Danų menininkas – skulptorius ir profesorius dėstantis Vilniaus dailės akademijoje Henrik B. Andersen apjungdamas klasikines meno formas su postmodernizmo, minimalizmo ir konceptualaus meno idėjomis pristatė savo naujausias skulptūras, piešinius bei fotografijas parodoje „The Morphogenesis of Mass“.
Tarptautiniu mastu pripažintas Norvegijos menininkas Dag Erik Elgin, kurio kūryba Lietuvoje buvo pristatyta pirmą kartą, parodoje „La Collection Moderne (Čiurlionis)“ eksponavo specialiai šiai progai kurtus tekstinius tapybos darbus, kuriuose mezgamas dialogas su lietuvių dailininku ir kompozitoriumi Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu (1875-1911 m.).
Henrik B. Andersen parodoje pristatyti kūriniai buvo sukurti remiantis šiuolaikiniu erdvės suvokimu fizikoje bei morfogenezės ir netiesinių sistemų tyrimais, kurie leidžia atskleisti naują požiūrį į šiuolaikinę bei klasikinę skulptūrą.
H. Andersen darbuose analizuoja mus supantį, žmogaus sukurtą fizinį pasaulį, kuris būdamas dinamiškas ir nestabilus kinta bėgant laikui, besikeičiant žmonių bei daiktų tarpusavio santykiams. Parodoje apjungiami sintetiniai ir natūralūs elementai, medžiagos ir technologijos.
Paroda taip pat nurodo į erdvės ir kūno santykio tyrimą, kurį savo kūryboje XX a. 7-ajame dešimtmetyje taikė minimalizmo bei konceptualaus meno atstovai.
„Anderseno siūlomame pasaulyje greičiau dominuoja judanti materija, kurianti klostes pačioje begalybėje, o taip pat lanksčios ribos ir laukai, kuriuose vykstantys įvykiai sukelti morfogenezės bei sudėtingų ir chaotiškų sąveikų tarp jėgų ir materijos“, – apie menininko parodą rašo Mikkel Bøgh – Nacionalinės Danijos galerijos (SMK) direktorius.
Dag Erik Elgin paroda „La Collection Moderne (Čiurlionis)“ – tai tęstinis menininko tapybinis tyrimas, kuriame jis nagrinėja gerai žinomus modernizmo laikotarpio paveikslus, jų kilmę ir jų muziejų etikečių kontekstinį bei vaizdinį turinį.
Dag Erik Elgin kūrybą formuoja nuolatinis tapybos istorijos raidos, modernizmo idealų ir šiuolaikinės vizualios kultūros tyrimas.
Tekstą pateikdamas kaip tapybinį elementą, menininkas atkartoja istorines strategijas, ieško tęstinio modernizmo ryšio su šiuolaikine estetine raiška ir kelia klausimus apie kultūros formavimosi procesus.
Jo vizualinius tyrinėjimus seka ir kūrybą atliepiantys tekstai.
Savo darbuose menininkas vysto vidinį dialogą tarp to, kas buvo vaizduojama anksčiau ir to, kas vaizduojama dabar, taip atkreipdamas dėmesį į meninių formų genezę bei skatindamas apmąstyti vaizdo/kalbos perskyrą, motyvų pasikartojimą ir įvairių meninių dėmenų istoriją bei sąveiką.
Nors menininkai ir parodos garbės svečias M. Bogh kaip planuota atvykti į atidarymą negalėjo, tačiau buvo galimybė su jais susipažinti skaitmeniniame formate – atidarymo metu buvo transliuojamos parodos dalyvių pristatymo kalbos.
Parodos galerijoje veiks iki lapkričio 20 dienos.
