Prie jų, puoštų lemputėmis, statulomis, įvairiaspalvėmis eglutėmis ar eglišakių vainikais yra prisidėjęs floristas Mantas Petruškevičius (35 m.).
Jis dekoravo Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, „Sugamour“ restoranus, viešbučius „Grand Hotel Kempinski Vilnius“, „Pacai“ bei istorinę Trakų pilį.
Naujienų portalui lrytas.lt vyras papasakojo iš kur semiasi idėjų ir atskleidė šio darbo užkulisius.
– Jūsų puošiami objektai – labai skirtingi. Kaip juos atsirenkate?
– Renkuosi mane dominančias vietas ir dažniausiai pas mane kreipiasi visos skirtingos, tačiau ypatingos vietos, nėra buvę tokių, kur aš nenorėčiau dekoruoti. Pasiūlymų šiemet buvo ypatingai daug. Net jau ir kitų metų datos tirpsta.
– Ar iš anksto, ar atvykus į vietą kuriate dekoracijos vaizdinį?
– Dažniausiai mane klientai įpareigoja ir pasitiki mano kūryba. Jie tiesiog pabrėžia kokio pobūdžio vietos nori. Būna įvairiausių norų ir marketinginių, ir komercinių. Vėliau ten ateina žmonės, draugai. Jie fotografuojasi ir giria mano darbus – man tai labai malonu.
– Būna ir minimalistinių, ir pompastinių dekoruotų vietų. Nuo ko priklauso dekoracijų kiekis?
– „Sugamour“ yra tokia vieta, kuri yra skirta šeimoms, ypatingai vaikams. Norėjosi padaryti tokias dekoracijas, kurios padėtų pajausti dar didesnę Kalėdų dvasią.
Šiais metais viskas buvo dekoruojama su šiek tiek britišku akcentu. Norėjosi padaryti amerikietiškų saldainių inspiraciją.
Trakų pilyje daugiau rėmiausi istoriniu kontekstu. Man buvo iššūkis viską apgalvoti ir neįnešti nereikalingų spalvų, detalių ir išlaikyti natūralumą, kad tai nevirstų kiču.
Kiekvienas objektas turi tą slidžią ribą tarp beskonybės ir skoningo dizaino. Visuomet svarbiausia neperžengti tos ribos.
– Puošiate daug objektų Lietuvoje bei užsienyje. Ar niekuomet nepritrūkstate idėjų?
– Jeigu šis darbas man neneštų džiaugsmo, tuomet man tikrai reikėtų reabilitacijos. Aš nesijaučiu, kad dirbu ir iš žmonių išgirsti komplimentai atperka viską. Tai man yra labai svarbu.
Be abejonės svarbi ir komercinė pusė, kadangi vis tiek reikia turėti iš ko keliauti ir pasisemti įkvėpimo. (Šypsosi).
– Iš kur semiatės idėjų?
– Idėjos pas mane skraidžioja ore. Tam, kad jų būtų, man reikia keliauti. Taip pat lankytis išskirtinėse, kitokiose, ypatingose savo dizainu ar interjeru vietose bei meno galerijose.
Mane gali inspiruoti gatvė, lėkštė, o kartais – dekoruojamos vietos. Pavyzdžiui, atėjus į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą ar Trakų pilį vietos pačios diktuoja savotišką temą ir nereikia inspiracijos ieškoti kitur.
– Koks buvo jūsų brangiausias šventinis projektas?
– Visi yra pakankamai brangūs. Šiemet išskirčiau „Sugamour“ restoraną, o tai ir matosi. Antrą vietą duočiau „Pacams“. Vėliau – Rygos ir Vilniaus „Kempinski“ viešbučiams.
Tai yra tokios vietos, kurios turi save reprezentuoti ne tik Lietuvai, bet ir savo klientams iš užsienio. Man yra didelė garbė puošti visus tokius objektus, kadangi komplimentų gaunu ne tik iš vietinių, bet ir iš užsienio tinklų.
Kainą įvardyti sudėtinga, kadangi tai yra brangiai kainuojantys darbai ir tas matosi. Jei sakyčiau, kad tai kainuoja kelis šimtus eurų – meluočiau ir sau, ir jums.
– O savo namus ar jau pasipuošėte?
– Savo namų aš nepuošiu, kadangi man viso to pakanka dekoruojant kitus objektus. Man to visai nesinori. Man bus labai malonu grįžti pas tėvus ir rasti ten papuoštą eglutę. Taip pat nuvykti pas senelius ir pasidžiaugti jų puošyba.
