Vis dėlto gydytoja Jelena Tulčina teigia, kad dėl tokios mūsų savijautos kaltas tikrai ne darbas ir ne pasikeitęs oras.
„Apsidairykite aplink ir pastebėsite daugybę žmonių, kurių karjera puikiai sekasi, jiems visai nesikankinant ir neskaičiuojant paskutiniųjų minučių ofise. Tai – laimingi ir sveiki žmonės, kurie savo organizmo neapkrauna bereikalingu krūviu, todėl turi galybę energijos siekti karjeros aukštumų,“ – teigia ilgametė specialistė.
Gydytoja teigia, kad lėtinio nuovargio sindromas visuomet yra sukeliamas netinkamai vartojamo maisto: „Jeigu organizmui tenka sunkiai virškinti, o vėliau ir kovoti su likusiais toksinais, natūralu, kad energijos kitiems dalykams ir nelieka. Paklausite, kaip tai susiję su karjera?
Patys pagalvokite, ar norėtumėte įmonėje dirbti ir į aukštesnes pareigas skirti nuolat apsimiegojusį, nepatenkintą, itin greitai pavargstantį ir, rodos, snaudulio bangas tiesiog skleidžiantį per kontorą asmenį?“
J.Tulčinos teigimu, sėkmingai karjerai itin daug reikšmės turi tai, kaip mes jaučiamės.
Gydytoja dalinasi juokais pavadintu „Sėkmingos karjeros“ maisto planu. „Pirmomis dienomis gal bus ir sunkiau, tačiau tik pradėjus valytis organizmui pastebėsite, kaip pagerės savijauta, nuotaika, atsiras energijos ir nebereikės nei vieno kavos puodelio per dieną,“ – žada natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje.
Gydytojos J. Tulčinos mitybos planas gerai savijautai:
Pusryčiai
Visų pirma, reikia atsisakyti kavos. Ji tik „skolinasi“ iš organizmo energiją, kelia priklausomybę, išvaro daug vandens ir skatina skrandžio rūgščių išsiskyrimą.
Galima sakyti, kad pasiimate greitąjį energijos kreditą, kurio palūkanos – jūsų sveikata.
Rytais rekomenduoju gerti 1-2 stiklines kambario temperatūros vandens – organizmas neeikvos energijos jam šildyti, o skrandis bus puikiai paruoštas darbo dienai. Kai mano pacientai skundžiasi, kad jiems trūksta kavos, juokauju, kad gali pasikabinti maišelį po kaklu ir ją uostyti. Vienaip ar kitaip, jau vien pupelių aromatas stimuliuoja smegenis – sveikai maitinantis to turėtų užtekti.
Pusryčiams derėtų valgyti vandenyje virtą košę be sviesto bei saldiklių. Venkite iš kviečių ar rugių gaminamų košių. Jei jų nemėgstate, galite pasikepti ar išsivirti daržovių, susiplakti daržovių ir vaisių kokteilį ar valgyti daržovių sriubą ar salotas.
Priešpiečiai
Jiems geriausiai tinka vienas vaisius (svarbu jų nemaišyti ir nesidaryti salotų), salotos, morkytės ar kitos daržovės. Taip pat – pusė stiklinės uogų ar sauja riešutų.
Pietūs
Pietums, jei mėgstate gyvulinės kilmės produktus, rekomenduoju valgyti ne daugiau nei 150 g žuvies ar mėsos su daržovėmis. Jokiu būdu garnyrui nesirinkite bulvių ar kruopų – angliavandeniai ir baltymai kartu sunkiai virškinami. Padažai taip pat neturėtų būti grietinės pagrindu. Tokią pačią mėsą ar žuvį derėtų valgyti ne dažniau, nei kas penktą dieną.
Pavakariai
Rinkitės iš tų pačių variantų, kaip ir priešpiečius.
Vakarienė
Geriausiai tinka daržovių sriubos, troškiniai su grikių, kukurūzų ar ryžių trapučiais. Svarbiausia vengti per didelio kiekio baltymų, kurie užrūgština organizmą ir sukelia sąnarių, širdies bei odos ligų. Vakarienę galite mainyti su pietumis.
Naktipiečiai
Jei vis dar labai norisi valgyti, tikrai sau nepakenksite suvalgę žalių daržovių. Eksperimentuokite, gaminkite salotas su citrinų ar greipfrutų sulčių užpilais, valgykite keptas ar troškintas daržoves bei jų kokteilius.
