Tik „Stiliui“: Islandijoje gyvenanti lietuvių mokslininkė atvirai – apie senus stereotipus ir laiką šeimai

Ji – išvaizdi dviejų vaikų mama. Tačiau Lietuvos garbės konsulė Islandijoje Inga Minelgaitė (38 m.) mūsų šalies vardą pasaulyje garsina ne dėl grožio laimėjimų, o dėl pergalių mokslo srityje. Lietuvė – pirmoji ir vienintelė užsienietė, gavusi profesorės laipsnį Islandijos universiteto didžiausioje katedroje. Be to, ji jauniausia kada nors to pasiekusi.

 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (18)

Lrytas.lt

2020-07-16 11:55, atnaujinta 2020-07-16 14:11

Liepos 12-ąją gimtadienį atšventusi iš Ariogalos kilusi I.Minelgaitė išties turėjo už ką pakelti šampano taurę.

Visai neseniai ji tapo mūsų šalies garbės konsule Islandijoje, kurioje jau ne vienus metus kuria sėkmingą mokslininkės karjerą ir dėlioja asmeninį gyvenimą. O vos prieš porą savaičių ją pasiekė ir dar viena džiugi žinia – lietuvei Islandijoje suteiktas aukščiausias akademinis profesoriaus laipsnis.

„Tie, kurie gyvena Šiaurės šalyse, supras, kodėl šios žinios tokios džiuginančios“, – pokalbį pradeda trumpam į Vilnių grįžusi Inga. Jos vizitinėje kortelėje – daug pareigų: profesorė, mokslų daktarė, Projektų vadybos instituto Islandijos universitete įkūrėja ir vadovė, Lietuvos garbės konsulė Islandijoje, lietuvių bendruomenės šioje šalyje įkūrėja, verslo konsultantė, moterų universiteto WOW valdybos narė.

Pati moteris sako, kad atsakingai žiūri į savo pereigas, tačiau laimėjimų per daug nesureikšmina.

– Be galo sunku siekti tikslų mokslo pasaulyje net ir savoje šalyje, tačiau būnant svetimoje žemėje, kalbant svetima kalba, neturint ranka pasiekiamo artimųjų palaikymo profesorės laipsnio gavimas, ir dar tokiame jauname amžiuje, ko gero, yra daugialypė asmeninė pergalė?

– Tikriausiai nustebinsiu, bet nieko, ką darau gyvenime, nevadinu karjera. Ir kaip vadybos mokslų atstovei šiek tiek gėda prisipažinti, kad jokių strateginių planų, kaip siekti karjeros, taip pat neturėjau. (Šypsosi.)

Manau, kad tikslų išsikėlimas ir tikslingas darbas jų siekiant yra efektyviausias būdas profesinėms pergalėms. Sau esu pažadėjusi, kad kada nors tikrai parengsiu strateginį planą, bet čia kaip su tais pažadais nuo pirmadienio pradėti sportuoti.

Aš visuomet darau daug, bet pačiai visada atrodo, kad darau nepakankamai. Nestrateguoju.

Apsidairau aplinkui ir imuosi daryti tai, kas, mano nuomone, yra reikalinga. Už šią savybę esu be galo dėkinga mamai ir a.a. tėčiui. Jie abu vertėsi įvairiais verslais.

Stebėdama juos išmokau nesirinkti – čia mano darbas ar ne mano, išmokau to, kad jei prieš tavo akis yra kas nors, ką reikia pataisyti – pasiraitoji rankoves ir taisai. (Šypsosi.)

Tikriausiai tai neskamba labai tobulai, bet gerai, kad tobulumas nėra mano siekiamybė.

– Netelpate į jokius mokslininko apibrėžimus. Išvaizdi, moteriška, stilinga. Ar visa tai nestumia jūsų po skambiomis klišėmis apie gražias moteris?

– Dėkoju, tačiau spręsdama iš mane supančių mokslininkių rato tiek Islandijoje, tiek Lietuvoje, drįsiu paprieštarauti – jos nepaprastai stilingos, elegantiškos, pasižymi labai geru humoro jausmu! (Šypsosi.)

Manau, kad vis dar gajus kažkada sovietmečiu suformuotas mokslininkės stereotipas, kuris šiandien neatitinka tikrovės. Dabar mokslo moterys stiliumi ir elegancija tikrai nenusileidžia kitų sričių atstovėms. Dažnai dėl šio stereotipo kaltinama žiniasklaida. Neva vien fokusuodamiesi į poppasaulio moteris nereprezentuojame kitų profesionalių.

Gal tai iš dalies ir tiesa, tačiau mokslo moterys taip pat turi prisiimti atsakomybę dėl šio stereotipo – būti labiau matomos ne tik nedideliame profesiniame rate, bet ir plačiojoje visuomenėje.

– Esate pirmoji ir kol kas vienintelė dėstytoja užsienietė, gavusi darbą didžiausiame Islandijos universiteto fakultete. Kodėl būtent Islandija?

– Taip, pirmoji ir vienintelė. Taip pat esu jauniausia profesorė. (Šypsosi.) Ir profesoriaus titulo pas mus per dvejus darbo metus nelabai kada kas yra gavęs. Nors tai faktai, sudedant vieną šalia kito kažkaip norisi juos prigesinti. Čia lietuviškas ar moteriškas kuklumas? (Juokiasi.)

Į Islandiją išvykau su tuomečiu savo vyru. Niekada nenorėjau palikti Lietuvos. Islandai visuomet sako, jog aš esu labai sėkmingai integravusis jų šalyje, tačiau pabrėžia ir tai, jog esu tikra lietuvė.

Mintyse negalvoju apie šias šalis kaip atskirus vienetus. Kažkodėl save visuomet matau stovinčią ant tilto, kuris jungia Islandiją ir Lietuvą.

– Esate kilusi iš Kauno apskrities. Kokios likimo srovės jus nuplukdė į tarptautinius mokslo vandenis?

– Užaugau Ariogalos mieste. Buvau iš pirmosios ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto laidos Kaune, o vėliau studijavau Kauno technologijos universitete. Prieš išsikraustant į Islandiją metus teko padirbėti Socialinių mokslų kolegijoje Klaipėdoje. Nors ir prieš tai, ir po to buvau verslo pasaulio atstovė.

Vienu metu teko prisidėti prie vadovavimo įmonei, kurioje dirbo daugiau nei keturi šimtai darbuotojų. Tuomet vieną dieną, kai pribrendau pokyčiams profesinėje srityje, paklausiau savęs – kokioje aplinkoje jaučiuosi geriausiai? Atsakiau sau, jog būtent dirbdama universitete jaučiuosi labiausiai auganti – man patinka nuolatinis poreikis atnaujinti žinias, ieškojimas, kaip sudominti studentus, įtraukiančios diskusijos, nuomonių įvairovė. Kur dar galima rasti patrauklesnę dirvą asmeniniam augimui? (Šypsosi.)

Po šio suvokimo pradėjau doktorantūros studijas Islandijos universitete. Ir per labai trumpą laiką atsiradau ten, kur esu. Nors ši kelionė ir nebuvo ilga, galiu patikinti, kad jaučiuosi net ne kaip lenktynėse važiavusi, o kaip... viršgarsinį traukinį vairavusi. (Juokiasi.) Kokia tai buvo beprotiška kelionė!

Esu aktyvi moksliniuose tyrimuose. Esu didžiausių universitetų narė didžiausiuose tarptautiniuose tyrimų projektuose. Tačiau nesu tipiška mokslininkė. Suvokdama tyrimų svarbą jaučiu ne mažesnę atsakomybę sugeneruotas žinias perduoti verslo bendruomenei.

Aktyviai viešinti tyrimų duomenis. Būtent todėl glaudžiai bendradarbiauju su verslo bendruomene tiek Lietuvoje, tiek Islandijoje. Va... ir vėl tilto metafora prieš akis iškilo – šį kartą tarp mokslo ir verslo. (Vėl plačiai nusišypso.)

– Ar lengvai pavyko prisijaukinti ne tik akademinę Islandijos bendruomenę, bet ir pačią šalį – jos kultūrą, žmones?

– Tai yra pilnas iššūkių regionas ir mano kelias čia buvo vingiuotas. Tačiau nuoširdus domėjimasis kultūra ir šalies istorija išties padėjo sėkmingai integruotis. Pradėjusi dirbti universitete bendradarbiavau su daugeliu kolegų, mat bendradarbiavimu tikiu kur kas labiau nei konkurencija.

Per dvejus metus esu įgyvendinusi projektus su 90 proc. savo kolegų. Taip pat aktyviai bendradarbiauju su kolegomis Lietuvoje.

Stebuklai vyksta, kai žmonės bendrauja, – tai dar vienas mano moto. Su kiekviena diena juo tikiu vis labiau, nors stebuklo mastas priklauso nuo bendravimo nuoširdumo, autentiškumo.

Aš nedėviu kaukių, manau, kad tai padėjo man suformuoti tą ratą, kurį turiu aplink save. Tardama šiuos žodžius staiga supratau, kokia palaima yra galėti nedėvėti kaukių ir būti tuo, kas iš tikrųjų esi.

– Ar vis dar jaučiatės esanti užsienietė, gal net emigrantė, kas dažnam siejasi su laimės paieškomis?

– Ilgai gyvenant užsienyje susiformuoja vadinamasis trečiasis identitetas: nesu islandė, tačiau ir būdama Lietuvoje jaučiu Islandijos įtaką mano požiūriui į pasaulį.

Užsienietė čia jausiuosi visuomet. Bet tai nebūtinai yra blogai. Suprantu, kad mano pagrindas yra ne tik trūkumas, bet ir privalumas.

– Iš Lietuvos išvykote prieš keturiolika metų, tačiau neprarandate glaudaus ryšio su gimtine. Kodėl jis jums toks svarbus, juk dabar taip madinga būti tiesiog pasaulio piliečiu?

– Pasaulio piliečius dažniausiai vienija tam tikros vertybės – tolerancija, gebėjimas žvelgti plačiau, įvairių požiūrių vertės suvokimas ir pan.

Aš esu pasaulio pilietė šia prasme. Tačiau šaknys, gimtinė yra be galo svarbi mūsų identiteto dalis. Tai dalis to, kas esame. Aš vis dar neturiu Islandijos pilietybės, nors seniai ją galėjau priimti. Užsienyje pirmiausia prisistatau kaip lietuvė. O Lietuvoje – kaip ariogališkė. (Juokiasi.)

Savo šaknų branginimas, mano nuomone, yra brandžios asmenybės ženklas.

– Į karjeros moteris dažnai žiūrima kaip į žmones, pasiruošusius dėl profesinės sėkmės paaukoti asmeninę laimę. Esate mama, nors ir išsiskyrusi moteris. Ar teko kada nors ant svarstyklių dėti šeimos laimę ir profesinius siekius?

– Man darbas yra visuomet antroje vietoje. Pirmoje visuomet yra žmonės – šeima, draugai. Netikiu, kad egzistuoja situacijos, kai reikia rinktis.

Veikli, įvairiapusiškai save išreiškianti moteris yra įdomi ir energizuojanti savo šeimoje. O jei šeimoje yra savitarpio supratimas, palaikymas ir noras kartu augti, tuomet ir viskam suderinti atsiras galimybės. Prieš COVID periodą galėjau gyventi nuolat keliaudama – konsultuodama įmones įvairiose šalyse ir dėstydama universitetuose. Ar to atsisakiau dėl šeimos? Ne, bet nukeliu šiuos planus vėlesniam laikui. Todėl, kad šiandien tai protingiausias sprendimas.

Prieš metus turėjau galimybę konsultuoti didžiausią pasaulyje aliuminio gamyklą, kuri įsikūrusi Bahreine. Nuostabi patirtis. Tačiau reguliarų tokių projektų įgyvendinimą matau tik vaikams paaugus. Kol kas veiklos ir taip iki soties.

– Ar esate gera mama savo sūnums?

– Labai tikiuosi, kad esu. Tačiau žinau, kad absoliučiai kiekviena mama ir tėtis mano, jog ką nors geriau ir daugiau galėtų daryti dėl savo vaikų.

Auginu du nepaprastai šaunius berniukus (8 ir 12 metų), kurie yra tiek skirtingi, kiek tik įmanoma įsivaizduoti (Šypsosi.) Abu – trikalbiai. Vyresnėlis mokykloje dar mokosi danų ir prancūzų. Turi visišką inžinieriaus mąstymą. Mažylis – visiškai kitoks, įtariu, kad sieks aktoriaus karjeros arba... gal net politiko. Jis labai mėgsta dėmesį.

Visuomet įsivaizdavau, jog kai susilauksiu vaikų, man bus svarbu jų „medaliai“ – atmintinai išmoktų eilėraščio posmelių skaičius, atsistojimas ant aukščiausios pakylos ir pan. Baiminausi, kad nepradėčiau įgyvendinti savo neišsipildžiusių svajonių per vaikus. (Juokiasi.)

Taip džiaugiuosi, kad mano nuogąstavimai netapo realybe. Vienintelis mano noras – matyti vaikus laimingus ir suteikti jiems pakankamai erdvės atrasti save.

– Prieš kiek laiko bandėte laimę kurti Lietuvoje, tačiau grįžote atgal į Islandiją. Nepavyko užsikabinti gimtinėje?

– Viena koja visuomet jaučiuosi esanti Lietuvoje. Negaliu pasakyti, kad nepavyko, nes nelabai tokio tikslo ir turėjau. Šiandien visiškai nesijaučiu nutolusi nuo Lietuvos.

Štai vien rudenį dėstysiu dviejų universitetų MBA programose, oponuosiu ginant vieną daktaro disertaciją, aktyviai dalyvauju WOW moterų universiteto veikloje, numatyta keletas pranešimų didelių Lietuvos įmonių renginiuose.

– Vyrai dažnai bijo stiprių, savarankiškų moterų. Ar toks jūsų įvaizdis netampa kliūtimi asmeninės laimės paieškose?

– Visos baimės yra trukdžiai kelyje į laimę – tiek vyrams, tiek moterims. Stiprios moters etiketė man nepatinka, nes visi esame tiek stiprūs, kiek turime būti. Aš esu veikli dėl auklėjimo ir nuostabių mane supančių žmonių dėka, stengiuosi susidoroti su iššūkiais, kurie pasitaiko kelyje. Ir viskas.

Asmeninės laimės paieškoms mano veikla tikrai netrukdo. Nes jei ką nors trikdo mano profesinis identitetas, tokiam žmogui šalia manęs tikrai ne vieta. (Šypsosi.)

Mane pačią žavi žmonės, kurie auga, kurie veikia, kurie „have a story to tell“ (turi savo istoriją. – Red.). O tokių žmonių daug. Ir tikrai ne visi jie baiminasi ką nors nuveikusių moterų.

– O kaip randate taiką su savimi pačia? Dažnai skubančiam žmogui būtent to ir pritrūksta iki visos laimės, kad niekur neskubėdamas sugebėtų išgirsti savo širdį, įvertinti svajones.

– Stengiuosi vis dažniau sau priminti apie poreikį sustoti. Turiu turėti fizinės veiklos – bent trejetą kartų per savaitę pasportuoti. Tai iš tiesų geriausias vaistas nuo streso. Tačiau didžiausias mano baterijų įkroviklis yra Lietuvos gamta – basomis kojomis per pievą, laužo dūmo kvapas ir vasaros vakaro horizontas. Tai mano tobulos pusiausvyros atgavimo receptas!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.