Savo interviu ponia Nijolė kalbėjo apie grožį, išvaizdos pokyčius ir kitokias moteriškas silpnybes.
Paaiškėjo, kad save laikanti gana konservatyvia, moteris neatsispyrė kirpėjos Vilijos Gedvilienės siūlymui pakeisti šukuoseną – nusirėžė daug metų puoselėtas pusilgių plaukų garbanas ir virto valiūkiška trumpaplauke.
Telšiuose gimusi N.Vagnorienė kalbėjo: „Sunkiai pasiduodu eksperimentams, tačiau brandesniame amžiuje atsiranda pasitikėjimas kirpėja.“
Ji tikino nekelianti didelių reikalavimų grožio kūrėjams ir nesilankanti itin garsiuose salonuose.
Kuklumu ir santūrumu garsėjanti moteris sakė, kad namuose spintos nelūžta nuo apdarų.
Nijolė dar per pirmąjį G.Vagnoriaus premjeravimą išmoko apsieiti be didelių išlaidų drabužiams ir aksesuarams.
Viename svarbiame priėmime po 1991 metų sausio įvykių moteris vilkėjo savo pačios siūtą kostiumėlį.
Jai visada buvo svetimas polinkis nuolat sukti galvą, kaip nustebinti visuomenę, akylai sekančią vadinamuosius elito žmones.
N.Vagnorienės požiūris į vakarinius drabužius visada buvo maždaug toks – iš jų košės neišvirsi.
„Mėgstu pasišaipyti iš komentarų, kad nedera į kelis priėmimus ateiti su ta pačia suknele.
Jei turiu puikų drabužį ir juo vilkėdama gražiai atrodau keliskart, kodėl turėčiau jo atsisakyti?“ – kalbėjo N.Vagnorienė.
Kur kas svarbiau nei statusas ar prabangūs apdarai Nijolei visada buvo mėgstama veikla ir šeima.
N.Vagnorienė niekada nepamirš 1991 metų sausio įvykių, kai šeima buvo priversta palikti namus Pašilaičių rajone – vyras nakvodavo Aukščiausiosios Tarybos rūmuose, o ją su vienuolikos metų sūnumi Tomu (dabar – 40 m.) ir tuomet septynmete dukrele Reda (dabar – 35 m.) priglaudė draugai: „Buvo baisu.
Tankai važinėjo, o aš likau viena su mažais vaikais. Turėjome tik būtiniausius daiktus, dokumentus ir šiek tiek pinigų. Į namus visa šeima grįžome vasario pabaigoje.“
Stipri ir valinga moteris stojiškumo neprarado net ir tuomet, kai 1999 metų pavasarį G.Vagnoriui teko atsistatydinti iš premjero posto.
„Niekada nemėginau užsidėti karūnos, todėl nebuvo ko ir prarasti. Pokyčiai politikoje – įprastas reikalas.
Be to, aš jau mušta“, – kalbėjo N.Vagnorienė ir prisiminė, kad kai 1992 metais vyras iš ministro pirmininko pareigų atsistatydino pirmą kartą, buvo daug sunkiau.
Maždaug po metų Nijolės laukė naujas išbandymas. Kai pasikeitė „Lietuvos“ viešbučio savininkai, ji prarado darbą.
Tad teko gerokai pasukti galvą, kuo galėtų užsiimti, – negalėjo net pagalvoti, kad sėdėtų rankas sudėjusi be aktyvios veikos.
Stresas, įtampa, viešumo kaina pakenkė sveikatai. 2001 m. sausio 30-osios vakare moteris netikėtai pasijuto blogai.
Diagnozė buvo negailestinga – insultas. Visą mėnesį N.Vagnorienė praleido Kauno klinikose. G.Vagnorius žmoną lankydavo dukart per dieną.
„Vyro rūpinimasis ir palaikymas man labiausiai padėjo. Be jo kažin ar būčiau įveikusi ligą“, – kalbėjo moteris, kuri iš ligos gniaužtų išsivadavo tik gegužę.
Visiškai atsigavusi Nijolė prisipažino, kad stebėdama savo vyro politinės karjeros skrydį ir nuopuolius stipriai išgyveno.
Tačiau netikėta liga nepalaužė gyvenimo užgrūdintos žemaitės. Priešingai, po negandų sustiprėjo N.Vagnorienės tikėjimas, kad turtas ar buvimas valdžioje nieko nereiškia, kai tenka grumtis su fizine negalia. Nijolė vėl pradėjo mėgautis gyvenimu.
Be to, apsvarsčiusi kiekvieną žingsnį 2001 metų pabaigoje ryžosi dar nepatirtai avantiūrai – nėrė į privataus verslo pasaulį.
Moteris tapo itališkų drabužių nėščiosioms ir vaikams parduotuvės „Bimbo“ Vilniuje bendraturte ir direktore.
Galbūt tam tikros verslumo patirties N.Vagnorienė jau buvo pasisėmusi anksčiau organizuodama labdarą, vadovaudama tarptautiniam moterų klubui „Zonta“.
Apsispręsti nerti į vaikiškų drabužių verslą padėjo ir noras gražiai aprengti tuo metu pustrečių metukų anūką Kajų.
Prekių ieškojimas, sutarčių su drabužių gamintojais sudarinėjimas – viena maloniausių verslo pusių.
Tačiau N.Vagnorienė niekada nesibodėjo ir kitokių su verslu susijusių reikalų. Kai reikia, ji ir prie kasos stovi, padeda pardavėjoms išrinkti drabužius, esant reikalui patalpas išvalo.
Šiuo metu versle veikliai moteriai daug padeda ir duktė Reda. Sūnus Tomas Vilniuje dirba advokatu. N.Vagnorienės didžiausias turtas – penki anūkai.
