Į ketvirtadienio vakarą kino teatre „Romuva“ filmo premjerą bei 1990-ųjų stiliumi surengtą vakarėlį susirinko ir nemažas būrys žinomų žmonių – TV prodiuseris Gediminas Juodeika su sužadėtine Živile, jo sūnus, pareigūno kelią pasirinkęs Mykolas, dainininkė Irma Jurgelevičiūtė, šokėjas Saulius Skambinas, mentalistas Nicholas Kin, verslininkė Beta Rumšienė su mama Violeta Gureckiene, televizijos laidos vedėjas Tomas Grigaitis, aktoriai Rita ir Marius Sekmokai, grupės „16 Hz“ nariai Petras ir Robertas Jucevičiai, verslininkas Mečislovas Rondomanskas ir kiti.
„Mes tikrai nepatyrėme reketo, padegimų, vagysčių ir daugelio kitų dalykų, kas buvo rodoma filme. Bet apie mafiją 1990 – aisiais žinojo visi. O nusikaltėlių mėgdžiotojų ir sekėjų buvo pilnos gatvės. Smurto pakako“, – prisiminė broliai Jucevičiai.
Tiek jie, tiek S. Skambinas ir su šypsena, ir liūdnai prisimena tuos laikus, kai į diskoteką jaunimas eidavo tik dėl galimybės susimušti, o vaikščiodamas po ne savo gyvenamąjį rajoną arba jame turėjai pažinoti apie vietinį autoritetą, arba gerai išmatyti geografiją, nes, užkalbintas, privalėjai turėtų išsamių žinių apie vietovę, kurioje neva gyveni. Priešingu atveju tikrai prireiks medikų pagalbos.
„O klausimas „Kas yra?“ tuo metu nereiškė, kad visi sutiktieji yra nepaprastai rūpestingi ir teiraujasi, ar tau viskas gerai... Atvirkščiai. Jei jį išgirsdavai, žinodavai, kad bet kurią akimirką gali kilti muštynės“, – sakė S. Skambinas.
Žinomos moterys prisiminė dailiosios lyties atstovėms ypatingai pavojingą laikotarpį, kai joms iškildavo pavojus ir vidury dienos, ir netikėčiausiose, viešose vietose.
„Prieš kelis dešimtmečius atvejai, kai vidury gatvės sustodavo automobilis ir jo keleiviai į transporto priemonės vidų įtempdavo pro šalį einančią nepažįstamą merginą, buvo itin dažni. Smurtas, prievartavimai, alkoholis... Apie tai nuolat girdėdavome. Būti liekna šviesiaplauke tuo metu galėjo reikšti pavojų gyvybei, nes būtent tokios moterys patikdavo nusikaltėliams“, – kalbėjo R. Sekmokienė.
Pasak pašnekovų, 1990 – aisiais pareigūnai kovojo su dešimtimis organizuoto nusikalstamumo grupių. Tuo tarpu gatvėse siautėjo smulkūs, bet ne mažiau žiaurūs ir pinigų ištroškę chuliganėliai.
„Tai daugiau nei filmas. Tai legendinių vyrų istorija, kelias, gyvenimas, drąsa ir kasdienybė, jų dėka mūsų šalis netapo nusikaltėlių oaze ir tarptautine grėsme visai Europai. „Šeštajam skyriui“, taip tuomet vadintas elitinius pareigūnus vienijęs teisėsaugos organas, turime būti dėkingi už tai, kaip toli teisėtvarkoje valstybei pavyko nueiti šiandien“, – sako unikalų filmą pristatantis septynių bestselerių autorius Dailius Dargis.
Anot jo, dokumentinis kino pasakojimas „Pirmieji kovotojai su mafija“ žiūrovams perteikia Lietuvos nepriklausomybės pradžią, kai užvaldyti valstybę su savo „paniatkėmis“ siekė garsiausių nusikaltėlių susivienijimai, bauginę ir drebinę ne tik eilinius gyventojus, bet ir pačius pareigūnus.
„Tuomet šalyje klestėjo reketas, nevaržomai siautėjo banditų gaujos, žudymai, grobimai, naikinimai ar masiniai žmonių dingimai buvo Lietuvos kasdienybė. Svarbiausių spaudos leidinių pagrindinės antraštės kasdien mirgėdavo baisiausiomis istorijomis. Bet vieną dieną tik kelių vyrų rankomis tam buvo uždėtas apynasris.
Jie tarsi legendos, kuriuos privalome ne tik gerbti, bet ir dėkoti už tai, ką jie padarė per trumpą, bet efektingą gyvavimo laikotarpį“, – sako teisėsaugos veteranus prieš kamerą pakalbinęs filmo autorius D. Dargis.
Filme intriguojančias istorijas pasakoja buvę elitinio kriminalinės policijos padalinio – 6-ojo skyriaus vadovai, eiliniai operatyvininkai bei tuomet su vaizdo fiksavimo technika dirbę asmenys, kuriems 1989–1992 metų laikotarpiu teko susidurti su milžiniškais sunkumais.
„Nuo pasakojimų apie garsiausio visų laikų Kauno kriminalinio pasaulio mohikano Henriko Daktaro ar jo artimiausios aplinkos asmenų vaikystę iki niekur neskelbtų archyvinių kadrų iš slapčiausių operatyvinių bylų. Tai tikra istorija, atskleidžianti tai, kas šokiruoja ir net verčia abejoti faktų tikrumu“, – sako D. Dargis.
„Pirmuosius kovotojus su mafija“ prodiusavo, režisavo ir scenarijų parašė kriminalinių knygų rašytojas D. Dargis, kuris septyniose savo knygose yra nemažai rašęs apie 1990-uosius. Anot rašytojo, dabartinei kartai bene įdomiausia, kas Lietuvoje vyko būtent tais laikais, kai visu pajėgumu darbavosi 6-ojo skyriaus pareigūnai.
„Kartos keičiasi, bet klausimų apie pirmuosius Lietuvos kovotojus su mafija sulaukiu beveik visuose susitikimuose. Tad šis filmas – savotiška padėka tiems, kurie tai darė“, – sako jis.
Filme atvirais pokalbiais „Šeštojo skyriaus“ legendą perteikia net 12 pašnekovų.
Buvusio Kauno 6-ojo skyriaus viršininko Olego Mažuikos teigimu, šiandien galbūt atrodo juokinga, bet nepriklausomybės pradžioje Kaune klestėjo tokie kasdieniai nusikaltimai, kaip automobilių vagystės ir reikalavimas už jas sumokėti išpirkas. „Vien Kaune 6-ojo skyriaus veiklos pradžioje šioje srityje aktyviai veikė 3 grupuotės“, – sakė O. Mažuika.
Kito filme prašnekusio ekskomisaro žodžiais, tuo metu Lietuvoje egzistavo daugiau kaip 100 nusikalstamų grupuočių ir apie 1300 jiems priskiriamų asmenų. Tuo tarpu pats iki gyvos galvos nuteistas H. Daktaras yra prisipažinęs, kad vien Kaune egzistavo 30-40 gaujų.
Kovos su organizuotu nusikalstamumu padalinio darbuotojų arba tiesiog „šeštokų“ veiklos (1989–1992) metais visoje Lietuvoje užregistruota 944 asmenų nužudymų, šimtai be žinios dingusių žmonių, daug sprogdinimų, vagysčių bei turto prievartavimo aktų.
„Galima tik įsivaizduoti, kokie skaičiai būtų nugulę į šalies statistiką, jei nebūtų šių vyrų“, – sako autorius.
