Dvidešimt devynerių atlikėja pasakoja bręsti pradėjusi palyginti vėlai, o kad jos krūtų dydis skiriasi, sako pastebėjusi būdama 17-18 metų. Savo kompeksą Eglė ilgą laiką maskavo specialiomis liemenėlėmis, tačiau beveik prieš metus nutarė, kad atėjo laikas operacijai, ir pasirinko Lietuvoje gana retai taikomą procedūrą – krūtinės tūrio didinimą savo riebalais.
„Būtent apie tokį būdą suvienodinti asimetriją ir kiek padidinti krūtinę galvojau jau daug metų, net buvau konsultuotis pas plastikos chirurgą. Tačiau man nelabai tiko jo pasiūlytas variantas dėti implantus, tad kiek užtrukau, kol radau sau tinkamą specialistą, o radusi nebedvejojau“, – pasakoja E. Jakštytė.
Ji teigia, kad dabar, praėjus kuriam laikui, gali objektyviau įvertinti rezultatus ir apatinį trikotažą pagaliau nusipirkti tokį, kokio norisi, o ne tokį, kokio reikia.
„Pavyzdžiui, liemenėles kartais perku C, o kartais net ir D dydžio, kai iki operacijos teturėjau mažutį B, kuris manęs tikrai netenkino. Ir, kas keisčiausia, tik po to, kai papasakojau apie operaciją viešai, sužinojau, kiek daug moterų išgyvena tą patį. Net nesitikėjau, kad krūtinės asimetrija yra tokia dažna problema, o ir ištaisoma taip paprastai.
Negana to, kad atsikračiau riebaliuko pertekliaus nuo pilvo, šlaunų ir šonų, dar ir be jokių randų gavau naują krūtinę, kurioje – vien mano pačios riebalai, ir tai visiškai saugu bei natūralu. Ne, nesu prieš implantus, tačiau visuomet svarsčiau būtent apie tokią operaciją, tad esu laiminga, kad jos rezultatai mane tenkina.
Esu atlikėja, esu matoma, noriu būti graži, turiu būti graži, tačiau svarbu, kad žinia, kurią perduodu jaunimui, būtų atsakinga. Nereikia perteklinių operacijų, tačiau jei moteris ar vyras jaučia diskomfortą, kompleksuoja dėl kažkokių savo kūno savybių, ir tai ištaisyti įmanoma, tą, manau, būtina daryti, nes gyvename vieną kartą, ir tas kartas turi būti gražus, kokybiškas ir kiek įmanoma laimingesnis“, – šypsosi visuomet pozityviai nusiteikusi atlikėja.
Jauna moteris sako esanti įsitikinusi, kad kai moteris yra graži sau, ji spinduliuoja ir grožį iš vidaus, kas yra ne mažiau svarbu.
Operacijos retai pritaikomos
„Ši operacija po truputį populiarėja, o vienas didesnių jos privalumų yra tas, kad į kūną nededamas joks svetimkūnis, tad ir šalutinių reakcijų rizika yra žymiai mažesnė. Riebalai yra pacientės kūno dalis, jie netrukdo ir lieka visam gyvenimui“, – pasakoja plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Mantas Sakalauskas.
Jis primena, kad senstant riebalinio audinio tūrio visur mažėja arba daugėja, tas pats vyksta ir su persodintais riebalais.
„Daug kas priklauso nuo genetikos, tačiau, tikėtina, kad moteriai, kuriai į krūtis persodinti jos pačios riebalai, priaugus svorio, padidės ir krūtys, svorio numetus, atitinkamai mažės ir krūtinė. Dedant implantus rezultatą nuspėti lengviau, o didinant krūtis riebalais, rezultatas mažiau nuspėjamas, nes jie prigyja individualiai“, – pasakoja medikas.
Jis sako per metus atliekantis maždaug dešimt tokio tipo operacijų, ir tai yra labai mažai. „Poreikis ir noras yra, bet pacientės gana retai atitinka reikalavimus tokiai operacijai. Pavyzdžiui, ateina jauna mergina, kuri turi šiek tiek riebalinio audinio ir nori didesnių krūtų, tokiu atveju išties geriau siūlyti riebalų persodinimą, o ne krūtų implantus.
Visgi krūtys turėtų būti pakankamai stangrios, nes joms esant šiek tiek tuštesnėms, nukarusioms, pirma tektų krūtinę pakelti, o jau tada, po gero pusmečio, persodinti riebalus. Dažniausiai moterys dviejų etapų nenori, nori visko iš karto, tad tenka dėti implantą ir gražią krūtinę formuoti būtent tokiu būdu“, – šypsosi M. Sakalauskas ir sako, kad riebalais dažniau užpildo vadinamuosius hip dips – sėdmenų šonuose esančias duobutes. Tada moters figūra primena smėlio laikrodį.
