Psichologų teigimu, jų kabinete dažniausiai nuskambantis vyrų klausimas – kaip netapti kilimėliu po mylimos žmonos kojomis ir ką daryti, jei jau taip atsitiko?
Į psichologą kreipėsi savo verslą turintis vyriškis. Jis skundėsi, kad tik žmona sprendžia, ką jam apsirengti, kur jiems poilsiauti, kokiame restorane vakarieniauti. Anot paciento, net neišvardinsi visko, ką reguliuoja jo sutuoktinė.
Iš pradžių viskuo rūpinosi jis, bet vėliau vyriškį apniko abejonės: jei staiga tai, ką jis išrinks, nepatiks antrajai pusei?
Verslininko sutuoktinė – stipri, valdinga moteris, tad jis į visus antrosios pusės klausimus dabar atsako: „Sutinku, bus taip, kaip tu nori.“ Vyriškis prisipažino, kad bijo jai prieštarauti. Nejau tai reiškia, kad tapo tiesiog kilimėliu po jos kojomis? Jis jaučiasi pažemintas.
Ar iš tikrųjų? Šiuo atveju tikrai nėra taip, kaip įsivaizduoja vyriškis.
Verslininkas tiesiog nepažvelgė į padėtį kitaip. Jis užsiima verslu, į namus parneša gerus pinigus, o žmona tvarko jųdviejų buitį.
Jei sutuoktinė namų rūpesčius ir kasdienių reikalų sprendimą užkrautų vyrui ant pečių, jis po dviejų mėnesių veikiausiai jau kitaip kalbėtų.
Žinodama vyro skonį ir kas jam svarbiausia, sutuoktinė išrinkdavo tai, kas jam teikė malonumą. Verslininkui patiko viskas, ką darė žmona. Tiesiog jam nedavė ramybės dar giliai įsišaknijęs požiūris – nejau jis, vyras, pateko po žmonos padu? Tikrai ne.
Ką psichologas patarė verslininkui? Pakviesti žmoną į jo išrinktą restoraną, paruošti porą staigmenų, pavyzdžiui, romantišką išvyką prie ežero ar padovanoti populiaraus SPA procedūras.
Vyriškio planas buvo sėkmingas – pora galėjo mėgautis nauju medaus mėnesiu.
O jei neryžtingas, neveiklus stipriosios lyties atstovas savo gyvenimo palydove pasirenka energingą, mėgstančią visur vadovauti moterį?
Į psichologo konsultaciją atėjo būtent toks vyriškis. Jis džiaugėsi, kad santykiai su žmona iš pradžių buvo geri, jam viskas tiko. Bet paskui, anot jo, ji vis labiau prarado saiką.
Be žmonos žinios jis negalėjo žengti nė žingsnio, viską reikėjo daryti, kaip ji nori, ir dar būtinai jos atsiklausus. Vyriškis neteko draugų, pašlijo santykiai su tėvais, kurie dar bandė ištraukti sūnų iš smarkiosios žmonos vergovės.
Jis triūsė keliuose darbuose, stengėsi patenkinti visus sutuoktinės norus ir įgeidžius. Bet vieną dieną jo metų metus kauptas nepasitenkinimas prasiveržė taip stipriai, kad vyriškis paleido į darbą kumščius.
Pora išsiskyrė. Vyriškis iki šiol vartoja antidepresantus, bet... kreipėsi į psichologą patarimo, kaip susigrąžinti buvusią sutuoktinę.
Kas kaltininkas? Šiuo atveju neabejotinai – moteris. Negalima žeminti kito žmogaus orumo, savigarbos. Juk laikui bėgant gali neatlaikyti net klusniausiojo, tyliausiojo nervai.
Vienas baisiausių, opiausių ir kartu gėdingiausių vyrams klausimų – dėl potencijos. Jei lyties organai nefunkcionuoja, kaip norėtųsi, vyriškiui tai jau net ne tragedija, o kone gyvenimo pabaiga. Būdami sveiki stipriosios lyties atstovai visose gyvenimo srityse siekia didžiausių tikslų.
Stringant pasididžiavimo organo funkcijai vyrą apninka depresinės nuotaikos. Jis ne tik pradeda šalintis moterų, bet ir vengia artimesnių jau užsimezgusios partnerystės santykių.
Itin sunkiais atvejais net gali pakelti prieš save ranką. Jei partnerė ar mylimoji dar skaudžiai įkanda šia tema, menkavertiškumo kompleksas vyrą lydės visą gyvenimą.
Stiprioji lytis ilgai prisimena moters neatsargiai mestelėtas frazes seksualinių santykių tema. Vyras gali neprisiminti jos mėgstamų gėlių ar patiekalų, bet tai, ką pasako dėl lovos reikalų, jų atmintis saugo taip stipriai, lyg šie žodžiai būtų priklijuoti stipriausiais klijais.
Atrodo, kad vyrui patinkate, bet pakviesti į lovą neskuba? Drovus? Psichologai įžvelgia kitą priežastį – jis bijo.
Gal anksčiau dėl lytinių santykių vyriškis turėjo problemų? Dėl to ir jausdamas moteriai simpatiją bijo nesėkmės. Tai vyrams gali dažnai nutikti dėl jaudulio, didelio fizinio ar protinio darbo krūvio.
Moteris gali suvaidinti orgazmą, o vyrui sudėtinga. Jis dėl savo nesėkmės lovoje ilgai jaudinasi.
Jei vyrą ištiko nesėkmė lytinių santykių metu, išmintinga moteris nuramina: „Nieko baisaus. Neįsižeidžiau. Brangusis, juk viskas dėl jaudulio. Juk tai mūsų pirmasis lytinis kontaktas.“
Moteriai nevalia šaipytis, svaidytis įžeidžiančiais žodžiais. Lytinės potencijos tema vyrui itin svarbi. Jei partnerė elgiasi taktiškai, ramiai, vyras atsipalaiduoja ir viskas pavyksta.
Neretai vyrai kreipiasi į psichologą, kai iš moters išgirsta, kad ji nenori sekso. Juk ir ji gali turėti savų priežasčių, bet turi jas įvardyti. Net trumputis „ne dabar“ – sąžiningas paaiškinimas. Priešingu atveju vyro galvoje kirba visai kitokios mintys.
Jei žmona ar partnerė nenori lytinių santykių, vyrai dažniausiai mano, kad ji turi kitą. Tokiu atveju ne visi drįsta kreiptis į psichologą, o griebiasi stikliuko ar dar ko nors baisiau. Taip atsiranda priklausomybės, į kurias vyrai turi didesnį polinkį nei moterys.
Neretai vyrai skundžiasi, kad šeima jų nesupranta, bet iškloti draugams ar artimiesiems savo išgyvenimų negali, – ir vėl kaltas tradicinis požiūris. Vienas labiausiai paplitusių – nerašytas draudimas rodyti savo emocijas.
Daugeliui berniukų dar vaikystėje buvo diegiama, kad ašaros, tikros emocijos, išskyrus pyktį ar įniršį, – gėda. Verkti žiūrint sentimentalų filmą, iš nuovargio, liūdesio, užklupus juodam gyvenimo tarpsniui? Dėl ko nors džiaugtis lyg vaikui? Jokiu būdu, juk esi vyras.
Nemažai vyriškių sako, kad ir moterys žvelgia įtariai, kai jie parodo savo emocijas. Dalis dailiosios lyties atstovių įsitikinusios, kad tikras vyras negali ištižti, visada turi būti tvirtas. Ar galima pasikliauti vyru, kuris lieja ašaras? Juk tai jo silpnumo požymis.
Tad neretai vyrų apsilankymo psichologo kabinete priežastimi tampa būtent moterys. Jei vyras bent kartą per pusę metų pravirko, nes viskas įgriso iki gyvo kaulo, moteris turi jį paguosti, apkabinti arba tą akimirką palikti jį ramybėje. Tik vėliau apie tai nekalbėti ir to nepriminti.
Suvokti ir deramai reaguoti į vyrų emocijas – toks moters elgesys labai sustiprina santykius. Neteisingas žeidžia ir silpnina partnerių ryšį.
Moterims vyrai retai pasakoja apie savo baimes, bent jau santykių pradžioje. Po kelerių santuokos ar partnerystės metų gali visiškai atsitiktinai paaiškėti, kad vyriškis bijo, pavyzdžiui, skraidyti.
Skyrybos skaudžiai paliečia ne tik moteris. Vyrai psichologams skundžiasi, jog jų antrosios pusės nepagalvoja, kad jie taip pat prisirišę prie vaikų ir labai juos myli. Dėl žmonos piktų, kone isteriškai išrėktų žodžių, kad neleis su jais matytis, vyras skyrybų proceso metu gali būti itin nesukalbamas kitais klausimais.
Niekam ne paslaptis, kad vyrai turi stiprų savininko jausmą. Kartais moteris sąmoningai ar nesąmoningai žaidžia su ugnimi flirtuodama su kitais ir mėgindama priversti partnerį ar mylimąjį pavyduliauti ar siekdama jį tik paerzinti.
Tokį moters elgesį vyras suvokia kaip pažeminimą, o moteris – kaip nekaltą flirtą. Ir kai vyriškis jai priekaištauja, tai ne dėl pavydo. Jis jaučiasi taip, lyg moteris į jį tarsi į skudurėlį būtų nusišluosčiusi kojas.
Vyrai dažnai kreipiasi į psichologą dėl amžiaus vidurio krizės. Anksčiau ji stipriąją lytį ištikdavo 50-ies, o dabar gali ir 40-ies. Nieko nuostabaus, jaunėja ne tik ligos, bet ir problemos.
Išmintinga moteris visada elgsis taip, kad jos sutuoktiniui ar partneriui netektų varstyti psichologo kabineto durų.
Parengė: Ona Kacėnaitė.
