinusi, jog pakilią nuotaiką ir liekną figūrą išlaikyti geriausiai padeda mankšta ir sveika mityba.<br>T.Bauro nuotr.
Dalia Storyk.<br>G.Skaraitienės nuotr.
Dalia Storyk.<br>G.Skaraitienės nuotr.
Dalia Storyk.<br>T.Bauro nuotr.
Dalia Storyk.<br>T.Bauro nuotr.
Dalia Storyk.<br>T.Bauro nuotr.
Dalia Storyk.<br>T.Bauro nuotr.
Dalia Storyk.<br>G.Skaraitienės nuotr.
Dalia Storyk.<br>G.Skaraitienės nuotr.
Dalia Storyk.<br>T.Bauro nuotr.
Dalia Storyk.<br>T.Bauro nuotr.
Šios vasaros pradžioje Dalia Storyk su savo keturmete anūke Kotryna ilsėjosi Nidoje.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Šios vasaros pradžioje Dalia Storyk su savo keturmete anūke Kotryna ilsėjosi Nidoje.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Dalia Storyk.<br>LR archyvo nuotr.
Dalia Storyk.<br>LR archyvo nuotr.
Šachmatais mėgstanti žaisti Dalia prieš kelerius metus įsiamžino prie amerikiečių didmeistrio Roberto Jameso Fischerio namo.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Šachmatais mėgstanti žaisti Dalia prieš kelerius metus įsiamžino prie amerikiečių didmeistrio Roberto Jameso Fischerio namo.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Dalia jau seniai yra pametusi galvą dėl kompiuterio.<br>LR archyvo nuotr.
Dalia jau seniai yra pametusi galvą dėl kompiuterio.<br>LR archyvo nuotr.
Dalia Storyk.<br>J.Staselio nuotr.
Dalia Storyk.<br>J.Staselio nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Jun 23, 2020, 8:47 PM

Prieš 21 metus D.Storyk papuošė žurnalo „Stilius“ viršelį. Nuotraukoje 45 metų aktorė spinduliavo aistrą, tragizmą, paslaptingumą ir moterišką jėgą. Jau tuo metu Dalia buvo sukaupusi tokį ryškų stiprių vaidmenų kraitį, kad bet koks artistas galėtų tik pavydėti. Ypač verta paminėti vaidmenis režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektakliuose: Jelena Andrejevna – „Dėdėje Vanioje“, Ledi Makbet – „Makbete“, Gertrūda – „Hamlete“.

D.Storyk vaikystė iki dešimties metų prabėgo Kaune, Vilijampolėje. Mokykloje ji degė noru būti šokėja. Bet, kaip pati sako, baletui jos duomenys buvo netinkami, o modernaus šokio anais laikais dar nebuvo, rašoma „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.

Tad meniška mergina išvyko į Vilnių pabandyti paragauti aktorės duonos. Jai nusišypsojo laimė, nes pateko į režisierės D.Tamulevičiūtės garsųjį aktorių kursą ir 1975 m. su savo talentingais bendrakursiais atėjo dirbti į Valstybinį jaunimo teatrą. Dalios žvaigždžių valanda sutapo su teatro triumfu: dabar neįtikėtina, kad praėjusio amžiaus aštuntąjį ir devintąjį dešimtmečiais žiūrovai stovėdavo bilietų į E.Nekrošiaus ir D.Tamulevičiūtės spektaklius per naktį.

Pirmasis D.Storyk vyras buvo aktorius Arūnas Storpirštis – kurso draugas. Po penkerių metų juodu išsiskyrė. Antrasis aktorės sutuoktinis Arvydas Zykus (65 m.) – gydytojas urologas.

„Nuostabu, kad vyro profesija kita. Jis su draugais kalba apie savo reikalus, o aš tuo metu ilsiuosi. Kai pas mus užgriūva teatralų, jis ilsisi. Jei ir vyras būtų aktorius, grįžtume su tais pačiais rūpesčiais – tikrai išprotėtume“, – prieš porą dešimtmečių „Stiliui“ kalbėjo aktorė.

Kai juodu susipažino, Arvydas antrus metus dirbo Švenčionyse: „Jau nebeprisimenu, kaip su draugų kompanija atsidūriau mažame miestelyje, svečiuose pas daktarą. Viskas vyko kaip Antono Čechovo pjesėse: dirba jaunas daktaras bažnytkaimyje, pas jį atvažiuoja būrys inteligentų iš didmiesčio. O daktaras tikrai gražus, gyveno poliklinikoje. Grįžau į teatrą ir sakau: „Susipažinau su daktaru, kurį verta įsimylėti.“

Taip ir atsitiko – ji ištekėjo antrą kartą.

Tuo metu klausinėjama apie savo kasdienybę ir pomėgius aktorė pasakojo, jog domisi futbolu, tris kartus per savaitę su malonumu eina į sporto salę ir mankštinasi su treniruokliais. Pasportavusi iki valiai Dalia keletą valandų kalbindavo kompiuterį. Moteris pusiau juokais, pusiau rimtai sakė, kad yra pametusi galvą dėl šio išmanaus prietaiso. Ji tikino, kad dirbti sekretore galėtų nors ir kitą dieną, be to, pastaruoju metu mokėsi maketuoti: „Iki dizainerės dar trūksta, o kai išmoksiu, gal ir ieškosiu papildomo darbo.“

Tada aktorės vienturtei dukrai Justinai buvo penkiolika metų. Paauglė buvo šeimos technomanė, jai sekėsi tikslieji mokslai.

Dalia sąmoningai nepratino dukters prie teatro. Spektaklių dienomis Justina likdavo namuose su tėvu. Kai jos mažos kas nors paklausdavo, kuo bus užaugusi, mergaitė atsakydavo, kad būti aktore neleidžia mama, o gydytoja – tėvas. Justina, kuriai dabar 36 metai, baigė verslo vadybą ir dirba rinkodaros srityje.

D.Storyk pasakojo dievinanti dykinėjimą – kai galima nieko neveikti ir dėl nieko nekvaršinti galvos. Miesčioniškai kaimišką dykinėjimo sezoną ji atidaranti vasarą prie Kaltanėnų esančioje sodyboje: „Nuvažiuojame ir sėdime ten keturias savaites. Gera kaime pasivaikščioti basai po žolę.“

Kaime kiekvienas šeimos narys gyvendavo savo gyvenimą: Arvydas žvejodavo, dukra vaikščiodavo po pievas su savo paslaptimis, o Dalia įsitaisiusi ant Gilučio ežero kranto skaitydavo sunkius romanus. Pavakare į sodybą neretai atvykdavo svečių teatralų, netoliese turinčių sodybas.

Anuomet paklausta, ar antrą kartą rinktųsi aktorės profesiją, D.Storyk susimąstė: „Teatre viskas priklauso nuo režisieriaus: duos vaidmenį ar neduos, vaidins aktorius ar nevaidins. Visą gyvenimą aktorius jaučiasi lyg po Damoklo kardu. Dėl to atsiranda įtampa, nervingumas, darbo badas.“

Ne kartą ji galvojo išeiti iš teatro. Bet paskui susimąstydavo: „Darbo, kai man per keturiasdešimt, jau, ko gero, negalėčiau pakeisti. Kitur trūks teatro dvasios. Dirbti teatre man nepaprastai įdomu. Šį sezoną vaidinu šešiuose spektakliuose, tačiau atrodo, kad tai mažai.“

Tačiau vaidmenų badu jai vargu ar reikėjo skųstis. Jau nepriklausomybės pradžioje su E.Nekrošiaus spektakliais ji pravėrė geležinę užsklandą į Europą, vėliau gastrolių geografija nusidriekė ir į tolimiausius žemynus: „Būdavo laikai, kai per gastroles puldavome vaikams pirkti batų. Dabar į užsienį važiuoju kaip ponia – batų ir Lietuvoje pilna.“

Svečiuose kraštuose būta įvairių susitikimų, teatro atidarymo ritualų, priėmimų, pokalbių su žurnalistais. D.Storyk prisimena, kaip dar nepriklausomybės pradžioje Niujorke vaidindama E.Nekrošiaus spektaklyje „Dėdė Vania“ juto išskirtinį žiūrovų dėmesį.

„Šis spektaklis – tai tas tobulas variantas, kai pjesė, režisierius, partneriai, dailininkas – viskas harmoningai susilieja. Per mūsų gastroles Niujorke žiūrovai verkė. Tokios akimirkos puošia gyvenimą“, – sakė Dalia.

Tas gastroles D.Storyk iki šių dienų primena garsaus amerikiečių fotografo Richardo Avedono fotografijų albumas, kurį kiekvienas trupės narys gavo dovanų su autoriaus autografu. R.Avedonui taip patiko spektaklis, kad jis į jį atėjo gal tris kartus ir tris kartus liko sužavėtas.

Po to pakvietė režisierių ir aktorius į savo studiją, vaišino, aprodė šalia esančius namus. O po kelių dienų amerikietis į scenos užkulisius trupės nariams atnešė parodyti negatyvus, neva norėdamas išgirsti jų nuomonę ar leisti pasirinkti, kurie jiems labiausiai patiktų. Vėliau fotografas Daliai ir režisieriui atsiuntė po leidinį su lietuvių aktorių gastrolių metu darytais portretais.

1999 m., netrukus po to, kai „Stiliuje“ pasirodė pokalbis su D.Storyk, ji paliko Jaunimo teatrą.

Jau praėjus kokiam dešimtmečiui paklausta, kodėl dingo iš Jaunimo teatro spektaklių repertuaro, Dalia prisipažino: „Pati neišėjau. Šiurkščiai tariant, mane išmetė. Bet po tiek laiko nesinori grįžti prie temos: jie teisūs ar aš teisi. Bet kokiu atveju abi pusės liktų prie savo tiesos. Man tiesiog reikėjo pasirinkti: ar su režisieriaus E.Nekrošiaus spektakliais važiuoti į gastroles, į kurias teatro vadovybė nenoriai išleisdavo, ar to darbo išsižadėti ir likti teatre.

Suprantama, su E.Nekrošiumi įdomiau. Paskui jį daug kas būtų nuėjęs. Nors buvo laikas, kai net pagalvoti negalėjau, kad galima išeiti iš teatro. Atrodė, gyvenimas sugrius.

Pirmaisiais metais negalėjau patikėti tuo, ką padariau, bet kai suvokiau, kad tikrai išėjau, buvo sunku ir keista. Teatras buvo lyg namai, į kuriuos ateini kada nori. Ir staiga to nebeliko. Visa laimė, kad nebuvo kada liūdėti: gastrolės, gastrolės, gastrolės. Bet dabar į teatrą žiūriu be pavydo, sentimentų ir pykčio. Į praeitį nesižvalgau.“

Prisimindama teatro laikus D.Storyk džiaugėsi, kad būta labai gražių metų. O pats gražiausias – studijų laikas.

„Koks mūsų kursas buvo puikus! Ir kūrybine prasme man viskas kuo puikiausiai susiklostė. Teatras turi begalinę magiją. Yra repeticijų laikotarpis, kai atsiranda nerealus pasaulis – uždara erdvė, savas mikroklimatas. Ten gyvenimas kitoks. Repeticijų laikotarpis yra žaviausias. Tai užburia“, – kalbėjo aktorė.

Išėjusi iš teatro Dalia keletą metų vaidino E.Nekrošiaus spektakliuose ir gastroliavo. Galiausiai 2013 metais ji atsisveikino su paskutiniu Gertrūdos vaidmeniu spektaklyje „Hamletas“.

Vis dėlto pasakodama apie gastrolėse patirtus įspūdžius, pažintį su naujais žmonėmis, spalvingais miestais D.Storyk visuomet neapsimetinėdama sakydavo, kad visur gerai, bet namuose geriausia: „Gastrolės užsienyje, bendravimas, tegu ir malonus, išvargina. Namai priglaudžia ir nuovargį, ir per kraštus trykštančią energiją.“

Dalia prisipažino mėgstanti nedidelį bendravimo ratą. Ir vienai jai nebūna nuobodu. Gali visą dieną prabūti namuose, užsiimti ruoša, skaityti, megzti.

D.Storyk niekada nesisielojo, kad santūrusis jos sutuoktinis nežarsto komplimentų: kokia ji nuostabi aktorė ar koks nusisekęs tą vakarą buvo jos vaidmuo.

„Vyras teatro nemėgsta. Tai žinau ir visai neišgyvenu. Aš ir viena nueinu pažiūrėti kolegų spektaklio. Dar geriau, kai mane vieną palieka ramybėje. Tačiau kad ir kaip banaliai nuskambėtų, šeima yra didžiausia vertybė. Žmonės sako, kad meilė praeina, tačiau turi likti pagarba vieno kitam ir padorumas. Bet juk gerai, kai ir meilė lieka.

Būtų gera, kad žmonės ir bartųsi iš meilės, ir pasitikėtų vienas kitu iš meilės. Dėl to reikia stengtis. Gal kartais per daug apie šeimą pliurpiame? Reikia ir patylėti.

Kartais mes su Arvydu važiuojame į sodybą ir visą kelią vienas kitam neištariame nė žodžio, bet abu jaučiamės gerai. Du artimi žmonės palaimą randa ramybėje, ne tauškaluose“, – yra kalbėjusi Dalia.

Gyvenimo kelyje, kur įvykiai lekia lyg pagreitintoje kino juostoje, aktorei pavyko sustabdyti laiką. Nepaisant pase įrašytos gimimo datos, Dalia išsiskyrė jaunatvišku žavesiu, grakščiu kūnu. Moteris prisipažino, jog kartą buvo sukvailiojusi, kai į kaktą ir paakius leidosi botuliną. Dėl to labai gailėjosi: „Jaučiausi kaip su kauke, kenčiau skausmą, o veidas atrodė ištinęs. Buvo neįprasta, kad šypsantis nejudėjo nei akys, nei kakta.“

Pirmykštę išvaizdą po pusmečio atgavusi aktorė prisiekė, kad daugiau šios procedūros nekartos. Iš savo patirties Dalia žino, kad pakilią nuotaiką ir liekną figūrą išlaikyti geriausiai padeda mankšta bei sveika mityba.

Kai vaidmenų teatre neliko, D.Storyk atvėrė naują kūrybinį etapą – įsiamžino keliuose vaidybiniuose filmuose. 2010 m. už geriausią antraplanį moters vaidmenį režisieriaus Tomo Donelos filme „Atsisveikinimas“ aktorei buvo įteikta Sidabrinės gervės statulėlė. Tais pačiais metais Dalia pirmą kartą paragavo serialų duonos – nusifilmavo seriale „Svetimi“.

Kai prieš kelias dienas, nedrąsiai beldžiantis kalendorinei vasarai, pabandžiau susisiekti su senokai iš viešumos dingusia aktore norėdama paklausti, kokie vėjai pučia jos kasdienybės labirintuose, D.Storyk aptikau besiilsinčią Nidoje su ketverių metų anūke Kotryna.

„Artisto gyvenime niekas niekur nedingsta, nesustoja. Tiesiog su amžiumi didesni vaidmenys traukiasi. Turiu įvairių darbelių. Žinoma, gyvenimo tempas yra sulėtėjęs. Bet man jis labai patinka. Kaip aš juokiuosi, esu atradusi taiką su savimi. Jau nėra to sceninio nerimo, laukimo, iliuzijų“, – pasakojo Dalia.

2017 m. buvo pastatytas muzikinis spektaklis „Barbora Radvilaitė“, kuriame D.Storyk vaidina karalienę Boną. Jo premjera įvyko Kauno pilies prieigose, Pažaislio muzikos festivalyje. Šiemet spektaklis turėjo būti pakartotas tame pačiame festivalyje, bet dėl karantino renginys buvo atšauktas.

Dalia tikino, jog perėjimas nuo kažkada aktyvaus kūrybinio siautulio iki dabartinio ramybės uosto nebuvo psichologiškai sudėtingas ar skausmingas: „Kūrybinis lėtėjimas vyko palengva, nebuvo taip, kad staiga mano karjera buvo nukirsta kaip medžio šaka. Viskas vyko natūraliai. Tačiau dirbti stengiuosi ir toliau, nes kitaip būtų nuobodu gyventi“, – kalbėjo D.Storyk.

Iki šiol Dalia mankštinasi kasdien bent po valandą, važinėjasi dviračiu. Jai tai didelis malonumas, kurio neatsisakys visą gyvenimą, nes tai jau tapo įpročiu nuo jaunystės.

Dalia džiaugiasi, kad prieš dvidešimt metų išmoko neblogai valdyti kompiuterį. Be jo neįsivaizduoja gyvenimo. Vakare ji visada įsijungia internetinį kanalą „YouTube“ – ten sužino daug visko įdomaus.

Kad amžius žmogaus siekiams ir troškimams ne riba, rodo ir dar vienas nesenas D.Storyk pomėgis. Sulaukusi 60-ies aktorė išmoko žaisti šachmatais ir dabar su malonumu jais žaidžia kompiuteriu.

Aistra ilsėtis sodyboje irgi niekur nedingo. Daržininkystė Daliai gal mažiau priimtina, bet gėles ji augina su malonumu.

Kasdien ji keliasi septintą valandą ryto, nesvarbu, kada atsigula. Daliai patinka ankstyvi rytai, tuomet rojus gerti kavą, žiūrėti pro langą ir gėrėtis bundančia diena. Aktorė stengiasi neatitrūkti nuo nūdienos realijų. Ji daug bendrauja su jaunimu, kaip sako, kad nepasentų savo terpėje ir nenutoltų nuo šiuolaikinio laiko tėkmės: „Jaunimui dažnai sakau, kad netingėtų mokytis, pažinti naujų dalykų.

Aš anglų kalbą pradėjau mokytis jaunystėje privačiai, tada dar niekas nežinojo, kad ji bus taip reikalinga. O dabar kaip gerai, nes galiu visapusiškai pažinti pasaulį. Ką moki, ant kupros nesinešioji.“

Nors gastrolės jau liko praeityje, Dalia su šeima ir draugais nuolat daug keliauja. Mėgsta aktyvias pažintines išvykas.

Su teatro kolegomis ji susitinka, nors dažniau pabendrauja telefonu. Scenos, buvusių vaidmenų, užkulisiuose tvyrančio nerimo aktorė nesapnuoja, nors iš teatro laikų išliko gražiausi prisiminimai.

Ar galėtų pasakyti, kad gimė po laiminga žvaigžde?

„Drąsiai galiu tai patvirtinti. Aš turėjau nepaprastai gerus pedagogus, režisierius. Tai didžiausia vertybė“, – sakė D.Storyk.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.