Aktorė Redita Dominaitytė ir fotografas Deivis Lukas du dešimtmečius šeimą puoselėja nesusituokę

Aktorė ir režisierė Redita Dominaitytė (48 m.), per abu karantinus patyrusi, kokie pažeidžiami darbo netekę menininkai, stengiasi nepasiduoti. Liepos viduryje ji buvo susirgusi koronavirusu, bet iš jo gniaužtų sėkmingai išsikapstė. Moteris atrado įdomios veiklos, kuria stengiasi nuraminti sielą ir grūdinti kūną. „Kas jau kas, bet menininkai labai stipriai pajuto, kad yra labai pažeidžiama visuomenės grupė, kuriai reikia susitelkimo ir vienas kito pagalbos“, – sakė Redita.

„Grūdinimasis pirmiausia yra antidepresantas. Ir kai mes, menininkai, per karantiną buvome uždaryti tiek laiko, grūdinimasis labai pravertė – tai vienas mažiausiai skausmingų būdų, kaip gali padėti sau. Tiesiog savipagalba“, – sakė Redita Dominaitytė.<br> V.Skaraičio nuotr.
„Grūdinimasis pirmiausia yra antidepresantas. Ir kai mes, menininkai, per karantiną buvome uždaryti tiek laiko, grūdinimasis labai pravertė – tai vienas mažiausiai skausmingų būdų, kaip gali padėti sau. Tiesiog savipagalba“, – sakė Redita Dominaitytė.<br> V.Skaraičio nuotr.
„Grūdinimasis pirmiausia yra antidepresantas. Ir kai mes, menininkai, per karantiną buvome uždaryti tiek laiko, grūdinimasis labai pravertė – tai vienas mažiausiai skausmingų būdų, kaip gali padėti sau. Tiesiog savipagalba“, – sakė Redita Dominaitytė.<br> Asmeninio albumo nuotr.
„Grūdinimasis pirmiausia yra antidepresantas. Ir kai mes, menininkai, per karantiną buvome uždaryti tiek laiko, grūdinimasis labai pravertė – tai vienas mažiausiai skausmingų būdų, kaip gali padėti sau. Tiesiog savipagalba“, – sakė Redita Dominaitytė.<br> Asmeninio albumo nuotr.
„Grūdinimasis pirmiausia yra antidepresantas. Ir kai mes, menininkai, per karantiną buvome uždaryti tiek laiko, grūdinimasis labai pravertė – tai vienas mažiausiai skausmingų būdų, kaip gali padėti sau. Tiesiog savipagalba“, – sakė Redita Dominaitytė.<br>Deivio Luko nuotr.
„Grūdinimasis pirmiausia yra antidepresantas. Ir kai mes, menininkai, per karantiną buvome uždaryti tiek laiko, grūdinimasis labai pravertė – tai vienas mažiausiai skausmingų būdų, kaip gali padėti sau. Tiesiog savipagalba“, – sakė Redita Dominaitytė.<br>Deivio Luko nuotr.
„Grūdinimasis pirmiausia yra antidepresantas. Ir kai mes, menininkai, per karantiną buvome uždaryti tiek laiko, grūdinimasis labai pravertė – tai vienas mažiausiai skausmingų būdų, kaip gali padėti sau. Tiesiog savipagalba“, – sakė Redita Dominaitytė.<br>Deivio Luko nuotr.
„Grūdinimasis pirmiausia yra antidepresantas. Ir kai mes, menininkai, per karantiną buvome uždaryti tiek laiko, grūdinimasis labai pravertė – tai vienas mažiausiai skausmingų būdų, kaip gali padėti sau. Tiesiog savipagalba“, – sakė Redita Dominaitytė.<br>Deivio Luko nuotr.
Redita Dominaitytė.<br>LR archyvo nuotr.
Redita Dominaitytė.<br>LR archyvo nuotr.
 Redita Dominaitytė.<br> V.Skaraičio nuotr.
 Redita Dominaitytė.<br> V.Skaraičio nuotr.
„Faktas, kad mūsų jausmai pasikeitė ir įgavo kitokią formą. Mes vienas kitam esame ir pavyzdžiai, ir mokytojai“, – taip apibūdino Redita dabartinį savo ir Deivio gyvenimą.<br> V.Skaraičio nuotr.
„Faktas, kad mūsų jausmai pasikeitė ir įgavo kitokią formą. Mes vienas kitam esame ir pavyzdžiai, ir mokytojai“, – taip apibūdino Redita dabartinį savo ir Deivio gyvenimą.<br> V.Skaraičio nuotr.
„Faktas, kad mūsų jausmai pasikeitė ir įgavo kitokią formą. Mes vienas kitam esame ir pavyzdžiai, ir mokytojai“, – taip apibūdino Redita dabartinį savo ir Deivio gyvenimą.<br> V.Skaraičio nuotr.
„Faktas, kad mūsų jausmai pasikeitė ir įgavo kitokią formą. Mes vienas kitam esame ir pavyzdžiai, ir mokytojai“, – taip apibūdino Redita dabartinį savo ir Deivio gyvenimą.<br> V.Skaraičio nuotr.
„Faktas, kad mūsų jausmai pasikeitė ir įgavo kitokią formą. Mes vienas kitam esame ir pavyzdžiai, ir mokytojai“, – taip apibūdino Redita dabartinį savo ir Deivio gyvenimą.<br> V.Skaraičio nuotr.
„Faktas, kad mūsų jausmai pasikeitė ir įgavo kitokią formą. Mes vienas kitam esame ir pavyzdžiai, ir mokytojai“, – taip apibūdino Redita dabartinį savo ir Deivio gyvenimą.<br> V.Skaraičio nuotr.
„Faktas, kad mūsų jausmai pasikeitė ir įgavo kitokią formą. Mes vienas kitam esame ir pavyzdžiai, ir mokytojai“, – taip apibūdino Redita dabartinį savo ir Deivio gyvenimą.<br> V.Skaraičio nuotr.
„Faktas, kad mūsų jausmai pasikeitė ir įgavo kitokią formą. Mes vienas kitam esame ir pavyzdžiai, ir mokytojai“, – taip apibūdino Redita dabartinį savo ir Deivio gyvenimą.<br> V.Skaraičio nuotr.
„Faktas, kad mūsų jausmai pasikeitė ir įgavo kitokią formą. Mes vienas kitam esame ir pavyzdžiai, ir mokytojai“, – taip apibūdino Redita dabartinį savo ir Deivio gyvenimą.<br> V.Skaraičio nuotr.
„Faktas, kad mūsų jausmai pasikeitė ir įgavo kitokią formą. Mes vienas kitam esame ir pavyzdžiai, ir mokytojai“, – taip apibūdino Redita dabartinį savo ir Deivio gyvenimą.<br> V.Skaraičio nuotr.
 Redita Dominaitytė.<br> V.Skaraičio nuotr.
 Redita Dominaitytė.<br> V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Sep 14, 2021, 7:16 PM

Anot Reditos, kovidas nėra pati smagiausia tema, apie kurią norėtųsi kalbėti. Jau pati aktorių darbo specifika lemia, kad jie yra rizikos zonoje, rašoma „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.

„Natūralu, kad jeigu nori vaidinti, nori dirbti mėgstamą darbą, kontaktuosi su žmonėmis. Tuo labiau kad mūsų darbas – interaktyvus, žiūrovai yra arti mūsų.

Kaltinti juos, kad mane užkrėtė kovidu, negaliu ir nenoriu. Ir parduotuvėje galima užsikrėsti. Dabar labai svarbu persiorientuoti, būti lankstiems, išmokti gyventi šiomis aplinkybėmis ir kiek įmanoma dalytis pozityvumu“, – mano Redita.

R.Dominaitytės fotografija puošė 2006 m. gegužės 19 d. „Stiliaus“ viršelį.

Tada ji sakė, kad meilę sutiko paskutinę minutę. „Buvau pavargusi nuo vienatvės. Nesitikėjau, kad sutiksiu tokią meilę, sukursiu šeimą. Meilė buvo labai stipri. Nerealus jausmas.

Praėjus porai mėnesių po pažinties jau gyvenome kartu – matyt, pribrendo tam laikas. Ir dar motinystė, tokia pakylėta, dvasinga.

Tada pražydau kaip moteris“, – aname interviu pasakojo R.Dominaitytė, su fotografu Deiviu Luku (49 m.) susilaukusi dviejų vaikų.

Ji neslėpė, kad iki Deivio buvo ieškojimų, draskymosi metas: „Buvau be vietos, be savo žmogaus. Man tada buvo 29-eri. Senmergė. Nebesitikėjau meilės, tenorėjau sutikti padorų žmogų.“

Tada pora augino du mažus vaikus – dukrą Upę ir sūnų Ugnių Gabrielių. Redita pasakojo, kaip jų laukėsi, kaip sekasi juos auginti. Laukdamasi dukters TV seriale „Grybauskai“ ji vaidino iki septinto nėštumo mėnesio.

Vilniuje Redita su Deiviu buvo įkūrę fotonamus „RedLuk“ ir pasirinkę tuo metu gana naują darbo sferą – fotografavo nėščias moteris ir kūdikius, rengdavo parodas.

Fotografuodavo Deivis, o Redita buvo jo stilistė, domėjosi floristika ir džiaugėsi, kad nuosavuose fotonamuose gali save kūrybiškai išreikšti.

„Sunkiausias vaidmuo būti mama. Namai ir šeima man yra kertinis gyvenimo akmuo“, – tada sakė Redita. Tai ji patvirtino ir dabar.

Per 19 bendro gyvenimo metų R.Dominaitytė ir D.Lukas aukso žiedų taip ir nesumainė, tačiau iki šiol yra kartu.

– Redita, vaikai greitai užauga, šeimoje daug kas keičiasi. Ar pasikeitė jūsų ir Deivio jausmai vienas kitam?

– Kai vaikai mažiukai, apima euforija, o paskui prasideda gyvenimas – mokymasis būti, gyventi kartu.

Faktas, kad mūsų jausmai pasikeitė ir įgavo kitokią formą. Mes vienas kitam esame ir pavyzdžiai, ir mokytojai.

Neturime daug draugų. Tai rodo, kad mums užtenka tos mūsų šeiminės atmosferos. Atvirai kalbant, net neturiu laiko ypatingoms draugystėms, kai moterys kur nors renkasi, kalbasi. Labai daug laiko skiriu teatrui arba kūrybiniam procesui ir šeimai. Tai – du mano gyvenimo prioritetai.

Natūralu, kad po 19 metų nekalbu tokiomis frazėmis, kaip kalbėjau aname interviu prieš 15 metų. Gyvename be iškeltų vėliavų ir lozungų.

– Per tuos metus darėte ir verslą, ir karjerą teatre, ir vaikus auginote. Kai kuriems nusibosta šeimos pareigos ir jie suka savo keliu. Kaip jums, net nesusituokusiems, pavyksta tiek metų būti kartu?

– Yra toks gražus posakis: karjerą reikia daryti namuose. Belakstydami, bedarydami savo asmeninę karjerą pamirštame karjerą šeimoje. O tai labai sudėtinga, nes su savo žmogumi gyveni 24 valandas per parą.

Omenyje turiu tai, kad mano karjerą arba mano darbo procesą sudaro 50–60 proc. kūrybos. Lygiai taip pat šeimoje turiu kurti santykius, juos puoselėti. Kaip mes norime pasiekti aukštumų būdami kokiame nors versle, lygiai taip pat šeimoje aš noriu siekti aukštumų.

O aukštuma yra būti kartu, jausti malonumą būnant kartu, turėti saugią aplinką, gerbti vienam kitą, dalytis kūrybiniais sumanymais, būti vienas kitam įdomiam. Tai reikalauja nemažai pastangų.

Per mūsų šeiminę karjerą buvo ir nuopuolių, ir kitų dalykų, bet tai, kad šiandien esame drauge, yra šioks toks įvykis. 19 metų kartu, kai daugelis žinomų porų neseniai išsiskyrė ar jų skyrybų procesas prasidėjęs!

Mes taip ir likome su Deiviu nesusituokę. Galimybių per tą laiką pasukti savo keliais buvo.

Galimybė išeiti iš šeimos – tai ne tik kitas partneris. Juk pasikeičia žmonių požiūris, jie auga, tobulėja. Natūralu, kad dėl papildomos veiklos gali sumažėti dėmesys šeimai. Veiksnių, kurie galėtų išardyti šeimą, labai daug.

Dabar yra ramybė, pagarba vienas kitam, tam tikri susiformavę įpročiai, ir tai šaunu. Ir kad tiek laiko dar yra mūsų šeima – tai jau vertybė.

– Kai su Deiviu įkūrėte nuosavus fotonamus, buvote pirmieji Lietuvoje, kurie fotografuodavo nėščias moteris ir kūdikius. Ir labai greitai ne jums reikėjo ieškoti klientų, o jie jūsų pradėjo ieškoti. Ar ir dabar fotografuojate besilaukiančias moteris?

– Ne. Per tą laiką daug kas pasikeitė. Mano ir vyro veikla išsiskyrė.

Kai atsirado šeima, vaikai, atsirado šeimos verslas – fotografija. Mudviem su vyru pavyko įgyvendinti šią kūrybinę šeiminio verslo idėją ir tikrai tuo metu buvome labai populiarūs. Iš visos Lietuvos pas mus važiuodavo fotografuotis tėvai su mažiukais lėliukais ir besilaukiančios mamos.

Norint dirbti su nėščiosiomis arba kūdikiais reikia komandos. Vyras jų jau nefotografuoja, bet liko fotografijos versle.

Aš prieš 10 metų įkūriau Knygos teatrą, ir tas trečiasis mano kūdikis atima daug laiko ir jėgų. Į jį pasinėriau visa esybe, nes mano profesija – aktorystė.

Pastaruoju metu daug dėmesio skiriu moterims, nes prieš trejus metus atsirado spektaklis „Visos mes Ievos“, o su juo – uždara moterų grupė. Tai – specifinis spektaklis, interaktyvus, ir moterims, norinčioms jame dalyvauti, reikėdavo įstoti į moterų klubą.

Taigi atsirado toks savotiškas moterų judėjimas „Visos mes Ievos“, solidarizavimasis ir savitarpio pagalba viena kitai. Tai mane paskatino šią vasarą pirmą kartą surengti moterų stovyklą Babtyno-Žemaitkiemio dvare. Į ją pakvietėme moterų, sergančių vėžiu, ir mamų, auginančių vėžiu sergančius vaikus.

– Dėl ko moterys kreipiasi pagalbos?

– Kai pavargsta buityje, užsisėdi namuose tarp keturių sienų ir nesugeba atsipalaiduoti. Prisidėjo ir nuotolinis darbas, ir dėl to kilusios psichologinės problemos. Stengiuosi pabūti moterų draugijoje. Kartais reikia išsikalbėti, juk ne visos turi draugių. Tiesiog labiau įsiklausai į moterų istorijas.

Visą interviu skaitykite antradienio „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.