Laikas iki Kalėdų Natalijai lekia ne tik itin greitai, bet ir ypač darbingai. Moteris neturi kada nei liūdėti dėl neįvykusių koncertų, nei sielotis dėl visą pasaulį sukausčiusios pandemijos.
Kai klastingas virusas iš scenos žmonių atėmė darbus, N.Bunkė neverkė į pagalvę, o pradėjo galvoti, kuo užsiimti ir kaip uždirbti pragyvenimui. Todėl naują darbo vietą juodu su sužadėtiniu Edgaru susikūrė patys.
Jau seniau įspūdingas gėlių kompozicijas gaminusi ir gerbėjų namus jomis puošusi dainininkė dar labiau išplėtė savo dekoracijų ir naudingų stilingų daiktų namams pasiūlą. Negana to, juodu atidarė ir elektroninę parduotuvę. „Darbo turime labai daug ir nesiskundžiame“, – sakė Natalija.
– Kaip šiandien atrodo jūsų diena? Juk pasikeitus veiklai pasikeitė ir kasdienybė, o kai nevyksta koncertai, dingo ir naktinis gyvenimas.
– Taip, ir labiausiai tuo džiaugiasi devynmetis sūnus Kristupas! Anksčiau iš koncerto grįždavome ir paryčiais, o dabar keliuosi 7 valandą ryto. Visi kartu pusryčiaujame, susiruošiame ir važiuojame į mokyklą ir darbus. Pakeliui užsukame pas tiekėjus į sandėlius, prisirenku naujovių savo kūrybai.
Darbo diena būna labai įvairi: sprendžiame įvairiausiais problemas, atsakome į laiškus, pakuojame siuntas, kuriame ką nors naujo, aš užsidarau dirbtuvėse, fotografuojame ir dedame viską į savo parduotuvę.
Po pietų abu arba kuris nors vienas važiuojame pasiimti Kristupo. Jis labai savarankiškas, anksčiau iš mokyklos grįždavo viešuoju transportu, tačiau dabar, esant tokiai situacijai, karantinui, parsivežame jį automobiliu.
Vakarai jau skirti šeimai, o ne darbams. Žinoma, elektroninei parduotuvei vos mėnuo, tad kompiuterio ekrane vis stebime situaciją, bet to jau nevadiname įtemptu darbu.
– Anksčiau ne kartą esate pasakojusi, koks aktyvus ir dėmesio reikalaujantis yra jūsų sūnus Kristupas. Tačiau vaikai auga, keičiasi. Koks jis dabar?
– Kristupas buvo labai išdykęs ir sunkiai valdomas vaikas. Bet dabar jis jau kitoks – protingas didelis berniukas, viską puikiai supranta, žino savo atsakomybes ir labai aiškiai – namų taisykles. Su juo neturime jokių problemų. Štai neseniai jis pareiškė, kad šiandien važiuos pas tėtį. Mes su Danieliumi (dainininkė sūnaus susilaukė su verslininku Danieliumi Bunkumi. – Aut.) čia sutariame, visada draugiškai pasidalijame laisvą Kristupo laiką. Kai nori, jis važiuoja pas tėtį, kai nori, lieka namuose.
„Tėčiui, mama, dabar sunku, jis vienas. Turiu jį palaikyti, mes esame vyrai, tu turi suprasti“, – sako man devynmetis. Nesikišu į vaiko ir tėvo reikalus, džiaugiuosi, kad Danielius sūnui skiria tiek daug dėmesio, yra puikus tėvas.
Nežinau, kaip bus, kai Danielius susiras ilgalaikę širdies draugę. Kristupas, manau, pradės pavydėti ir prasidės maištas. O dabar jis mėgaujasi tėčio dėmesiu, nes visas skiriamas jam.
Direktorius pas mus vienas – sūnus. Ir šokinėjame šiek tiek pagal jo dūdelę, iki tam tikros ribos.
Nesulaukiame kokių nors ypatingų pastabų dėl jo elgesio ir mokykloje. Žinoma, jis vaikas, būna visko, bet iš esmės esame ir griežti, ir kartu jam – draugai.
Kristupas ir man, ir tėčiui pasisako, jei jam skauda širdelę ar jaučia kokią neteisybę. Džiaugiuosi, kad supratimo ir patarimo jis vis dar ateina pas mus.
Kristupas turi draugę. Leidžiame jiems susitikti, atvykti pas mus į svečius. Neseniai paprašė manęs nupirkti žiedą, nes nori jai padovanoti. (Juokiasi.) Matyt, reikės pirkti. Jie gražiai žaidžia, aš kepu bandeles jiems su pienu...
– Šeimos idilė, kurioje gyvena nemažai šeimų, o jūs tokios anksčiau tarsi neturėjote.
– Taip, ir man ji labai patinka, visada jos norėjau. Tačiau seniau nespėdavau. Dabar suprantu, kad tiesiog nespėdavau gyventi. O dabar mano kasdienybė kaip normalaus žmogaus – įprastas daugelio gyvenimas.
Ir Kalėdos, matyt, bus vienintelės tokios tikros, stebuklingos, jaukios šeimoje po daugybės metų.
Nesakau, kad parduotos Kalėdos man yra labai blogai, tai yra mano pagrindinis ir labai mėgstamas darbas. Tačiau šiais metais labai vertinu ir džiaugiuosi galimybe šventes praleisti su šeima. Kalėdos bus kitokios, ir mums tai labai patinka.
– Karantinas, panašu, greitai nesibaigs. Kokios turėtų būti jūsų Kalėdos?
– Aš jau žinau, kokios jos bus! Trankios ir didelės, mūsų namuose bus šventė. Savo namuose niekada nesu šventusi Kalėdų! Būsime atsargūs, susirinks tik šeimos nariai.
Stengiamės saugoti ne tik save, bet ir kitus. Į parduotuves neiname. Elektroninė mūsų parduotuvė veikia, bet užsakymus, jei klientas nori atsiimti pats, supakuotus paliekame už durų. Fizinė parduotuvė uždaryta. Nekontaktuojame su žmonėmis.
– Nepasiilgote scenos?
– Pasiilgau – labai, beprotiškai pasiilgau! Kaip gali būti kitaip. Pavasario karantinas man smogė tarsi į paširdžius – vakare dar turėjau koncertą Alytuje, o kitą dieną visa veikla buvo sukaustyta, koncertai, į kuriuos buvo išpirkti visi bilietai, atšaukti. Jaučiuosi kaip musė, išmesta iš barščių. Bet visiems kolegoms tas pat.
Vasarą šiek tiek atsipalaidavome, turėjau daug smagių koncertų ir Palangoje, ir kitur.
Dabar planuoju surengti koncertą iš namų. Jį nufilmuosiu ir įkelsiu į „YouTube“, kad žmonės nemokamai galėtų pasižiūrėti ir gerai praleisti laiką.
– Ne vienas dainininkas, scenos žmogus yra pasiguodęs, kad atėjo itin sunkūs laikai ne tik širdyse, bet ir piniginėse. Mat sustojus koncertinei veiklai dingo ir dažnai vienintelis jų pajamų šaltinis.
– Niekada neskaičiuoju neuždirbtų pinigų ir nesakau, kad galėjau uždirbti tiek ir tiek. Galėjau, bet neuždirbau. Viskas. Taip nutiko, gyvenime taip būna.
Susiveršime diržus ir gyvensime pagal savo kišenę. Negaliu pasakyti, kad išleidžiu labai daug pinigų ar kad mano pragyvenimas yra brangus. Na, nenusipirksiu naujų „Prada“ batų. (Juokiasi.)
Kitų juk vyrai ar žmonos dirba kitokius darbus, o mes abu su Edgaru sukamės ten pat, mūsų ir pajamos bendros.
Man to sustojusio laiko, to karantino labai reikėjo. Seniai turėjau padaryti tai, ką darau dabar, mažiausiai prieš metus. Tiesiog turėjau daug koncertų, o persiplėšti neišeina.
Idėją atidaryti elektroninę parduotuvę pradėjome įgyvendinti per pirmąjį karantiną, pavasarį. Pardavinėti per feisbuką man atrodė nerimta!
Tačiau tada supratome, kokia begalė reikalų čia mūsų laukia. Kaip tai sudėtinga, kiek kainuoja darbo, jėgų, nervų, žino ir supranta tik tie, kurie šiuos kelius perėjo patys. Juolab kad visai nedraugauju su technologijomis.
Atidarėme, įsivažiuoja, jau kvėpuojame.
– Kaip atrodo kūrybinis procesas?
– Pati gaminu, pakuoju, bendrauju – niekur nedingau. Gėlių kompozicijos – nebe vienintelė siūloma prekė. Jau yra mano vardu pavadintos žvakės, namų aromatai, rankšluosčiai, patalynė, užrašinės, aksominiai stalo padėkliukai. Dabar – ir Kalėdų vainikai. Viskas nuo pat idėjos yra mano kūryba. Aš sugalvoju, randu, kas pagamins.
Pavyzdžiui, žvakes gamina Kaune esanti gamykla. Aptarėme kiekvieną detalę, sprendėme, kaip jos turi atrodyti. Dagtis siuntėme į Vokietiją, kad pagal mūsų indą sukurtų jas tinkamas, – noriu, kad žvakė išdegtų tobulai, kad būtų kokybiška, o ne graži tik pažiūrėti. Keitėme ir lipdukus, nes pirmieji kaistant žvakei atsiklijuodavo.
Su stalo padėkliukais taip pat darė daugybę bandymų, man buvo svarbu, kad jie būtų ilgaamžiai, kad neirtų siūlės.
Nuo pavasario stengiamės viską išbandyti, patikrinti ir išgryninti. Daug visko teko atmesti, atsisakyti minties vieną ar kitą daiktą turėti savo parduotuvėje, nes netenkino kokybė.
– Ar jūsų namus Kalėdoms taip pat papuošė jūsų vardu pavadintos dekoracijos, ar vis dėlto esate batsiuvys be batų?
– Oi, mano namai pilni mano kūrinių! Visa tai ir kūriau su mintimi, kad pati to norėčiau savo namuose.
Mano prekės visu 100 procentų yra tai, kas man pačiai gražu.
Esu gavusi pasiūlymų bendradarbiauti, bet atsisakiau, nes man asmeniškai tas produktas, ta prekė netiko ar nepatiko. Jei tiki produktu, galėsi, sugebėsi jį parduoti.
Mūsų namuose Kalėdoms viskas papuošta mano pačios rankomis – pradedant egle, baigiant dekoracijomis ar net puodeliais, iš kurių kas rytą geriame kavą. Man svarbi kiekviena smulkmena.
Man patinka dekoruoti ir būtų keista, jei dekoratorė namuose neturėtų pačios įdomiausios eglės! (Juokiasi.)
– Kodėl eglė jūsų namuose šiemet būtent tokia? Neslėpsiu – tikrai įdomi ir įspūdinga.
– Tokia eglė nėra visai mano idėja, tokios puošybos mintį, idėjų radau internete.
Turėjau kelias mintis, kaip papuošti Kalėdų eglę, o galiausiai pasirinkau sudėtingesnę. Maniau, jog paprastu keliu gali eiti visi, o man norėjosi kitaip, įdomiau, kad padarytų įspūdį.
Negana to, susidūriau su kita dilema – mūsų nusipirkta eglė vis tiek nebuvo tokio dydžio, kokio man reikėjo. Tad turėjau ją ne tik papuošti, bet ir paaukštinti – taip atsirado nuo laiptų krašto krintanti žaisliukų dėžė.
Daugiau skaitykite antradienio „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.
