Sėkmė Ievai – reliatyvus dalykas. O kasdienė kūryba ir sukurtas verslas – galimybė daryti tai, kas patinka ir domina. Maloniausia jai – pats darbo procesas, o ne pasiektas rezultatas.
„Daug visko buvo, bus dar daugiau, bet tikiu šviesia ateitimi ir esu laiminga dėl to, ką pasiekiau, kokie žmonės mane supa. Planų ir ambicijų dar tikrai turiu, tad šį etapą vadinu pusiaukele.
Prieš žengdama kiekvieną svarbesnį gyvenimo žingsnį daug svarstau, analizuoju ir pasikliaunu savo vidine intuicija. Ir visada laikausi principo, kad greičiausias ėjimas yra ėjimas lėtai“, – pasakojo I.Balčiūnaitė.
Nors tai, kad eis kūrybiniu keliu, iš Palangos kilusi Ieva žinojo nuo pat vaikystės, dar prieš dešimtmetį nesvajojo apie tolius, į kuriuos ją atves meniška siela, – gyvenimą toli nuo Lietuvos, išplėtotą nemažą savo verslą ir didžiulius tarptautinius projektus.
„Mano menininkės gyslelė, esu įsitikinusi, paveldėta iš mamos. Be to, turėjau nuostabių gyvenimo mokytojų ir patarėjų. Vilniaus dailės akademijoje mokydamasi pas profesorę Dalią Matulaitę įgijau nepamainomų praktinių žinių, kurios šiandien mane veda ne tik darbe, bet ir gyvenime. Esu už šias pamokas jai labai dėkinga“, – pasakojo Ieva.
Baigusi skulptūros bakalauro studijas lietuvė gavo praktikos pasiūlymą iš vienos tarptautinės kompanijos. Į pagrindinį įmonės biurą Dubajuje keturiems mėnesiams atvykusi praktikantė galiausiai čia ir liko – matydama, kaip auga miestas, kaip ir kiek čia investuojama į kultūrą, muziejus ir galerijas, nusprendė pasilikti ir semti galimybes pilnomis rieškutėmis.
„Pirmas mano darbas Dubajuje buvo vienoje didžiausių renginių organizavimo kompanijų. Kūriau parodų stendus, siūliau idėjas renginiams. Visąlaik ieškojau galimybių dirbti kūrybinį darbą, o padirbusi didelėje kompanijoje nusprendžiau pati įsigyti licenciją ir kurti meniškus projektus“, – sakė Ieva.
Nors menininkė jau 15 metų gyvena Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, save vadina pasaulietiška ir stengiasi neprisirišti prie vietos. Tačiau čia, viename prabangiausių pasaulio miestų, įsikūrusi moteris džiaugiasi ir namais, ir mėgstamu darbu.
„Kasdienybė labai įvairi ir spalvota, turint savo verslą ir dirbant kūrybinį darbą kiekviena diena atneša naujų įspūdžių, kontrastų ir iššūkių. Pristatymų ir projektų įgyvendinimas suteikia galimybę pažinti įvairių profesijų ir tautybių žmones.
Projektai tarptautiniai – nuo Vidurinių Rytų iki Azijos, tad mano dienotvarkė nėra pastovi. Ką jau kalbėti apie keliones – keliauju labai daug“, – pasakojo I.Balčiūnaitė.
Ievos rytas prasideda nuo meditacijos. Tuomet ji skaito ryto naujienas – lietuviškuose portaluose! Vis dėlto didžiausią dienos dalį užima darbai: susitikimai, projektų kūrimas ir antroje dienos dalyje – darbai industriniame al Kvozo (al Quoz) rajone esančiuose fabrikuose.
Čia kasdien lietuvė prižiūri gamybą ir bendrauja su vietos meistrais. Taigi, juokėsi Ieva, pirmąją dienos dalį ji dažniausiai vilki kostiumą, o antrąją – darbinius drabužius.
Ieva neslepia – nors gyvena viename prabangiausių miestų, jos buitis čia minimali. Tiek, kiek reikia sveikam gyvenimo būdui.
„Nesu prisirišusi prie daiktų, man svarbu kompaktiškumas. Matyt, to išmokau daug keliaudama.
Svarbiausia, kad aplink mane būtų jauku, mėgstu ramią aplinką, bendrauju su žmonėmis, kurių vertybės panašios.
Ieškodama ramios vietos būstui galiausiai įsikūriau Džumeiros Palmės (Palm Jumeirah) rajone – jis toliau nuo didmiesčio šurmulio, ramioje vietoje.
Dubajus – greitai augantis miestas visais atžvilgiais. Kiekvieną dieną čia pamatai ką nors naujo – tai naujas dangoraižis, tai naujas restoranas ar nauja gatvė. Viskas čia vibruoja į visas puses. Džiaugiuosi, kad tai labai saugi šalis.
Turbūt sunkiausia man, iki tol pratusiai justi visus keturis metų laikus, karštuoju metų laiku. Tačiau kadangi esu susikūrusi jaukią atmosferą ir turiu mėgstamą darbą, ir karštasis sezonas greitai prabėga“, – šypsojosi pašnekovė.
Nors gyvena toli nuo Lietuvos, I.Balčiūnaitė niekada nesijautė palikusi gimtąją šalį. Juk kiekvienas jos rytas prasideda su lietuviška žiniasklaida, kiekvieną dieną bendrauja su šeima.
„Su šeima – tėvais ir dviem seserimis – bendrauju nuolat. Ypač dabar, kai pasaulį gąsdina karas Ukrainoje. Gal fiziškai ir nesu Lietuvoje, bet mano širdis tikrai čia. Gana dažnai grįžtu aplankyti artimųjų, o ir šeimos nariai su džiaugsmu mane lanko ar keliaujame kartu. Dėl šiandienių technologijų jau nelabai ir jaučiu, kad gyvenu už jūrų marių.
Šeima yra mano didžiausia palaikytoja, visais svarbiausiais gyvenimo momentais tariuosi su tėvais ir savo sesėmis. Kasdien jausdama stiprų užnugarį ir žinodama, kad visada galiu grįžti, esu laukiama, jaučiu ne tik pasitikėjimą eiti į priekį – tai didžiausias mano gyvenimo variklis“, – atviravo menininkė.
Vyriausia Ievos sesuo Eglė sukūrusi šeimą Lietuvoje, dirba skrydžių vadove Vilniaus oro uoste. Jaunėlė Asta su šeima įsikūrė kiek arčiau Ievos – gyvena Libane, dirba su tarptautinėmis rinkodaros kompanijomis, o neseniai pradėjo kurti edukacines personalizuotas užduočių knygutes vaikams, paremtas garsiąja Montessori programa arabų, prancūzų ir anglų kalbomis.
I.Balčiūnaitė atvira – kadangi darbas šiandien yra jos gyvenimo būdas, o laisvadienius ji dažnai leidžia dirbdama ar keliaudama, laiko asmeniniam gyvenimui lieka labai mažai.
„Gal dėl to ir nesu sukūrusi šeimos? Vis dėlto nesu ta, kuri labai tai sureikšmintų, – esu linkusi savo likimą čia patikėti visatai. Tikiu, kad kiekvienas mūsų turime savo laiką ir gyvenimo etapus, žiūriu į tai organiškai ir palieku šį klausimą spręsti likimui.
Moterys čia labai gerbiamos, ypač siekiančios karjeros. Per 15 metų man neteko susidurti su diskriminacija dėl to, kad esu moteris, nei dirbant su vietos, nei su tarptautinėmis kompanijomis. Aplinka, kurioje dirbu, labiau vertina žinias ir rezultatą, o ne lytį. Žinoma, gyvendama čia turiu išmanyti etiketą ir žinoti vietos žmonių elgesio kultūrą. Nesusipratimus, jei jų ir būna, jau išmokau spręsti diplomatiškai, kartais pasikonsultuoju su artimais vietiniais draugais“, – sakė lietuvė.
Dizaino ir konsultavimo įmonę įkūrusi lietuvė apie darbus galėtų kalbėti nesustodama. Šiandien ji dar labiau plečia kompanijos veiklą, įgyvendina individualius užsakymus – kuria meno kūrinius, vizualizacijas, vitrinas, parodų stendus, konsultuoja nuo pradinių koncepcijos eskizų iki gamybos ir montavimo.
Taip pat Ieva įgyvendina vizualines prekybos schemas, tiksliai pritaikytas kiekvienos vietos specifikai, ir visada dėmesį skiria detalėms.
Viena Ievos veiklų – ir prabangių prekės ženklų parduotuvių dizainas, prekių išdėstymo dizainas. Mat vos tik įkūrusi įmonę ji pasirašė sutartis dėl konsultavimo ir projektavimo su tarptautiniais pripažintais prekės ženklais Viduriniuose Rytuose ir Azijos rinkose. Tačiau kai kuriose sutartyse – ir griežti konfidencialumo reikalavimai, todėl nei minėti garsių pavadinimų, nei kitokių smulkmenų lietuvė negali.
Vis dėlto vieną klientą I.Balčiūnaitė išskyrė – tai amerikiečių kompanija „Harley-Davidson“, kurios salonų atidarymo ir dizaino klausimais ji konsultuoja jau ne vienus metus. Ieva buvo jų komandos dalis atidarant daugiau nei 20 salonų Azijoje ir Viduriniuose Rytuose, ne tik konsultavusi, kaip galima patobulinti jau sukurtą dizainą, bet ir mokiusi komandą prekės ženklo standartų.
„Vienas įsimintiniausių mano projektų – „Harley-Davidson“ salonų atidarymas Vietname. Buvo be galo smagu prisidėti prie projekto, kai garsus, legendinis amerikietiškas prekės ženklas įsikuria Vietname, kai žinai skaudžią šios šalies istoriją.
Su darbais dažnai lankausi ne tik pačiuose egzotiškiausiuose pasaulio kampeliuose, tenka pabūti ir ne itin saugiose šalyse, pavyzdžiui, Alžyre. Viena įdomiausių vietų man, kur atsidūriau dėl darbų, buvo Guamo sala – čia dislokuotos JAV karinės pajėgos. Tai unikali egzotiška sala, priklausanti JAV“, – pasakojo I.Balčiūnaitė.
Dirbant su prabangiais prekės ženklais daugiausia laiko, pasak Ievos, užima pristatymai ir idėjos plėtojimas. Apie pusmetį – tiek laiko reikia nuo tada, kai klientui pristatai idėją iki jos realaus įgyvendinimo. Lietuvė tai vadina antruoju gyvenimo universitetu, mat jos idėjas ir pasiūlymus vertina, peržiūri geriausi iš geriausiųjų – pasaulyje savo vardus jau užsitarnavę kūrėjai. O palangiškė džiaugiasi ne kartą pardavusi savo idėjas prabangiems ir žinomiems prekės ženklams, kurias klientas vėliau panaudojo daugybės salonų vitrinose.
Tačiau juk toks darbas – ne tik kūryba. Ieva neslepia – daugiausia jos dėmesio ir reikia gamybos procese. O čia romantikos jau nebėra, tik itin atidus prižiūrėjimas ir vertinimas, kad galutinis rezultatas atitiktų lūkesčius ir kokybę, tad visada galvoje reikia turėti ne tik planą B, bet ir C.
Žinoma, čia labai gelbėja patikimi meistrai, su kuriais lietuvė dirba jau ne vienus metus ir pasitiki komanda.
„Būna, kad projektą instaliuoti užtrunka net 5 naktis, tai reikalauja labai daug ištvermės tiek fiziškai, tiek emociškai. Be to, kad gautume tobulą galutinį rezultatą, dar turiu suvaldyti komandą ir pačias įvairiausias netikėtas situacijas – adrenalino čia gaunu dažnai.
Juk kiekvienas klientas yra išskirtinis. Prieš imdamasi kokio nors projekto visada atlieku daugybę analizių ir bandymų.
Tad bemiegės naktys ir darbingi savaitgaliai man – anokia naujiena“, – šypsojosi pašnekovė.
Kūryba Ievai – bendravimo su aplinka būdas, gyvenimo ašis. Į gyvenimą apskritai ji žiūri filosofiškai, smalsiai. Jauną moterį visąlaik stebino vadinamosios visuomenės normos ar diegiami socialiniai standartai. Apribojimai – ir santykiuose, ir aplinkoje – jai kelia vidinę sumaištį.
„Kurdama dažnai analizuoju šią temą. Būtent taip ir atsirado mano „Sagų“ idėja. Ne vienus metus tobulinau šią idėją, eksperimentavau, bet daug dirbdama su komerciniais projektais pastaraisiais metais subrendau ir savo kūrybinių minčių raiškai.
„Sagos“ – tai simbolinis objektas, tarsi įrankis atidaryti ir uždaryti, o kaip mes tai darome, priklauso nuo mūsų pačių“, – mintimis dalijosi menininkė.
Ievos „Sagos“ buvo eksponuojamos vienoje prestižiškiausių vietų Dubajuje – Dubajaus tarptautiniame finansų centre, o šiuo metu jas galima apžiūrėti vieno prekės ženklo vitrinose. Šių meno kūrinių montavimas truko apie tris savaites dirbant dieną ir naktį net trijuose fabrikuose.
„Šis projektas turi daug variacijų. Viena jų – jūros tema, kurią šiemet taip pat pristačiau ir parodoje „Dubai International Boat Show“. Nė vienas projektas nesibaigia tik ekspozicija – jis atveria naujų labai įdomių pažinčių, naujų projektų galimybes“, – sakė Ieva.
Laisvo laiko I.Balčiūnaitė turi nedaug, o jei toks išpuola, stengiasi jį panaudoti aktualiems mokymams, kursams. Ji domisi psichologija ir džiaugiasi, kad pasaulį sukausčiusi pandemija išmokė daugelį pasaulio universitetų pasiūlyti mokymus nuotoliniu būdu.
Ievos laisvalaikis ir savaitgaliai dažnai iki vėlumos prabėga diskutuojant su draugais apie verslą ir meną.
Vis dėlto didžiausi jos konsultantai – tėtis strateginiais klausimais ir mama – meno.
Didžiausia Ievos svajonė šiandien – kad baigtųsi karas Ukrainoje, o Lietuva visada išliktų visiems saugi šalis. Kiek mažesnė – ir toliau kurti, tobulėti, plėsti žinias apie skaitmenines technologijas ir galiausiai jas įtraukti į kūrybą.
