Saviugdos bei specialistų padedama Indrė atsitiesė ir pradėjo naują etapą. Moteris augina du nuostabius vaikus – Ceciliją (8 m.) ir Pranciškų (5 m.), užsiima širdžiai miela veikla ir spinduliuoja meile. Apie pasikeitusį gyvenimą Indrė sutiko atvirai papasakoti žurnalui „Stilius“.
– Šį rudenį po daugelio metų jūsų neliko TV eteryje. Kaip pasinaudojate atostogomis nuo žiūrovų?
– Po ketverių metų padariau pertrauką televizijoje. Labai vertingos tokios pauzės. Tačiau mano atveju ji buvo neilga, nes tuojau pat tuščią vietą užėmė kitas projektas – su TV laidų vedėja Beata Tiškevič pradėjome tinklalaidę „Mudvi“. Apie jį svarsčiau ir idėją brandinau porą metų, kol atėjo laikas, kai galiu ją įgyvendinti.
– Kuo save šiandien įvardytumėte?
– Esu iniciatyvos „Moterų pasaulyje“ įkūrėja, LNK GO veidas, socialinių projektų kūrėja, nuomonės formuotoja ir dviejų nuostabių vaikų mama.
– Kuri iš šių veiklų mieliausia širdžiai?
– Motinystė, kurios vedama pradėjau visus projektus.
– Prieš aštuonerius metus tapote viena pirmųjų nuomonės formuotojų, iš šios veiklos uždirbančių pinigus. Ar dar pamenate, nuo ko viskas prasidėjo?
– Pati pradžia buvo, kai ieškojau atsakymo, kuo noriu užsiimti, ką sugebu. Šie klausimai ėmė kilti gimus Cecilijai. Taip netikėtai atsirado mano pirmasis prekės ženklas „Moterų pasaulyje“ ir vėliau tai išsirutuliojo iki renginių ir socialinės iniciatyvos.
Pirmieji mano įrašai instagrame buvo juokingi vaizdeliai iš kasdienybės, buities, motinystės. Rodžiau viską iš moteriškosios prizmės – liūdnas ar sudėtingas situacijas pateikdavau juokingai. Pirmasis vaizdo įrašas, sulaukęs išskirtinio dėmesio, buvo kelionė su vaikais iš darželio namo.
Su vaikais vykome namo ir Cecilija kamštyje be sustojimo giedojo himną. Stovėjome spūstyje, nebuvo kur dingti, visi nervino... Tuomet man prasidėjo nevalingas nervinis tikas. Ir tai buvo temos, daugeliui labai aktualios ir atpažįstamos.
Visiems buvo labai juokinga, linksma ir taip kuriamais vaizdais susikūriau savo auditoriją ir gerovę.
– Kaip reagavote matydama augančią auditoriją?
– Tokio pripažinimo nesitikėjau, nes nei aš turėjau į ką lygiuotis, nei žinojau, kaip ir ką daryti, – viską dariau viena. Dariau tai, kas man buvo smagu, ir gavau tą grįžtamąjį ryšį, palaikymą, kuris yra be proto svarbus ką nors pradedant.
Užsiauginau savo auditoriją ne tik per juokingus vaizdelius, bet ir per nuomonę, tam tikrus keliamus stereotipus, kurių neva turi laikytis moterys. Visa tai buvo ir yra opios temos, kurios padėjo sukurti savo kanalą. Tai nuo pat pradžių dirbau nevaržoma ir į nieką nesilygiuodama, nieko nevaidindama.
– Ką jums davė žinomumas?
– Jis niekada nebuvo mano siekiamybė, tačiau tapo neišvengiamas. Ganėtinai anksti pradėjau užsiimti veikla, kurioje tapau matoma – renginiai, MTV laida, įvairūs TV projektai, darbas pirmojoje internetinėje televizijoje, kur pati kūriau savo autorines laidas.
– Esate prasitarusi, kad dabar vienas jūsų įrašas socialiniame tinkle gali kainuoti 1500 eurų. Ar vadinate save turtinga moterimi?
– Man labai liūdna ir keista, kad pas mus visuomenėje kalbėti apie savo uždirbamus pinigus yra kažkoks tabu. Atrodo, šnekėti apie kelnaites, apie kitus tam tikrus asmeninius dalykus kur kas paprasčiau nei apie pinigus.
Aš nieko nevagiu – dirbu ir uždirbu. Man tai nėra gėda. Vienam 1000 eurų yra labai daug, kitam mažai. Tai yra labai individualu ir atsakydama į šį klausimą neįvardyčiau, kad esu turtinga tiktai dėl pinigų. Aš esu turtinga dėl to, kad jaučiu laisvę tobulėdama, turiu galimybę į save investuoti, pasirinkti mėgstamą veiklą.
Visuomet stengiuosi draugiškai palaikyti smulkųjį verslą. Jį per karantiną reklamavau nemokamai.
– Kam negailite pinigų?
– Mylimiems žmonėms. Kai žinau, kad artimas ar mylimas žmogus neleistų sau išleisti pinigų tam tikram daiktui ar pramogai, turėdama galimybę jo norą išpildau ir nustebinu jį. Negalvodama tai padarau, nes man nieko nėra geriau, kaip matyti artimą žmogų nuoširdžiai laimingą. Man tai svarbiausia vertybinė motyvacija.
Taip pat tikrai negailiu pinigų ne tik savo artimiesiems, bet ir tiems, kuriems reikia. Iš to, tikriausiai, ir gimė iniciatyva „Moterų pasaulyje“.
– Viešumoje matomas žmogus visada turi atrodyti gerai. Ar daug tenka investuoti į savo išvaizdą?
– Po trisdešimties metų kuo toliau, tuo labiau džiaugiuosi savo branda, laisve, patirtimi, kuria galiu pasinaudoti ir kalbėti. Esu labai laiminga ir man tai atsiperka. Kai buvo be galo sunkus mano gyvenimo periodas, kai net nenorėjau pakilti iš lovos, praeidama pažiūrėdavau į save veidrodyje ir kaskart pagalvodavau: „O, Jėzau.“ Kai širdis buvo išdraskyta, tik tada supratau, kokie žmonės mane supa. Tuomet ir suvokiau žodžio vertę, kiek visa tai daug reiškia.
Kalbant apie investiciją, savęs lepinimą ir grožį – viso ko pagrindas yra mano emocinė būsena. Šiuo metu daugiausia investuoju į save, kaip į asmenybę. Skaitau daug knygų, klausausi ir klausiu savęs, ko noriu, girdžiu savo mintis ir imu susidraugauti su savimi.
Praėjusiais metais su Monika Linkyte išleidome dainą „Aš myliu save“, kuria tarp eilučių siuntėme žinutę, kad mes, moterys, labai dažnai save nustumiame į antrą, trečią ar paskutinį planą, nepasitikime savimi, tampame auka ir pasilaidojame pirma laiko.
Nereikia painioti: jei save myliu ir investuoju į save, tai nereiškia, kad esu savanaudė. Visuomet būtina pradėti nuo savęs. Kai esi laiminga, spinduliuoji džiaugsmu, akys spindi ir visus nori apkabinti, tuomet ir tave norės apkabinti. Tad investicija į save visuomet atsiperka su kaupu.
– Ko niekada nesutiktumėte reklamuoti?
– Niekuomet nereklamuočiau to, kas prieštarauja mano vertybėms, pavyzdžiui, greitųjų kreditų. Man labai svarbu, ką aš savo įrašu pasakysiu, ištransliuosiu, kaip kūrėjai man labai svarbu pačiai išbandyti produktą, kurį viešinu.
– Turite vadybininkę, su kuria jau ne vienus metus derinate visus savo tiek profesinius, tiek asmeninius reikalus. Kaip atrodo jūsų diena?
– Turiu prodiuserę ir dar vadybininkę, savo dešiniąją ranką. Mano diena atrodo taip – atsikeliu, pasižiūriu į darbo kalendorių, ką turiu atlikti, tuomet einu ir atlieku. (Šypsosi.) Smagu, kad dirbu moteriškame kolektyve ir moterys yra supratingos – visuomet, esant reikalui, pastumdo mano planus ir kartais leidžia atsipūsti.
– Savo renginiuose stengiatės motyvuoti moteris, išgyvenančias net juodžiausias gyvenimo situacijas. Kas jums padeda įveikti sunkumus?
– Viso ko pagrindas buvau aš pati. Man labai padėjo aplinka – mamytė, sesė. Kai būna sunkių akimirkų, suvokiu, kad reikia mokėti būti su savimi. To aš išmokau. Dažnas nemoka, nes bijo savo minčių, elgesio. Einame į mases, renginius ir bandome nustumti visus šiuos dalykus. Todėl sąmoningai prieš ketverius metus pradėjau po truputėlį skaityti, domėtis literatūra apie emocinį intelektą, savivertės kėlimą ir buvimą su savimi.
Ankstesnė aš nebūtų pradėjusi sportuoti ir dar spalio mėnesį maudytis ežere. Dabartinė aš esu kitokia, nes ėmiau klausytis savęs ir išgirsti. Tai man suteikė daugiau tvirtumo, stabilumo, ramybės ir laimės bei pozityvumo.
Kai man buvo labai sunku, mano psichologė sakė: įsivaizduok, kad matai save 10–12 metų. Kaip ta mažoji Indrė reaguotų į tave tokią? Aš iš tiesų supratau, kad bėgant metams vis labiau esame spraudžiami į rėmus, stereotipus, normas, kad negalima daryti tam tikrų dalykų. Vaikystėje drąsiai lipdavau į sceną, dainuodavau, šokdavau, vaidindavau. O suaugus, atrodo, to daryti nepridera.
– Kada pradėjote ieškoti savęs?
– Kritinis momentas buvo tuomet, kai supratau, kad susikurtos vizijos pradeda slysti iš rankų. Tuo negalėjau patikėti.
– Kalbant apie neigiamus komentarus, kurie lydi visus žinomus žmones, ar skaudžiai dėl jų išgyvenate?
– Aš nelabai įtinku vyresnės kartos žmonėms, nes, anot jų, apie daug ką šneku atvirai. Buvo draugų senelio laidotuvės ir močiutė, stovinti prie karsto, sako: „Na va, gerai, senas ožy, dabar tai pagyvensiu.“
Tada suvokiau, kad reikia gyventi dabar, o ne po šitiek metų. Supratau, kad dažnai gyvename stereotipų pasaulyje, vadovaujamės kitų žmonių nuomone, per kančią turime kažką daryti. Privalu stengtis išgirsti save ir gyventi dėl savęs.
Anksčiau į kritiką reaguodavau daug jautriau, bet ir dabar reaguoju, nes esu žmogus. Anksčiau rašydavau ilgus atsakymus, teisindavausi, tačiau naujoji Indrė nesiteisina. Suprantu, kas aš esu, žinau savo vertę. Kritikuojantiems galiu pasakyti: nepatinka – nežiūrėkite ir nesekite.
– Kiek daugiau nei prieš metus prakalbote apie skyrybas su Mantu Stonkumi. Kas atsitiko, kodėl, rodos, viena idealiausių pramogų pasaulio porų nusprendė sukti skirtingais keliais?
– Negaliu komentuoti, nes tai jautru, liūdna ir liečia ne tik mane, bet ir Mantą. Aš tai priimu kaip neišvengiamą pamoką, nes, kad ir ką sakytų žmonės, visą tiesą žinome tik mes. Labai skaudu, kad aplink žmonės neva viską žino geriau.
Mes, moterys, esame prisitaikančios ir kartais ne viskas būna mūsų valioje, tad esame priverstos išmokti prisitaikyti. Kadangi per šešerius metus susikūriau savo iniciatyvą, tai buvo geriausias pavyzdys: kai man nepatiko pasaulis, kuriame gyvenu, kūriausi jį pozityvesnį.
Nenoriu, kad užvaldytų emocijos, – priimdama bet kokį sprendimą visuomet įsivaizduoju save kito žmogaus vietoje. Tai liečia ne tik mudu, bet ir mums artimus žmones, kuriuos be galo myliu. Tas žmogus vis tiek bus mano gyvenime vienokiu ar kitokiu atveju, nes turime du nuostabius vaikus, tad svarbiausia, kad mums rūpėtų bendras tikslas – vaikų gerovė.
Visą interviu skaitykite naujausiame žurnale „Stilius“!
