– Kas jus įkvepia gyventi?
– Įkvepia pokalbiai su gyvybės pilnais, entuziastingais žmonėmis, drąsūs praeičiai ir dabarčiai priklausantys žmonės, kurie sodina medžius puikiai suvokdami, kad jų šešėlyje nesėdės. Dar įkvepia Dievas su visa didinga gamta. Sportas, maistas.
– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?
– Lengviausiai pastebiu savarankiškus, savo gyvenimą gyvenančius linksmus žmones.
– Koks patinka patiekalas?
– Picos, blynai, tortai ir pyragai, viskas, kur yra riešutų sviesto. Valgau tai gana retai, dėl to patinka dar labiau.
– Mėgstamiausias kvapas?
– Skanaus maisto kvapas šaltą rudens popietę alkanam įžengus į namus.
– Geriausia gauta dovana?
– Gimimas taikiu laiku, laisvoje valstybėje, šaunioje šeimoje, sveikame kūne.
– Jei pasaulyje yra rojus, tai...
– ... jis pasiekiamas tik laimingiems ir nuolat nuoširdžiai gero kitiems linkintiems žmonėms.
– Be ko diena prarastų prasmę?
– Prasmę gyventi įžvelgiu sunkiai, jeigu neišgeriu bent puodelio kavos. Dienos neatrodo prasmingos ir tuomet, kai prieš užmigdamas suvokiu, kad nei smagiai praleidau laiką, nei padariau bent menkiausią veiksmą dėl savo tikslų.
– Kaip atsipalaiduojate?
– Tinka visokia veikla, kuri padeda pamiršti apie save. Kilnoju svorius, praktikuoju jogą, meditaciją, lėtinu kvėpavimą, lėtai arbatiniu šaukšteliu valgau skanų maistą, einu susitikti su draugais ar į pirtį, leidžiu dienas gamtoje be interneto, primenu sau, kad viskas yra laikina ir kelionė greitai baigsis.
– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?
– Nuolatinis jų gaudymas ir pastebėjimas ankstyvose stadijose, kol dar neįsisiautėjo ir spėjai suprasti, kad tai tik debesis, o ne viso pasaulio dangaus spalva. Jaučiu, kad emocijų pamatai yra kūne, kaip sako anglai: „Motion is emotion.“ („Judėjimas yra emocija.“) Tad padeda ir sportas, kita širdies veiklą suintensyvinanti veikla.
– Blogiausias įprotis?
– Pernelyg daug galvoju.
– Ką naujo norėtumėte išmokti?
– Plaukioti banglente, noriu toliau gilinti žinias apie blokų grandinės („blockchain“) technologijas, DAO tipo organizacijas bei NFT rinkas. Jaučiu, kad tai itin svarbi informacija šiam dešimtmečiui.
– Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą?
– Bitkoinų kūrėją Satoshi Nakamoto, nes jo vardą žino visi, tačiau niekas nežino, kas jis, o man smalsu. Po vakarienės kavos išgerti norėčiau ir su Baracku Obama, bet dar negavau jo atsakymo į mano siųstą žinutę.
– Jei nebūtumėte tas, kas esate, kuo norėtumėte tapti?
– Man patinka povandeninis pasaulis ir istorinės knygos bei filmai, tad norėčiau tapti povandeninių lobių ieškotoju.
– Kur, jei ne Lietuvoje, norėtumėte gyventi?
– Aplink pasaulį plaukiančiame kruiziniame laive. Jaučiu, kad esu dar per jaunas prisirišti prie kitos valstybės, ypač kai manęs su ja nesietų jokia istorija ir praeitis.
– Mėgstamiausias posakis?
– Turiu jų daug: ir paties sugalvotų, ir iš kitų nusirašytų. Šiandien labiausiai patinka šie: „Seni lapai nukrisdami padaro vietos naujiems“, „Jei žinai vandenyną – nesijaudini dėl bangų“, „Akys mato tik tai, ką protas yra pasirengęs suvokti“.
– Drąsiausias sprendimas?
– Knygų rašymas, technologijų skulptūrų (portalai) statymas ir kitokia kūryba – tai kasdienybei suteikia ne tik prasmę ir norą ryte keltis iš lovos, bet ir atneša negatyvios energijos iš toksiškų žmonių. Bet jeigu žinai vandenyną, tai tik nereikšmingos bangelės.
– Įsimintiniausias nuotykis?
– Kelionės po Šiaurės Korėją, Amazonės džiungles, Mianmarą.
– Ko visada galima rasti jūsų šaldytuve?
– Bent kelis litrus augalinio pieno, obuolių acto, porą degustacijai nupirktų ir jau besibaigiančio galiojimo produktų, kurių niekaip neprisiruošiu panaudoti ruošdamas vieną ar kitą patiekalą.
– Vaisiai ar saldumynai?
– Vaisiai, ypač obuoliai.
– Koks jūsų telefono darbalaukis?
– Neturiu tokio, juodas fonas sukuria gerą kontrastą visoms gražioms talentingų dizainerių kuriamoms piktogramoms.
– Kokią kosmetiką naudojate?
– Gražaus dizaino buteliukuose, pirktą su didele nuolaida, arba tą, kuri nenuvylė praėjusį kartą.
– Meilė – tai...
– Labiausiai apdainuota ir subanalinta energija pasaulyje, kurią visi mano žiną ir nebesigilina, dėl to itin retas suvokia. O aš ir pats jau nesu toks jaunas, kad viską žinočiau.
– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?
– Tikrai nesu tokioje diktatoriaus pozicijoje, kad galėčiau žmonėms sakyti, kaip mane reikėtų vertinti ar nevertinti. Žmonių vertinimai pagal vieną knygą, projektą ar straipsnį gali būti tik haliucinacija apie tai, koks neįtikėtinai geras ar blogas esu. Taip pat neketinu gyventi remdamasis tuo, ką kiti žmonės apie mane pagalvos, – tai vergo gyvenimas. Šiaip ar taip, visai greitai, po trijų keturių kartų, mes visi būsime tie proproseneliai, kurių vardų niekas nebeprisimins.
