Neseniai artistas iš Lietuvos mielomis smulkmenomis mėgavosi Lilio operos teatre Prancūzijoje W.A.Mozarto operos „Idomenėjas, Kretos karalius“ premjeros proga.
Gėlės, nekasdieniai gardumynai iš legendinių vietų, tokių kaip dar XVIII amžiuje įkurtos konditerinės „Meert“, ir krūva atvirukų – visa tai papuošė operoje Arbačio vaidmenį atlikusio E.Montvido stalelį Lilio operos grimo kambaryje.
Įdomi detalė dėl žiūrovų rodomo dėmesio: vyrai negauna gėlių scenoje – jos atnešamos tiesiai į persirengimo kambarį.
„Pastebėjau, kad Vakarų šalių operos teatruose gėlės scenoje neteikiamos. Tačiau teko matyti, kaip dainininko Jose Curos gerbėjai mėtė rožes iš balkonų jam išėjus nusilenkti – ganėtinai pavojingas veiksmas, juk rožės turi spyglius“, – “Stiliui“ pasakojo Edgaras.
Su visais premjeriniais ritualais jis susipažino pradėjęs dainuoti Vakaruose.
„Anglai yra pamišę atvirukų rašytojai ir siuntėjai, – smagiai pasakojo artistas. – Jie siunčia atviruką dėkodami už gautąjį, o gavusieji vėl siunčia padėką atviruku atgalios! Išplėtota visa atvirukų industrija. Teatruose – panašiai, premjeros proga paprastai vieni kitiems padėkojame už ilgą repeticijų laiką, kantrybę, kolegiškumą. Sveikiname su pavykusiu vaidmeniu, linkime geros premjeros ir kitų spektaklių. Man labai graži ši tradicija.“
Atvirukus paprastai dar palydi mieli niekučiai, kurie neretai taip ir lieka artistų persirengimo kambario stalčiuje. Dažniausiai dainininkai teikia vieni kitiems šokoladinių saldainių arba tam tikrai šaliai, miestui būdingų suvenyrų. E.Montvido premjeras Prancūzijoje paprastai lydi gero šampano ar vyno butelis.
„Pamenu, kartą Škotijoje po koncerto mes, vyrai, gavome po butelį gero škotiško viskio, o merginos – po gražią gėlių puokštę! Jos buvo žalios iš pykčio, o mums buvo labai juokinga“, – smagiai prisimena operos dainininkas.
Visus atvirukus su linkėjimais Edgaras saugo namuose Londone – kolekcija užima jau visą dėžę. Kai kurios – ypatingos. Pavyzdžiui, garsus britų baritonas seras Thomas Allenas net pats akvarele išliejo atviruką su Edgaro personažu.
Rusų dainininkas Dmitrijus Chvorostovskis lietuviui dovanojo humoristinį atviruką – mat jam ir scenoje patinka pokštauti, tad labai rimto sveikinimo Edgaras ir nesitikėjo.
Atvirukus kolegoms teikia ir E.Montvidas – dažniausiai juos kuria pats. Internete ieško su spektakliu ar scenografija susijusio vaizdo, atspindinčio spektaklyje kuriamą istoriją ar periodą, išsispausdina, užklijuoja ant gražaus standaus popieriaus – gavusiajam malonu žinoti, kad įdėta daug pastangų.
„Tačiau visos šios istorijos esmė – dėmesys vienas kitam. Repetuodami spektaklį visi tampame tarsi didelė šeima, su kai kuriais savo kolegomis tikrai susidraugauju ir palaikau ryšius, nors mūsų, artistų, gyvenimo būdas puoselėti ryšius tikrai nepadeda, bet griebiamės šiuolaikinių technologijų“, – pasakojo Edgaras.
Tačiau apskritai Edgaras niekučių nevertina.
„Niekuomet neperku turistinio šlamšto. Kad ir kur būčiau, ieškau ko nors išskirtinio, ko galbūt negalėčiau įsigyti savo šalyje. Dirbdamas Japonijoje nusipirkau nepaprastai gražių keraminių arbatos puodelių, kitokių indų savo naujai virtuvei Londone. Esu didelis japoniško minimalizmo gerbėjas.
O neseniai viešėdamas Stambulo hamame susižavėjau minkštais rankšluosčiais ir chalatais, tad jų ir įsigijau čia pat esančioje parduotuvėje. Ir vėl – mąstydamas pragmatiškai apie savo naują vonios kambarį“, – pasakojo dainininkas.
Gegužę jis švęs 40 metų jubiliejų. Ir jokių dovanų netrokšta – pats ketina balandį grįžti į Lietuvą ir padainuoti keletą kompozitoriaus J.Massenet „Verterio“ spektaklių.
„Geriausia dovana šia proga man bus matyti visus Vilniaus Kongresų rūmų salėje“, – tikino E.Montvidas.
Daugiau Lietuvos ir užsienio garsenybių gyvenimo naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje!
