Jis ypač atsižvelgia į apšilimo pratimų svarbą, reikiamą maistinių medžiagų kiekį bei organizmo siunčiamus signalus apie sąnarių būklę.
Pasak „Studio DM“ įkūrėjo D.Meškausko, šokis – tai meilė, kuria gera dalintis su kitais.
Jis nekantriai laukia, kada vėl galės suktis ant parketo, mokyti šio meno kitus, repetuoti svarbiems pasirodymams.
Visgi kiekvienas sportuojantis žmogus privalo laikytis tam tikrų taisyklių, mat net ir gražiausiame judesio mene traumos ir lėtiniai skausmai – neatsiejamas dalykas.
„Man reikia operuoti petį, turiu nugaros išvaržą, bet tai yra tik per mano aplaidumą.
Nebuvau pakankamai pasiruošęs – netikslus judesys, raumuo neatlaikė, ir to pasekmė yra išvarža.
Visi šokėjai turi tų bėdų ir jie puikiai supranta, kad svarbiausia – geras fizinis pasiruošimas“, – teigė Deividas.
Nors sportiniai šokiai dažnai yra laikomi menišku užsiėmimu, tačiau šioje srityje traumos daug dažnesnės nei futbole.
Remiantis Didžiojoje Britanijoje atliktu tyrimu, net 80% šokėjų patiria traumą bent kartą per metus.
Iki kraujo nutrintos pėdos ir išvarginti raumenys yra šokių pasaulio atstovų kasdienybė.
Tačiau, pasak gydytojų, šokis ar judesio terapijos gali pagerinti ne tik fizinę formą, bet ir psichologinę žmogaus būseną.
„Šokis yra fantastiškas dalykas ir tai vienas iš penkių mano rekomenduojamų būdų žmonėms, kurie nori atsikratyti ligų ir vizitų pas gydytojus.
Su šokiu, kaip su bet kokiu sportu, galima palaikyti save geros nuotaikos ir geros fizinės būklės, tačiau galima ir įsitaisyti naujų problemų.
Žiūrint iš mechaninės pusės, klubas, keliai šokant atlieka savo funkciją, o krūvis nėra didelis“, – teigė ortopedas traumatologas med. m. dr. Regimantas Jonas Žitkauskas.
Gydytojas atkreipia dėmesį, jog tiek sėdimąjį darbą dirbantiems, tiek fiziškai aktyviems judantiems žmonėms sąnariai vis vien dyla, nes su amžiumi organizme ima lėtėti kolageno gamybos procesas.
Lietuvoje sąnarių ligos yra antra pagal dažnumą nuolatinio neįgalumo priežastis. Sąnarį sudaro sąnarinių paviršių kremzlės ir sąnario ertmė.
Ji yra pripildyta sąnarinio skysčio, kuris fizinio krūvio metu sutepa kremzles, taip mažindamas trintį.
Šiame skystyje gausu hialurono rūgšties, kurios, prasidėjus sąnarių irimo procesui, mažėja, dėl ko skatinamas kremzlių nusidėvėjimas, atsiranda skausmai, uždegimas, sutrinka sąnario funkcija.
„Organizmas prisitaiko prie krūvio. Žmogui, kuris pastoviai juda, regeneracinės savybės pagreitėja, tik svarbu pasirūpinti resursais: kad būtų pakankamas kiekis skysčių, mineralinių medžiagų, vitaminų.
Žinoma, visų elementų žmogus turėtų gauti per maistą, tačiau jeigu jų sunaudojimas yra didelis, kartais tenka mitybą praturtinti maisto papildais“, – sakė dr. R. J. Žitkauskas.
Laimei, sąnario kremzlė yra nuolat atsinaujinanti.
Net 70 % sauso jos svorio sudaro II tipo kolagenas, tad, siekdami atitolinti ir sulėtinti nusidėvėjimo procesą, dar viduramžiais žmonės mitybą papildydavo kolagenu.
Kolageno randama gyvūninės kilmės maisto produktuose, ypač jungiamuosiuose jų audiniuose: kiaulės ar vištos odoje, kaulų sultinyje.
Norint organizme turėti pakankamą kolageno kiekį taip pat svarbu gauti ir vitamino C, mat jis skatina kolageno sintezę.
Tačiau ne visi esame įpratę nuolat vartoti šiuos maisto produktus, todėl tiek gydytojai, tiek sportininkai, tarp jų ir šokėjai, savo mitybą papildo maisto papildais, tokiais kaip „Cemio Gemzė“, kurių sudėtyje yra grynos formos pirmo ir antro tipo kolageno bei vitamino C, itin veiksmingo sąnariams ir jų kremzlėms.
„Tiek aš, tiek mano kolegos, baleto šokėjai, teatro artistai, valandą prieš repeticijas atliekame apšilimo pratimus, kad prikeltume raumenis, sužadintume juos dirbti.
Be gero apšilimo sportuoti tiesiog negalima, tai yra pavojinga.
Taip pat vesdamas pamokas, besiruošdamas, repetuodamas spektakliams geriu daug vandens.
Tikiu, kad vanduo yra vaistas numeris vienas. Dauguma sportinių šokių šokėjų, baleto ir teatro artistų vartoja ir maisto papildus, nes, kad ir kaip mes besistengtume teisingai maitintis, reguliuoti savo mitybą, visaverčių medžiagų negauname pakankamai“, – teigė D.Meškauskas.
