Ūkį Akmenės rajone puoselėjantis atlikėjas V. Chockevičius – apie prezidento vizitą: „Turėjome neoficialų pokalbį“

Beveik prieš dešimtmetį Londono šurmulį į ramybę netoli Akmenės įsikūrusiame Gulbinų kaime išmainęs grupės „Mėnulio fazė“ narys Vladas Chockevičius (32 m.) iki šiol neįsivaizduoja, kaip galėjo gyventi kitaip. Ūkininkauti pradėjęs ir savo auginamų ožkų pienu bei grūdų derliumi besidžiaugiantis vyras su žmona Laima (33 m.) ir trimis atžalomis – Vykintu (7 m.), Aisčiu (5 m.) ir Joringe (1 m.) – mėgaujasi tvariu gyvenimu toli nuo miesto šurmulio. Iš ožkų pieno gaminamais produktais ir iš savo užauginto derliaus sumaltais miltais jis aprūpina ne tik šeimą, bet ir klientus, norinčius įsigyti ekologiškų produktų.

 Ūkį Akmenės rajone puoselėjantis atlikėjas V. Chockevičius – apie prezidento vizitą: „Turėjome neoficialų pokalbį“<br> lrytas.lt koliažas.
 Ūkį Akmenės rajone puoselėjantis atlikėjas V. Chockevičius – apie prezidento vizitą: „Turėjome neoficialų pokalbį“<br> lrytas.lt koliažas.
V. Chockevičius ūkyje lankėsi prezidentas su pirmąja ponia.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
V. Chockevičius ūkyje lankėsi prezidentas su pirmąja ponia.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Vladas Chockevičius su žmona.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Vladas Chockevičius su žmona.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Vladas Chockevičius.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Vladas Chockevičius.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Vladas Chockevičius.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Vladas Chockevičius.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Vladas Chockevičius.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Vladas Chockevičius.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Vladas Chockevičius su žmona.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Vladas Chockevičius su žmona.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Vladas Chockevičius.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Vladas Chockevičius.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Vladas Chockevičius.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Vladas Chockevičius.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Vladas Chockevičius.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Vladas Chockevičius.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Vladas Chockevičius su grupe.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Vladas Chockevičius su grupe.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Vladas Chockevičius su grupe.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Vladas Chockevičius su grupe.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Vladas Chockevičius su grupe.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Vladas Chockevičius su grupe.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Vlado Chockevičiaus ūkis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Vlado Chockevičiaus ūkis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Vlado Chockevičiaus ūkis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Vlado Chockevičiaus ūkis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Vladas Chockevičius.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Vladas Chockevičius.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Domėjimasis sveiku gyvenimo būdu muzikantą Vladą Chockevičių su žmona Laima paskatino gyventi tvariai ir Šiaurės Lietuvoje įkurti nedidelį ūkį.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Domėjimasis sveiku gyvenimo būdu muzikantą Vladą Chockevičių su žmona Laima paskatino gyventi tvariai ir Šiaurės Lietuvoje įkurti nedidelį ūkį.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Iš savo užauginto derliaus sumaltais miltais juodu su žmona aprūpina ne tik šeimą, bet ir klientus, norinčius įsigyti ekologiškų produktų.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Iš savo užauginto derliaus sumaltais miltais juodu su žmona aprūpina ne tik šeimą, bet ir klientus, norinčius įsigyti ekologiškų produktų.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (18)

Lrytas.lt

Feb 28, 2023, 11:08 AM, atnaujinta Jun 28, 2023, 9:41 AM

Tvariu gyvenimo būdu Vladas pradėjo domėtis dar gyvendamas Jungtinėje Karalystėje ir dirbdamas informacinių technologijų specialistu. Tuomet apie ramų gyvenimą kaime juodu su žmona galėjo tik pasvajoti. Kartą pradėję galvoti apie Lietuvą ir gyvenimą tolėliau nuo miesto sutuoktiniai nutarė tai įgyvendinti.

„Didžiulis noras lėmė sprendimą grįžti į Lietuvą. Be abejonės, buvo ir daugiau veiksnių. Jungtinėje Karalystėje susipažinau su dabartine žmona, kartu vis grįždavome atostogų į gimtinę. Čia būdavo labai gera. Vieną kartą mums kilo klausimas, kodėl negalėtume čia pasilikti ir gyventi? Pradėjome galvoti, ką grįžę veiktume ir kur gyventume. Nors iš pradžių viskas atrodė tarsi svajonė, vėliau virto realybe. Nusipirkome bilietus, per dvi savaites susikrovėme daiktus ir grįžome į Lietuvą. Buvome gana ramūs, nes mano tėvai ir brolis bei žmonos artimieji gyveno Jungtinėje Karalystėje, tad žinojome, kad jei nepavyks, grįšime atgal“, – apie sprendimą palikti gerai apmokamus darbus ir nerti į nuotykius gimtojoje šalyje pasakojo Vladas.

– Ar nusprendę grįžti į Lietuvą jau žinojote, kad ūkininkausite?

– Tuo metu neturėjome konkrečių minčių apie ūkį. Žinojome, kad norime gyventi kaime. Kadangi jau domėjomės sveika gyvensena, norėjome užsiauginti savo daržovių. Taip pat buvome pradėję galvoti apie vaikus ir abu su žmona žinojome, kad savo atžalas norime auginti Lietuvoje.

– Baigėte perspektyvias programavimo studijas. Kaip klostėsi jūsų karjera?

– Programavimu pradėjau domėtis nuo tada, kai tėvai man nupirko pirmąjį kompiuterį. Mokytis tai daryti pradėjau dar pradinėje mokykloje. Tai buvo didžiausias mano pomėgis. Tuo metu, kai įstojau į universitetą studijuoti programavimo, didžiąją mano gyvenimo dalį užėmė muzika. Tada teko rinktis, ar muzika, ar kompiuteris, ir aš pasirinkau programavimą.

Man atrodė, kad iš muzikos neužsidirbsiu tiek, kiek programuodamas. Tuo metu man labai gerai sekėsi, turėjau ne vieną didelį projektą. Jau antrame kurse man siūlė mesti mokslus ir ateiti dirbti į dideles įmones. Teko dirbti net ir Billui Gatesui – jis buvo projekto užsakovas.

Kai nusprendėme grįžti į Lietuvą, maniau, kad kaime tęsti savo darbų nepavyks, tačiau klydau. Nors tuo metu dar nebuvo populiaru dirbti nuotoliniu būdu, turėdamas laisvo laiko supratau, kad galiu dirbti nebūtinai biure, tad išsiunčiau pasiūlymus buvusiems klientams. Jiems tiko, kad dirbsiu nuotoliniu būdu, tad toliau tęsiau savo darbus.

– Muzika, ūkis, o dar ir programavimas – kaip visa tai derinate?

– Kai pradėjome kurti savo ūkį, įsigijome keletą ožkų, įvairios technikos žemei dirbti. Pamačiau, kad suspėti kokybiškai atlikti pavestas užduotis ir rūpintis ūkiu sudėtinga. Be to, pradėjau aktyviai kurti ir koncertuoti su grupe „Mėnulio fazė“. Pastebėjau, kad trijų veiklų vienu metu nebeišeina suderinti, tad nusprendžiau ko nors atsisakyti.

Tuomet uždaviau sau keletą klausimų: ar galiu ūkininkauti iš idėjos? Atsakiau sau – taip. Ar muzikuočiau už dyką? Atsakiau sau – taip. Tačiau kai paklausiau apie programavimą, supratau, kad be pinigų to nedaryčiau, tad šios veiklos atsisakiau. Nors retkarčiais vieno ar kito projekto imuosi, kai pasiūlo, nebeskiriu tam tiek laiko, kiek anksčiau. Dabar esu pasinėręs į koncertus, prodiusavimo darbus ir ūkį. Pasilikau tas veiklas, kurios mane labiausiai traukia.

– Išsikėlėte toli nuo miesto – Akmenės rajone, Gulbinų kaime, drauge su žmona puoselėjate ūkį. Kaip atrodė viso to pradžia, kodėl pasirinkote būtent šią vietą?

– Mano žmona kilusi iš Joniškio rajono, tad mes plačiu spinduliu nuo tos vietos nutarėme ieškoti sodybos. Taip jau atsitiko, kad atvykę apžiūrėti šios sodybos, kurioje dabar gyvename, iš karto ją įsimylėjome. Žaluma, gražus kaimelis ir čia juntama aura mus užbūrė.

– Kaip atrodė ūkininkavimo pradžia?

– Viskas prasidėjo nuo daržo sau. Ten auginome daržoves. Kadangi aplink sodybą nemažai žemės ir žolės, vieną dieną stebėdami aplinką sugalvojome, kad reikėtų gyvūnijos. Tuomet turėjome keletą vištų, nusprendėme įsigyti ir ožkų. Kad nereikėtų pjauti žolės ir jos išmesti, aplankę keletą ūkių įsigijome porą ožkų. Vėliau dar kelias, o dabar jų turime dešimt.

– Kaip plėtėsi jūsų ūkis?

– Norėjome visame auginimo ir šėrimo procese dalyvauti patys, todėl pradėjome ruošti ožkoms pašarą – šienaujame, džioviname šieną. Nutarėme užsiauginti ir savo grūdų. Atsiradus galimybių praplėtėme žemės plotus, tada nusprendėme pabandyti ją užsėti.

Iš pradžių užsiauginome avižų ožkoms, tada nutarėme užsiauginti grūdų. Mažu malūnėliu susimalti savo reikmėms ir turėti ekologiškų miltų.

– Vėliau tuos miltus ėmėte pardavinėti...

– Naudodami miltus savo reikmėms pamatėme, kad yra daugiau susidomėjusių ir norinčių jų įsigyti. Galų gale sumąstėme, kad gal jau laikas pradėti šį verslą. Be abejonės, teko apmažinti kitas veiklas, kad galėtume plėstis, – malti, pakuoti ir išvežioti produkciją.

– Noro ūkininkauti daugiau turėjote jūs ar žmona?

– Ko gero, pradinis impulsas grįžti į kaimą buvo žmonos – ji ten gyveno vaikystėje. Aš esu miestietis – augęs ir ilgą laiką gyvenęs mieste, o kaimas man būdavo tik atostogos pas močiutę. Iki susipažindamas su žmona niekuomet nemaniau, kad teks gyventi kaime. Tačiau dabar mėgaujamės ramybe ir rūpinamės turimu ūkiu.

– Šiais laikais atrodo, kad nedaugelis turi ką nors bendra su ūkiu, – nežino, kaip melžti ožkas ar dirbti žemę. Iš ko sėmėtės žinių?

– Žinių apie daržus ir gyvulius turėjo mano žmona. Ji vaikystėje matė, kaip auginami gyvuliai, dirbami daržai. Be abejonės, teko daug domėtis, atnaujinti žinias, bet pagrindus jau turėjome.

– Ko jus išmokė žmona?

– Melžti ožkas. Be abejonės, tai neapsiėjo be kuriozų – kai melžiau pirmą ožką, teko laikyti jai už ragų, nes buvo nerami. Bet paskui perpratau, kad reikia jai duoti kibirą su avižomis, tuomet ji ramiai. Dėl daugelio dalykų teko domėtis patiems. Padėjo bičiuliai, kaimynai ir, be abejonės, internetas.

– Kiek turite pagalbininkų?

– Nuolatinių – nė vieno. Puikiai tvarkomės abu su žmona. Daugiau ūkio darbų tenka man, nes žmona rūpinasi mūsų trimis mažamečiais vaikais. Kartais pasisamdome pagalbininkų, bet dažniausiai viską pasidarau pats.

– Kokių produktų iš jūsų ūkio galima įsigyti?

– Turime palyginti nedaug ožkų, tad iš jų pieno gaminamą produkciją naudojame savo reikmėms. Mūsų ūkio pagrindinė veikla ir uždarbis – miltai. Turime savo elektroninę parduotuvę, ten galima įsigyti mūsų ekologiškos produkcijos.

Tai nėra pelningiausia verslo šaka, ji reikalauja daug investicijų. Technika, žinios – nuo nulio viską pradėti yra didžiulis iššūkis. Pavadinčiau tai labiau idėjiniu dalyku.

– Jei visa tai jums atrodo nepelninga, kodėl to ėmėtės?

– Mes visa tai pradėjome ne dėl to, kad gautume pelno. Kai atsikraustėme, mūsų sodybą supo gražios pievos, bet tuo metu visi ėmė pardavinėti karves ir purkšti laukus. Tai pamatę supratome, kad yra du keliai – arba pradėti ūkininkauti ir išsaugoti tas pievas, arba tiesiog su tuo susitaikyti.

Dėl to ir ėmėmės ūkininkavimo, kad kiek įmanoma aplink savo namus galėtume ekologiškai dirbti žemę. Iš tos idėjos viskas išsirutuliojo į mažą ūkį. Labai džiaugiamės, kad žmonės mumis domisi, perka, bet į tai reikia įdėti be galo daug darbo.

– Vadovaujatės švaros filosofija – kokią žemę radai, tokią ir turi palikti ateinančioms kartoms. Kas tam paskatino?

– Stengiamės gyventi sąmoningai ir po savęs palikti kuo mažiau šiukšlių – ar tai būtų chemija, ar plastikinis maišelis. Šiandien atrodo, kad tai padaryti sudėtinga, nes visur to yra. Mes iš viso nenaudojame chemijos. Be jos kuo puikiausiai galima užauginti derlių, tereikia nepatingėti pasukti galvą.

– Kaip jūsų gyvenime atsirado tvarumo filosofija? Kas paskatino rinktis šį sudėtingesnį kelią?

– Gyvendami Jungtinėje Karalystėje su žmona pradėjome domėtis sveiku, sąmoningu gyvenimu. Nuo to ir pradėjome, o grįžę į Lietuvą nutarėme daugelį dalykų užsiauginti patys.

– Ar pradžioje nebuvo baisu?

– Prieš pradėdamas ūkininkauti bijojau, kad gal man nepavyks. Visi kalbėjo, kad ekologiškai ūkininkauti beveik neįmanoma. Ir iš tikrųjų neįmanoma, jeigu nepakeiti savo požiūrio. Pavyzdžiui, mūsų laukuose nėra nė vienos piktžolės. Mūsų ūkyje auga nekultūriniai augalai, o mes su jais nekovojame. (Šypsosi.)

To nedarome nei su vabalais, nei su piktžolėmis. Mes manome, kad kiekvienas augalas ar vabalėlis atlieka savo funkciją ekosistemoje. Viskas turi savo vietą ir prasmę, tereikia mokėti tai suprasti ir tuo pasinaudoti.

– Jūsų ūkyje daugiau nei prieš dvejus metus viešėjo prezidentas Gitanas Nausėda. Kaip prisimenate šį vizitą?

– Tai buvo gana didelis įvykis, kuris įkvėpė mus pačius, – buvome pastebėti platesniu mastu. Pajutome, kad visa tai darome ne be reikalo. Buvo įdomi patirtis, nes tiek apsaugos savo ūkyje dar nebuvau matęs.

– Apie ką su prezidentu kalbėjotės?

– Prezidentas su pirmąja ponia labai džiaugėsi mus aplankę. Kaip pats sakė, tai jam po visos biurokratinės dienos buvo tarsi atgaiva. Turėjome ir neoficialų pokalbį mūsų namuose, svetainėje, kur galėjome ramiai pasikalbėti apie gyvenimą ir ūkininkavimo aktualijas. Buvo labai jauku.

– Ne tik užsiimate ūkininkavimu, bet esate ir grupės „Mėnulio fazė“ lyderis.

– Tai dar vienas iššūkis, kurį priėmiau, – stengiuosi kiek įmanoma suderinti viską. Didysis koncertų bumas vasarą, tuomet kebliau, kai prasideda javapjūtė ir kūlimas. Pasiplanuoju, kad ūkio darbus atlikčiau iki savaitės vidurio, o savaitės pabaigoje ar savaitgaliais vykstu į koncertus.

Vasarą nebelieka laiko kūrybai, tad rudenį ir žiemą miltų malimo ir fasavimo darbus derinu su kūryba. Taip ir laviruoju.

– O kada laikas šeimai? Turite žmoną ir tris vaikus, juk visiems reikia dėmesio.

– Šeima yra svarbiausias dalykas. Esame susitarę per savaitę turėti vieną dieną be darbų. Tada nieko neveikiame ir būname kartu.

Kita vertus, drauge praleidžiame didžiąją laiko dalį, nes ūkininkaujame namuose, įrašų studija taip pat namuose, tad vienintelis laikas, kai būnu be šeimos, – koncertai.

Rašydamas dainą visuomet paklausiu žmonos nuomonės. Kuriant vaizdo klipus ji taip pat dalyvauja, o ir ūkyje kai kuriuos darbus darome kartu.

– Ūkis, muzika, laikas su šeima, o kaip dėl atostogų? Kas jums tuomet pagelbėja ūkyje?

– Mes įpratome, kad jei kur nors išvykstame, tai vienai dienai. Ryte pamelžiame ožkas, o visą likusią dieną skiriame išvykai su šeima.

Per tą laiką, kai ūkininkaujame, savo ūkio nesame palikę savaitei. Ilgiausiai esame išvykę dviem naktims. Tuomet ūkiu pasirūpino kaimynės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?