„Gucci“ mados namų istoriją paženklino ir pakilimai, ir žmogžudystė

Šiais metais „Gucci“ švenčia jubiliejinį, 100-ąjį, gimtadienį. Garsių Italijos mados namų istorija paženklinta skandalų, nuopuolių, pakilimų ir net žmogžudystės.

 Prekės ženklas švenčia jubiliejų.<br> AFP/ Scanpix nuotr.
 Prekės ženklas švenčia jubiliejų.<br> AFP/ Scanpix nuotr.
Šimtajam italų prekės ženklo gimtadieniui skirta „Archetypes“ paroda.<br>Scanpix nuotr.
Šimtajam italų prekės ženklo gimtadieniui skirta „Archetypes“ paroda.<br>Scanpix nuotr.
Patrizia Reggiani su vyru Maurizio Gucci 1972-aisiais.<br>Scanpix nuotr.
Patrizia Reggiani su vyru Maurizio Gucci 1972-aisiais.<br>Scanpix nuotr.
Nuo 2015-ųjų „Gucci“ vadovauja Alessandro Michele, kurio galvoje kirba įstabūs sumanymai.<br>Scanpix nuotr.
Nuo 2015-ųjų „Gucci“ vadovauja Alessandro Michele, kurio galvoje kirba įstabūs sumanymai.<br>Scanpix nuotr.
Tomo Fordo „Porno Chic“ („Pornografinis prašmatnumas“) kryptis suteikė mažai erdvės dviprasmybėms.<br>Scanpix nuotr.
Tomo Fordo „Porno Chic“ („Pornografinis prašmatnumas“) kryptis suteikė mažai erdvės dviprasmybėms.<br>Scanpix nuotr.
Scanpix nuotr.
Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Nov 11, 2021, 9:13 AM

Šimtajam italų prekės ženklo gimtadieniui skirta „Archetypes“ paroda surengta Florencijoje, buvusiame „Gucci“ muziejuje, kuris dabar vadinasi „Gucci Garden“.

Paroda, kaip šmaikščiai rašė mados kritikai, leidžia pažvelgti į dabartinio mados namų kūrybos direktoriaus Alessandro Michele (48 m.) galvą, kurioje kirba įstabūs sumanymai. Jis šias pareigas eina nuo 2015-ųjų.

Jau po metų vadovavimo „Gucci“ dizaineris iš įtakingosios „Vogue“ žurnalo vyriausiosios redaktorės Annos Wintour rankų gavo CFDA („Council of Fashions Designers of America“ – Amerikos mados dizainerių taryba) statulėlę. Ji mados pasaulyje prilygsta „Oskarui“.

Iki darbo „Gucci“ apie dizainerį iš Romos žinojo labai mažas žmonių ratas. A.Michele kolekcijos Italijos prekės ženklui suteikė šviežio oro gurkšnį.

Po kelių jo kolekcijų pasaulis suprato, kad iki tol mados pasaulį buvo sukaustęs sąstingis.

„Esu gimęs po laisvės žvaigždėmis. Tokia dvasia mane augino ir tėvai. Nesu linkęs vadovautis taisyklėmis, nors suvokiu kai kurių poreikį. Nė vienas įstatymas negali nurodyti žmogui, ką jam daryti ir ko nedaryti, ypač kai kalbame apie asmeninius pasirinkimus. Manau, kad grožio kilmė – chaosas, kuris iš tiesų turi savo tvarką“, – tokiomis laisvės nuostatomis ir savo darbuose vadovaujasi A.Michele.

Į „Gucci“ jis įsiliejo 2002-aisiais. Trylika metų A.Michele dirbo aksesuarų dizaineriu, bet jo sumanymai nebuvo išskirtiniai, kad kam nors būtų kilusi mintis susipažinti su jų autoriumi.

Bet naujasis „Gucci“ generalinis direktorius Marco Bizzari (59 m.) 2015–2016 m. rudens ir žiemos vyrų kolekciją patikėjo A.Michele. Jis nedvejodamas sutiko, nes jau buvo pasirengęs sprukti iš nusigyvenusių mados namų.

Nesėkmės atveju dizaineris nebūtų nieko praradęs. Juk per kolekcijos pristatymą net nebuvo įvardytas kaip jos autorius. Tad aštrios mados kritikų strėlės būtų smigusios į niekam nežinomą komandą.

A.Michele su M.Bizzari – puikus komercinis duetas. Per pirmuosius jų bendradarbiavimo metus – 2015-uosius – „Gucci“ apyvarta, palyginti su 2014-aisiais, išaugo 11,5 proc. – iki 3,9 mlrd. eurų.

Į prekės ženklo gerbėjų gretas įsiliejo kino ir scenos žvaigždės Dakota Johnson, Margot Robbie, Salma Hayek, Celine Dion, Eltonas Johnas.

Bet „Gucci“ kūrybos direktoriaus A.Michele kryptis – jaunoji karta. Vienas ryškiausių dizainerio numylėtinių – atlikėjas Harry Stylesas (27 m.).

Britas tapo pirmuoju vyru, įsiamžinusiu su suknele (mados namų „Gucci“) ant žurnalo „Vogue“ viršelio.

Guccio Gucci, prieš 100 metų Florencijoje atidariusio savo pirmąją odinių prekių parduotuvę, A.Michele pasaulis būtų atrodęs beprotiškesnis nei veganiškos odos dirbiniai.

Vargu ar G.Gucci įsivaizdavo, kad jo šeimos verslas kada nors taps Prancūzijos prabangos prekių bendrovės „Kering“ darbiniu arkliuku ir auksą barstančiu asiliuku.

Nors koronaviruso pandemija palietė ir „Gucci“, praėjusiais metais mados namų apyvarta siekė pasakišką 7,44 mlrd. eurų sumą.

Atrodo, kad 2021-aisiais skaičiai bus kaip iki koronaviruso pandemijos ir pasieks dviženklę milijardinę išraišką.

Kai 1881 m. gimęs G.Gucci būdamas 40-ies pradėjo savo verslą, jo gyvenimo kelias buvo gana vingiuotas.

Pradžioje jis gyveno Paryžiuje, paskui persikėlė į Londoną. Dirbo prabangiame „Savoy“ viešbutyje nešiku ir liftininku. Bet čia italas turėjo galimybę stebėti pasiturinčių svečių skonius ir pomėgius.

G.Gucci nutuokė, kad aksesuarai – svarbi žmogaus statuso dalis. Kuo jis turtingesnis, tuo išraiškingesnis jo lagaminas ar rankinė.

Sukaupęs 30 tūkst. Italijos lirų – tais laikais tai buvo nemaži pinigai – jis grįžo į gimtąją Florenciją ir atidarė nuosavą dirbtuvę, kurioje buvo siuvami drabužiai žirgų lenktynių jojikams ir gaminami pakinktai. Jau tuomet svarbiausia G.Gucci buvo elegancija ir kokybė.

Pamažėle jis perėjo prie odinių gaminių – kelioninių krepšių ir lagaminų. Kaip dažnai nutinka mados pasaulyje, reikšmingiausia sukuriama tuomet, kai trūksta kokios nors medžiagos ar detalės.

Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais odos buvo mažai. G.Gucci teko griebtis kitokių medžiagų – bambuko, tekstilės pluošto, džiuto ar medvilnės.

Bet visi gaminiai išsiskyrė savo simboliu – dviguba G raide. Prekės ženklo kūrėjas užaugino šešis vaikus, bet į mados namų valdymą įsiliejo tik trys. Po G.Gucci mirties 1953-iaisiais prie verslo vairo stojo sūnūs Aldo, Vasco ir Rodolfo.

Tuo metu prasidėjo pasaulio elito era. Negausus aukštuomenės ratelis, įsigydamas prabangos prekių ženklų „Givenchy“, „Cartier“ ar „Gucci“ gaminių, populiarino juos ir padėjo jiems įgyti tarptautinį pripažinimą.

Holivudo žvaigždę Grace Kelly, tapusią Monako kunigaikštiene, ir jos vyrą Monako kunigaikštį Rainier III fotografai įamžino 1959-aisiais išeinančius iš „Gucci“ parduotuvės Romoje.

Prie tuomečio pasaulio elito priklausė kino žvaigždės Elizabeth Taylor, Audrey Hepburn, elegancija garsėjusi JAV prezidento Johno Fitzgeraldo Kennedy žmona Jacqueline.

Jos vardu iki šiol vadinamas vienas „Gucci“ rankinės modelis. Iš pradžių turėjęs „Fifties Constance“ pavadinimą, jis tapo „Jackie Bag“.

Su šia rankine 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiais buvusi pirmoji Amerikos ponia niekur nesiskyrė. Sklando legenda, kad už „Jackie Bag“ stilingoji Jacqueline slėpdavo savo veidą nuo paparacų.

Bet po pirmosios tarptautinės „Gucci“ sėkmės pamažu pradėjo ryškėti tai, kas išsirutuliojo į skandalingiausią mados pasaulio šeimos istoriją. Apie ją pasirodė knygos.

Itin daug dėmesio sulaukė 2000-aisiais išleista Saros Gay Forden knyga „Mados namai „Gucci“: sensacinga žmogžudystė, pamišimo, žavesio ir godumo istorija“ („The House Gucci: A Sensational Story of Murder, Madness, Glamour and Greed“).

Šeimos verslo įkūrėjo sūnus A.Gucci mirė Romoje 1990-aisiais. Jis turėjo pakankamai laiko, kad pamatytų, kaip jo vaikai ir anūkai žingsnis po žingsnio žlugdo mados namus.

Lemtingi „Gucci“ tapo 1983-ieji, kai po R.Gucci mirties jo akcijas paveldėjo sūnus Maurizio. Netrukus jis buvo nuteistas metams kalėjimo dėl suklastoto testamento.

Bandydamas išvengti bausmės Maurizio pabėgo iš Italijos. Po kiek laiko jis grįžo – dėdė Aldo užsistojo giminaitį ir įrodė jo nekaltumą.

Bet pačiam Aldo buvo pateikti kaltinimai nesumokėjus mokesčių į JAV iždą. Niekas iš Gucci šeimos nestojo jo ginti, o sūnus Paolo teismui net pateikė tėvo kaltės įrodymus.

Kai Aldo buvo pasodintas į Amerikos kalėjimą, visos bendrovės akcijos atiteko Maurizio. Tačiau jis buvo prastas prezidentas ir visiškai sunaikino prekės ženklo reputaciją.

Viena problemų tapo licencijų pardavimas. „Gucci“ prekės ženklas suteikė licencijas daugybei smulkių bendrovių – ir iš Azijos šalių. Jos teisėtai dėjo logotipą ant prastos kokybės prekių.

9-asis dešimtmetis buvo baisiausias „Gucci“. Tai puikiai prisimena amerikiečių dizaineris Dapperis Danas, kūręs „Gucci“, „Fendi“ ir „Louis Vuitton“ logotipų dizainą.

Kontrabandinius sportinius marškinėlius su dviguba G raide Niujorko turgavietėse pardavinėjo kinai ir korėjiečiai.

Nuo to laiko „Gucci“ buvo siejamas su kontrabandininkų prekės ženklais. Turtingi klientai nusisuko nuo Italijos mados namų.

8-ojo dešimtmečio pradžioje į Gucci šeimą atėjo Patrizia Reggiani. Daug plaukų, papuošalų, dar daugiau makiažo ir per kraštus besiliejančios puikybės bei ambicijų.

Gucci šeimos pasibaisėjimui, ji ištekėjo už mados imperijos valdytojo Maurizio.

Tamsiaplaukei gražuolei apibūdinti veikiausiai pakaktų dviejų turbūt garsiausių jos frazių: „Mieliau verkiu „Rolls-Royce“ nei esu laiminga ant dviračio“ ir „Visą savo gyvenimą nedirbau ir dabar tikrai nepradėsiu“.

Pastarieji žodžiai, anot P.Reggiani advokato, pasakyti 2011-aisiais. Tuomet jai, jau 13 metų praleidusiai kalėjime, buvo pasiūlyta atidėti bausmę, pakeičiant ją viešaisiais darbais.

Patrizia buvo nuteista 1998-aisiais, kai prieš trejus metus kartu su savo aiškiarege užsakė savo tuo metu jau buvusio vyro M.Gucci žmogžudystę.

P.Reggiani elgesio motyvai iki šiol nenustatyti. Apie Juodąją Našlę – taip ją praminė žiniasklaida – sklando įvairūs gandai.

Kalbėta, jog ji pavydėjo buvusio vyro jo naujajai mylimajai, tikėjosi pinigų, pyko, kad buvo apleista, ar tiesiog išprotėjo.

Bet britų „The Guardian“ ji pasakojo kitaip. Pasak P.Reggiani, ji įniršo, kai 1993-iaisiais Maurizio savo šeimos įmonę pardavė investicinei bendrovei „Intercorp“ tik už 120 mln. dolerių – juokingą sumą vertinant dabartinę mados namų padėtį.

Maždaug tuo metu investuotojų rankose atsidūrusiuose mados namuose atsitiko tai, apie ką vargu ar gali svajoti prastos reputacijos prekės ženklas.

1994-aisiais „Gucci“ kūrybos direktoriumi tapo teksasietis Tomas Fordas. Jau po savo pirmojo mados šou Milane plačiomis kelnėmis mūvintis, minimalistiniais drabužiais apsirengęs dizaineris pareiškė, kad senuose mados namuose negalima visko greitai pakeisti. Bet būtent tai T.Fordas ir darė.

„Gucci“ tapo vienu geidžiamiausių 10-ojo dešimtmečio antrosios pusės prekės ženklų. T.Fordo „Porno Chic“ („Pornografinis prašmatnumas“) kryptis suteikė mažai erdvės dviprasmybėms.

Reklamos kampanijoms modelių gaktos plaukuose buvo išskusta dviguba G raidė, mados namų kvepalų buteliukai dedami tarp silikonu padidintų krūtų ar išskėstų kojų.

„Tai buvo hedonizmo – malonumo filosofijos išraiška. Seksualumo ir geidulingo „Dulkink mane“ persmelkti drabužiai“, – sako T.Fordas žvelgdamas į savo ano meto kolekcijas.

2004-aisiais amerikiečių dizainerio era baigėsi. Jo įpėdine tapusi Alessandra Facchinetti, kaip ir po jos vadovavusi tėvynainė Frida Giannini, paliko blankų įspūdį.

Ir kai prie mados namų vairo stojo A.Michele, prasidėjo „Gucci“ pakilimas.

Garsusis prekės ženklas ir vėl stebina. Ir tai A.Michele, meistriškai perteikiančio gyvenamojo laiko dvasią, nuopelnas.

T.Fordo laikais dizaineriai savo kolekcijomis stengėsi įteigti mintį, kad malonumas – aukščiausias gėris ir žmogaus elgesio dorovinis kriterijus. Dabar mados kūrėjai privalo nuolat kreipti dėmesį į padėtį pasaulyje.

Aplinkos niokojimo, tapatybės politikos ir pasaulį savo gniaužtuose laikančio koronaviruso laikais ir mada nėra laisva nuo įsipareigojimų.

Pernelyg provokuojanti išvaizda dar turi paklausą. Bet dabartiniai laikai reikalauja vis daugiau realybės ir jautrumo. Tiek menininkų pareiškimų, tiek išteklių švaistymo požiūriu.

Viešojoje erdvėje neliko nepastebėtas ir A.Michele žingsnis. 2020-aisiais dizaineris pranešė, kad per metus pateiks tik dvi nuo sezono nepriklausančias kolekcijas. Iki šiol mados pasauliui įprastu buvo tapęs mažiausiai keturių kolekcijų antplūdis.

Tragišką „Gucci“ šeimos istorijos puslapį britų režisierius Ridley Scottas perkėlė į didįjį ekraną.

A.Gucci suvaidino Holivudo žvaigždė Alas Pacino, amerikiečių atlikėja Lady Gaga – P.Reggiani, jos nužudytą sutuoktinį Maurizio – amerikiečių aktorius Adamas Driveris.

Filmo premjera numatoma lapkritį, bet jau dabar atsirado arši jo kritikė. A.Gucci anūkė naujienų agentūrai „Associated Press“ išreiškė nepasitenkinimą: „Mano senelis, kaip ir visi Gucci šeimos nariai, buvo išvaizdus vyras: labai aukštas, mėlynų akių, elegantiškas. Gėdinga ir neatleistina, kad jį įkūnyti buvo pasirinktas A.Pacino, nė kiek nepanašus į mano senelį.“

Parengė: ONA KACĖNAITĖ.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.