Tokia nuoširdi, valiūkiška, meniškos, jautrios sielos Inga turėjo atlaikyti dar vieną smūgį – buvęs vyras susilaukė atžalos su nauja, rodos, neseniai atrasta mylimąja. O Inga tik prieš metus prisipažino, kad irgi laukėsi vaikelio, bet patyrė persileidimą.
Norėtųsi apiberti šią moterį paguodos žodžiais, tačiau iš tiesų to mažiausiai reikia. Kaip yra sakiusi Inga, į pagalvę dėl gyvenimo pokyčių ašarų neliejo.
Siela išgijo savaime, o šiandien jai dažniau iškyla klausimas: „Gal ta santuoka buvo tik iliuzija?“
– Permainos iki šiol kelia sumaištį ar jau grįžta vidinė ramybė?
– Esame gyvi žmonės. Normalu, kad po skyrybų kiekvienai porai sunku. O mes dar ir gyvename tame pačiame mieste, dirbame tame pačiame darbe.
Man neskauda, tiesiog juntama trintis. Juk buvome kartu ne dešimt dienų, o dešimt metų!
Kad susitaikytum su tuo, reikia dirbti su savimi. Sunku ir kalbėti... Bet galiu pasakyti, kad man kelerius metus tai jau yra praeitis.
Žiūriu į jį kaip į svetimą žmogų. Jis yra mano kolega ir aš linkiu jam sėkmės.
– Niekas taip negydo kaip laikas?
– Galbūt. O gal išvis ten nieko ir nebuvo, jeigu šitaip? Gal aš nebuvau savimi ir mudu tą vedybinį gyvenimą žaidėme?
Pabudau, ir nieko. Manau, kiekvienas gyja savaip.
Praeina tam tikri periodai, ir arba lieka, arba ne. Svarbiausia, nereikia gyventi iš pareigos ir dėl kitų akių.
Meluoti nereikia nei sau, nei, neduok Dieve, kitam. Tai baisu!
– Naujas jūsų gyvenimo lapas jau atverstas?
– Taip, viskas iš naujo. Bet jaučiu, kad ir vėl esu tokia, kokia buvau. Ir niekas nebando manęs keisti. Aš to net neleisčiau. Nepatinka – kitas!
– Kokia buvo aplinkinių reakcija? Dažniau buvo stengiamasi guosti ar, atvirkščiai, raginama džiaugtis dėl tokio žingsnio?
– Gailesčio nebuvo. Atvirkščiai, žmonės kartojo: „Ačiū Dievui!“ Nesuprantu, kodėl anksčiau niekas nieko nesakė. Tiesą sakant, net ir neklausinėju, kodėl. Nemanau, jog čia kalbama apie tai, kad be jo turėčiau būti laimingesnė. Galbūt čia dėl mūsų abiejų.
– Bet tai ramina labiau nei paguoda?
– Žinoma, nes kai pasipila klausimai: „Kaip jūs čia taip? Juk ilgai gyvenote kartu...“ Na, taip, gyvenome. Buvo daug gražaus laiko, liko daug gražių prisiminimų. Ir viskas. Pažinau tą žmogų su visais pliusais ir minusais. Daug kuo didžiavausi, su daug kuo taikstydavausi. Buvo momentų, kai nekęsdavau. Visko buvo. Užbaigi tą etapą ir eini į priekį.
Manau, teisinga, kad žmonės apsisprendžia, nesikankina ir žengia toliau, gyvena savo gyvenimą. Kreivai žiūriu į poras, kurios stengiasi, tarkime, manipuliuoti vaikais.
– Pagaliau galite daugiau meilės ir laiko skirti sau.
– Yra tiesos. Meilė sau tikrai padidėjusi, rūpinuosi ne tik vidiniu, bet ir išoriniu grožiu.
Negailiu pinigų kosmetikai: jau geriau dešros nevalgysiu, bet oda švytės. Nesu abejinga naujovėms, daug ko neatsisakau ir labai save myliu.
– Ir jūsų kūno formos akivaizdžiai kinta. Po skyrybų atsikratėte 20 kilogramų, o dabar, dievaži, jūsų figūra – kaip dvidešimtmetės. Ją keičia dietos ar gyvenimo ritmas?
– Kai numečiau tuos kilogramus, taip ir nepasikeičiau. Gal ir drabužiai šiek tiek formas keičia. Nenoriu nieko reklamuoti, tačiau jau dvejus metus reguliariai vartoju lieknėti skirtus papildus. Kadaise ieškojau Kalėdų dovanų ir šiems papildams kaip tik buvo pritaikyta gera nuolaida. Taip ir prasidėjo, svoris ėmė kristi.
Tik yra viena bėda – su kuo pakalbu, visi šių papildų nusiperka ir nesuvartoję iki galo numeta į šalį. O iš tiesų galioja svarbi taisyklė – būtina išgerti visą kursą. Tai trunka metus, tad reikia kantrybės, kitaip nieko nebus.
Aišku, nieko nebus ir tuomet, jei tuos papildus užgersi pora šaukštų vandens ir toliau sau kimši šašlykus. Aš atsisakiau saldiklių, saldžių gėrimų, alkoholio. Poilsio trūkumas taip pat nebuvo dovana kūnui.
– Dabar sau pailsėti leidžiate pakankamai?
– Užmigti galėčiau bet kuriuo momentu – net stovėdama. Be to, vis daugiau laiko randu nekalbadieniams. Nežinau, gal dėl to, kad senstu, bet būna dienų, kai visiškai su niekuo nesikalbu. Iš namų išeinu tik dėl to, kad reikia išvesti šunį. Pabūnu viena, neatsakinėju į skambučius, gerai išsimiegu. Miegą labai vertinu.
– O su sportu draugaujate?
– Į sporto salę tiesiog nespėju. Kad susiruoštum, nuvyktum ir sąžiningai pasportuotum, reikia bent pusdienio, todėl dabar mane gelbėja mankšta.
Tas rytinis katės tampymasis labai padeda. Skiriu šiek tiek laiko savo kūnui, o ne vos pabudusi – strykt iš lovos! Na, dar ir darbe esu priversta pajudėti.
– Moterys neretai pražysta ir dėl užgimusių jausmų. Galbūt jūsų gyvenime yra malonių pokyčių?
– Vieno žmogaus nėra. Sulaukiu labai daug dėmesio, įvairių pasiūlymų. Kai tavimi žavimasi, siunčiama pozityvi energija, nenuostabu, kad imi švytėti.
Gerbėjų pilna, bet vieno partnerio, kuris skatintų mano žydėjimą, nėra.
– Kuo dabar kliautumėtės rinkdamasi vyrą – protu ar širdimi?
– Dabar toks periodas, kai pati savo noru nieko neieškau. Žinoma, ir tokių fantazijų, kokių būdavo prieš 20 metų, nėra. Santykiai gali prasidėti ir visai netikėtai.
– Meilės iš pirmo žvilgsnio nebūna?
– Nemanau. Aišku, nesakau, kad sulaukusi savo amžiaus aš jau nesu verta išprotėti ir skraidyti lyg ant sparnų. Jausmai ir emocijos išlieka.
Po skyrybų pajutau savyje keistų permainų. Nėra taip, kad išsiskyriau, uždariau duris, padėjau tašką ir sau pasakiau, kad nuo šiol būsiu gudresnė, elgsiuosi kitaip. Viskas bus lygiai taip pat.
Dėdama daugybę šauktukų pripažįstu, kad permainų ir gilių pamąstymų buvo daug. Dabar manau, kad reikia gyventi dėl savęs.
