Visai neseniai drąsios moterys įsitraukė į garsaus drabužių tinklo organizuojamą projektą, kurio tikslas – skatinti optimizmą ir saviugdą, ypač tarp tų, kurie susiduria su fizinėmis bei psichologinėmis sveikatos bėdomis.
Atrodo, kad „River Island“ kampanijos veidais seserys tapo ne veltui. Dar vaikystėje jų tėvams teko emigruoti iš Eritrėjos (valstybės Rytų Afrikoje. – Red.) dėl ten vykusio pilietinio karo ir jų kurtumo.
Įprastus žodžius gestų kalba pakeitusios moterys jau seniai įsitikino, kad meilė yra kur kas daugiau nei įprasti žodžiai, o negalia suteikia galią ten, kur kiti nė negalėtų įsivaizduoti.
Išmokti gyventi kitaip moterims prireikė kiek laiko. Juk jos užaugo valstybėje, kurią nuo Didžiosios Britanijos skiria daugiau nei 5 tūkst. kilometrų, o iki septynerių jos dar galėjo girdėti.
„Kaip ir daugelis vaikų, turėjome laimingą vaikystę. Iki šiol prisimename bažnyčių varpus ir suaugusiųjų pašnekesius, kuriuos girdėjome prieš apkursdamos. Deja, prisimename ir karo sukeltą gaudesį. Daug kartų turėdavome slėptis vonioje, kad apsisaugotume“, – prisiminimais dalijosi dvynės.
Laimingą vaikystę temdė ne tik šalyje siaučiantis karas, bet ir prastėjanti sveikata. Nors seserims pas medikus teko lankytis skirtingose valstybėse, jų apkurtimo priežastis iki šiol lieka neaiški. Jungtinėse Valstijose galutinai paskelbus mergaičių diagnozę motinos padedamoms mergaitėms teko kibti į mokslus. Atvykusios į Didžiąją Britaniją jos pradėjo kalbėti šios šalies gestų kalba.
Hermona ir Heroda mano, jog žmogų neįgalų daro ne jo kurtumas, o kitų įsitikinimas, kad dėl kitoniškumo tu ko nors nesugebėsi.
Moterys ne tik nesiskundžia savo gyvenimu, bet ir įžvelgia begalę privalumų, tokių kaip kitų pojūčių paaštrėjimas ar atsiradusi galimybė padėti kitiems.
„Buvimas kurčiuoju gali būti bauginantis, bet tikrasis barjeras yra baimė. Mums patinka naudoti savo skirtingumą tam, kad sugriautume visus visuomenėje nusistovėjusius barjerus“, – sakė seserys.
Ir joms tai sėkmingai pavyksta.
Be dalyvavimo aprangos prekės ženklo sumanytame projekte, jos jau kelerius metus kuria tinklaraštį, kuriame gvildena gyvenimo būdo ir mados temas. Tiesa, apie stilių ir mados industriją moterys taip pat turi savo nuomonę. Jos mano, kad ten, kaip ir kasdienybėje, trūksta tolerancijos kitoniškumui.
„Mūsų identitetas mums be galo svarbus. Jeigu nebūtume kurčios, tikriausiai nebūtume ten, kur esame dabar. Didžiuojamės tuo, kuo esame, ir kurtumas yra didelė to dalis“, – mintį užbaigė pozityvumu trykštančios seserys, kurios, be kūrybinio darbo, papildomai dirba modeliais ir užsiima aktoryste.
Parengė: Agnė Mačiulytė.
