Aktoriaus Arūno Sakalausko (53 m.) augintiniui Marseliui Prustui – jau dešimt metų. Tačiau vyras džiaugiasi, kad šios veislės mažyliai visada liks šuniukais, net būdami senučiukai.
Arūnas prisimena, kad prieš dešimtmetį ši veislė dar nebuvo tokia populiari kaip dabar. Aktorius su gyvenimo drauge aktore Jolanta Dapkūnaite tokį nutarė įsigyti dėl to, kad šios veislės šunys jiems patiko jau seniai.
Kodėl Marselis Prustas? Vardą augintiniui Arūnas turėjo sugalvoti labai greitai – kai jam paskambino iš veislyno ir paklausė, kaip pavadins augintinį, kurio vardas turi būti iš konkrečių raidžių. Prieš akis kaip tik pasitaikė knygų lentyna, o perbėgęs jos turinį akimis aktorius rado ir tinkamą derinį – Marselis Prustas. Taip ir buvo pakrikštytas mažylis, šaukiamas tiesiog Prustu.
Prustas – pirmasis A.Sakalausko šuo. Tik įsigijęs šį šunį ir pradėjęs domėtis veisle jis sužinojo, kad šie mažyliai – ne tik sargai, bet ir aršūs, neturintys baimės jausmo, puolantys net didelius šunis. Ir labai stipriai prisirišantys prie šeimininko.
„Jei jis lieka vienas, suserga depresija, įsižeidžia. Stengiuosi jo nepalikti, bet kartais tenka. Jei vaidinu ilgus spektaklius, Prustą veduosi – jis būna grimerinėje su kitais žmonėmis“, – šypsojosi A.Sakalauskas.
Kai augintinis buvo dar visai jaunas, veterinaras aktorių perspėjo: „Nesužmogink, nepamiršk, kad tai šuo.“ Šiandien aktorius juokiasi, kad jam to įgyvendinti nepavyko, mat Prustas – šeimos narys, su kuriuo elgiamasi kaip su lygiu.
Mažylis aktoriui – didžiulio džiaugsmo šaltinis, jis moka prisiglausti lyg vaikas. Dėmesio Prustas iš šeimininko reikalauja labai daug, bet Arūnas neslepia pats jį išlepinęs.
Apie kaspinėlius augintiniui ir jo puošimą A.Sakalauskas negalvoja. Šunį jis vadina draugu, kokio ir reikėjo, o ne žaisliuku.
Verslininkas Tautvydas Barštys (57 m.) su savo Tučiu, atrodytų, nesiskiria niekada. Jau ne vienus metus mažasis palydovas – neatsiejama tvirto vyro įvaizdžio dalis.
Tačiau nedaugelis žino, kad Tučiui, su kuriuo Tautvydas laiką leidžia dabar, dar nėra nė metų. Tai naujasis Tutis, mat senasis jau iškeliavo į šunų rojų. T.Barštys taip priprato prie augintinio, kad jam nugaišus namuose pradėjo amsėti kitas tokios pat veislės mažylis.
„Pirmąjį Tutį parsinešė sūnus, bet pasidžiaugė ir rūpintis teko man. Kad jis jau namuose, sužinojau po savaitės – man nesakė! Lauke turėjome vokiečių aviganį, o ši mažylių veislė nebuvo man prie širdies. Bet susigyvenau, 11 metų Tučiu ir rūpinausi.
Po trijų mėnesių, kai jo netekome, susiradome naują. Davėme tokį pat vardą – blogų ženklų nebijau, prietarais netikiu“, – pasakojo Tautvydas.
Kalbėdamas apie veislės pasirinkimą T.Barštys buvo atviras – antrasis Tutis jų namuose atsirado iš įpratimo, apie kitos veislės augintinį jis net negalvojo. Tutis į namus įneša džiaugsmo, besąlygiškos meilės ir gerumu užkrečia namiškius.
„Jis visų numylėtinis, mano lovoje miega. Leidžiu jam tai, o kaip gali būti kitaip?“ – šypsojosi verslininkas.
Kalbos, kad šie šunyčiai – merginų papuošaliukai, jam nė motais. Dabar mažylis – vienintelis šuo namuose.
Aktorius Leonardas Pobedonoscevas (35 m.) mažylę Gabi žmonai padovanojo prieš 9 metus. Tai buvo jo dovana mylimajai Valentino dienos proga, mat anksčiau du šios veislės šunelius auginusi Ieva tokio labai norėjo.
Dabar Leo juokiasi, kad tuomet nemanė, jog Gabi kaip šeimininką pasirinks ne žmoną, o jį – ir miega kartu, ir automobilį drauge vairuoja. Ir trauktis nebus kur.
„Iki tol, kol Gabi atsirado mūsų namuose, labai nemėgau Jorkšyro terjerų, man jie buvo kompleksuoti triukšmadariai, galintys būti labai įkyrūs. Smagu buvo tik tai, kad jie mažiukai ir telpa į kišenę“, – šypsojosi aktorius.
Leo pamena, kad tuomet, kai Gabi buvo vos metų, šeima, išvykusi atostogų į Nidą, pamiršo pavadėlį. Nuo tada Gabi nė karto nebuvo pririšta, todėl auga laisvėje ir visada yra šalia. Nors niekada nebuvo dresuota, mažylė klauso visų komandų ir žino, kas jai galima, o kas ne.
Šunį šeima auklėja griežtai, nepaikina. Lipti į lovą mažylei leidžia, tai kompensacija už tai, kad nenešioja jos ant rankų. Vienintelė proga Gabi pabūti šeimininkų glėbyje – kai su ja reikia pereiti per gatvę.
„Ji yra savo vietoje, nečiūčiuojame. Mūsų su Gabi ryšys labai stiprus. Dar likus metams iki mūsų didžiosios kelionės (Leo su šeima neseniai grįžo iš Balio, kur praleido pusę metų, o prieš tai jie keliavo po Aziją. – Red.) Gabi pradėjo liūdėti, jautriai reaguodavo į lagaminus, nors vykdavome vos kelioms dienos į gamtą.
Matyt, ji jautė, kad paliksime ją tetai Klaipėdoje. Teta labai myli Gabi, tad vienintelė grėsmė buvo būti peršertai“, – pasakojo L.Pobedonoscevas.
Aktorius su šypsena prisimena Gabi reakciją, kai su giminėmis ji atvyko jų pasitikti į oro uostą – juk šeimininkų nematė beveik metus.
„Kriokė kaip paršelis, net duso!“ – šypsojosi vyras.
Kaspinėliai ir rankinukas? Leonardas šunų puošimą ir lepinimą vadina iškrypimu ir neįsivaizduoja, kodėl kiti šeimininkai taip elgiasi.
„Gabytė jaučia begalinę mūsų meilę, bet plaukų suktukais ir papuošaliukais mes jos nelepiname. Ji tikrai ne pagrindinė mūsų namų princesė“, – šypsojosi Leonardas.
