Galiausiai atėjus savaitgaliui nusprendi: nusipelniau gabalėlio torto ar kokio kitokio skanėsto, nes visą savaitę buvau tokia gera. Kitaip tariant, nusprendžiate apdovanoti save už įdėtas pastangas lieknėjant, o maistas tampa prizu.
Tai tai labai bloga idėja dėl dviejų priežasčių.
1. Taip tik stiprinate potraukį prie maisto, kurio norite valgyti mažiau.
Įsivaizduokite situaciją, kai metęs rūkyti žmogus sako: aš visą savaitę nerūkiau, manau, esu vertas savaitgalį surūkyti pakelį cigarečių. Juk buvau geras visą savaitę!
Matote situacijos absurdiškumą? Kaip manote, ar taip jis silpnina, ar stiprina savo norą rūkyti? Tikrai stiprina! Tokiu elgesiu jis tarsi sako: rūkyti yra toks gėris, o kadangi aš be šio gėrio gyvenau visą savaitę, šiandien sau jo suteiksiu.
Štai čia yra tikrieji spąstai. Jis ne šiaip sau parūko – jis apdovanoja save cigarete. Taip sukuria tik dar didesnę asociaciją, kad rūkymas yra gerai. Jei jis nesupras šios klaidos, greičiausiai niekada nesugebės mesti rūkyti.
Lygiai taip pat yra dėl savęs apdovanojimo skanėstais. Jeigu jų suvalgytumėte tiesiog šiaip, be progos, būtų viena, tačiau kai jais save apdovanojate, sau tarsi sakote, koks tai nuostabus dalykas ir kaip be jo sunku gyventi. Taip tik dar labiau stiprinate trauką prie produktų, kurių pageidautumėte norėti mažiau.
2. Susikuriate iliuziją, kad sveikai maitintis – kančia.
Savęs apdovanojimas „draudžiamu maistu“ tampa tarsi išsilaisvinimu iš baisių pančių. Kai pagalvoji, kokia prasmė apdovanoti save nesveiku maistu už tai, kad maitinaisi sveikai ir saikingai? Taip tik stiprinate įspūdį, kad rūpintis savimi yra kančia.
Tokiu atveju galite pamiršti norą gyventi sveikiau. Jūs nesugebėsite to daryti visą laiką, nes pasąmonėje formuojate įsitikinimą, jog tai yra blogis, o štai sočiai prisikimšti nesveiko maisto – gėrių gėris.
Tačiau apdovanojimai labai veiksmingi! Jei norite visam laikui įgyti sveikos gyvensenos įpročius, kurie jums padės puikiai jaustis ir išlaikyti norimą svorį likusį gyvenimą, turėtumėte elgtis atvirkščiai: kurti teigiamas asociacijas apie sveiką ir saikingą mitybą. Nuolat pabrėžti, kaip jums gera sveikai ir saikingai maitintis, rūpintis savimi, puikiai jaustis. Ir tada, kai taip gyvensite savaitę, dvi ar mėnesį, būtinai save apdovanokite.
Tai labai veiksmingas būdas skatinti save judėti į priekį. Atkreipkite dėmesį, kaip pagyrimai veikia vaikus. Jei vaiką pagirsi už tai, kad jis puikiai iššlavė grindis, jis kitą kartą pats pasisiūlys. Kitaip tariant, visada norime daryti daugiau to, už ką esame giriami, to, kas mums kelia teigiamus pojūčius.
Kai mano Izabelė pradėjo lankyti mokyklą, ji labai greit pamėgo skaitymą. Labai džiaugiausi jos entuziazmu skaityti tai, ką užduoda mokytoja, tačiau mačiau, kad ji visai nenori skaityti lietuviškai. Mums su vyru labai svarbu, kad ji ne tik kalbėtų, bet ir skaitytų ir rašytų gimtąja kalba, tačiau jokiais būdais nenorėjome to daryti per prievartą.
Pastebėjau, kad mokytoja naudoja įvairius paskatinimus: vaikai renka lipdukus, o surinkę jų tam tikrą skaičių, gauna mažą dovanėlę, penktadieniais juos aplanko raidelių ir garsų fėja, kuria būna persirengusi mokytoja. Puiki mintis, pamaniau.
Visai netrukus mano Izabelę aplankė lietuviškų raidelių fėja Barbora. Ji jai parašė gražų laišką, kuriame pagyrė už tai, kaip ji puikiai skaito angliškai, bet jai esą labai liūdna, nes ji šios kalbos nemoka. Ir paprašė Izabelės, kad kiekvieną vakarą darbo dienomis jai paskaitytų lietuviškai, o atsidėkodama ji savaitgalį atnešianti po dovanėlę.
Jūs neįsivaizduojate, kaip puikiai tai veikia! Izabelė gali būti labai pavargusi, bet nė už ką nepraleis vakarinio skaitymo lietuviškai, nes labai laukia savaitgalio dovanėlių. Štai ką gali tinkami apdovanojimai. Būtinai pasinaudokite tuo sėkmingai lieknėdamos ir formuodamos naujus įpročius. Nesakykite, kad nesate vaikas ir jums šie žaidimai neveiks. Jie veikia, ir dar kaip.
Nejaugi nesinori pasitempti dar labiau, kai viršininkas pagiria už puikiai atliktą darbą? Argi nesinori dažniau gaminti vyrui, kuris nuolat giria puikius jūsų kulinarinius sugebėjimus?
Nesvarbu, kad giriate ir apdovanojate pati save. Tai irgi labai veiksminga. Mes pasąmoningai norime daugiau daryti to, už ką esame giriami, apdovanojami ar kaip kitaip įvertinami.
Kaip apdovanoti save be maisto? Apdovanokite save dalykais, kurie jūsų gyvenimui suteikia kokybės, o ne, atvirkščiai, ją iš jūsų atima. Tegul tai būna dalykai, kurie jus tikrai džiugina, verčia šypsotis, gerai jaustis.
Tai gali būti:
• Bilietas į spektaklį, mėgstamo dainininko koncertą ar kokį kitokį renginį.
• Skanios kavos puodelis mėgstamoje kavinėje.
• Masažas.
• Naujas drabužis ar aksesuaras.
• Puokštė gėlių.
• Šokių pamokos, apie kurias seniai svajojote.
Apdovanojimai gali ir nieko nekainuoti:
• Kvapi vonia, kuriai vis nerandate laiko.
• Laikas parke ar miške, kur tiesiog būtumėte su savimi ir grožėtumėtės gamta.
• Mėgstamos knygos ar žurnalo skaitymas, kuriam vis nerandate laiko.
• Geras filmas, kurio peržiūrą vis atidėliojate dėl darbų gausos ir šeimos reikalų.
Tai vos keletas pavyzdžių, būtinai susigalvokite savo. Tik jūs viena žinote, kas verčia dainuoti jūsų sielą.
Kad daugiau nekiltų noro „apdovanoti“ savęs maistu:
1. Keiskite požiūrį. Liaukitės galvojusi apie sveiką gyvenimo būdą kaip apie katorgą ar bausmę. Galvokite apie tai kaip apie didelį džiaugsmą, milžinišką paslaugą, kurią darote sau ir savo kūnui.
2. Kad būtų lengviau tai daryti, nesiimkite per griežtų priemonių. Didelė klaida staiga viską sau uždrausti ir griebtis asketiško mitybos ir alinamo sporto plano. Labai mažai kam nesinorėtų iš to ištrūkti. Todėl pokyčius įdiekite pamažu, neskubinkite, klausykitės savo kūno. Geriau kelis kartus per savaitę suvalgyti nedidelį skanėstą vien dėl to, kad jums taip galima, nei neleisti sau nieko, kad paskui jais save apdovanotumėte.
3. Keiskitės ne tam, kad sulieknėtumėte, o visam likusiam gyvenimui. Kai pokyčius įvedate tik tam, kad numestumėte nenorimo svorio, gyvenate laikinumu. Tarsi sau sakote: truputį pakentėsiu, kol pasieksiu tikslą. O kas toliau? Atsipalaidavimas? Pažadėkite sau, kad tai darote visam laikui. Tačiau kad tai pavyktų, vėl pasikartosiu – keiskitės pamažu ir diekite realius pokyčius.
Mes pasąmoningai norime daugiau daryti to, už ką esame giriami, apdovanojami ar kaip kitaip įvertinami.
Straipsnio autorė Ieva Gerčienė yra holistinio lieknėjimo specialistė, knygos „Lieknėju paskutinį kartą“ autorė.
