Šiandieninio pasaulio moterį Dovilė lygina su vandenynu: laisva, stipri, viską spėjanti – tai mama, dukra, žmona, karjeros moteris, verslininkė, dėstytoja, studentė, menininkė.
„Moters galimybės beribės. Noriu per savo kūrybą atskleisti kiekvienos moters grožį ir unikalumą, išjudinti iš monotonijos, įkvėpti kasdien būti geriausia savo versija, negailėti tos suknelės ar tų batelių, džiaugtis gyvenimu su malonumu čia ir dabar“, – pasakojo kūrėja.
Pačiame pandemijos įkarštyje į Tenerifę su šeima atvykusi dizainerė D.Greviškytė čia netikėtai užsiliko net penkiems mėnesiams, o po pusmečio, praleisto Lietuvoje, vėl susikrovė lagaminus į šią Ispanijos salą. Dabar moteris skaičiuoja jau antrus metus, kai gyvena nesibaigiančioje vasaroje.
„Iš čia gyvenančių ne kartą esu girdėjusi, kad Tenerifė turi ypatingą energetiką, sala pati atsirenka žmones: pritraukia, įtraukia ir nebeišleidžia. Niekada nesakau, kad čia esame visam laikui, bet šiuo metu čia turime viską, kas daro mus laimingus. Ir laiko sau čia turime daugiau, ir kokybiško bendravimo su vaikais – Vilniuje nuolat skubėdavome, nebuvo to pasimėgavimo gyvenimu čia ir dabar.
Jėgos aitvarai, banglentės, parasparniai, žygiai kalnuose, tenisas, baseinai – čia galima rasti visas sporto lauke rūšis. Dukra mokosi plaukti banglente, svajoju išmokti ir aš“, – pasakojo Kosta Adechės mieste įsikūrusi moteris.
Dovilės dukros trylikametė Karolina ir vienuolikametė Luiza puikiai pritapo saloje, mergaitės Lietuvoje lankė tarptautinę mokyklą, tad dėl bene svarbiausio lietuvei iššūkio – dukrų mokslų – nekilo jokių problemų.
„Tenerifėje, juokiuosi, įgyvendinau dvi svajones – visada norėjau gyventi ant vandenyno kranto ir nemūvėti pėdkelnių. Labai mėgstu dėvėti sukneles ir nekenčiu pėdkelnių! Čia, pietų pusėje, kur esame įsikūrę, visus metus mus džiugina vasara, o jei norime išvysti kitus metų laikus, užtenka nuvažiuoti į kitas salos puses“, – pasakojo kūrėja.
Savaitgaliais šeima mėgsta keliauti po salą automobiliu, kaskart jaučiasi lyg išvykusi trumpų atostogų, atranda vis naujų vietų: jaukių senamiesčio gatvelių, restoranėlių ir užburiančių gamtos vaizdų.
Panevėžyje augusi kūrėja prisipažino, kad jau ketvirtoje klasėje lino fabrike pirko atraižas ir nešdavo klasės draugo mamai, kad ji pasiūtų jai drabužių pagal piešinį. O būdama vienuolikos metų nupiešė ir aprašė visą drabužių kolekciją, kurios modelius pati ir dėvėjo.
Kurti drabužius moterims Dovilė pradėjo susilaukusi dukterų. Gimtadieniams, šeimos šventėms moteris norėjo save ir mažyles puošti išskirtiniais drabužiais. Ir šiandien dukros – didžiausios jos kritikės ir palaikymo komanda, noriai dėvi mamos kurtus rūbus.
Pagal individualius užsakymus anksčiau Vilniuje kūrusi moteris atvira – bendravimas akis į akį su klientu jai itin malonus, bet išvykus į Tenerifę teko to atsisakyti.
„Atvykusi čia nusiminiau, kad neišeis tęsti mėgstamos veiklos. Bet galiausiai susidėliojus buities reikalus ir užplūdus vidinei ramybei užliejo naujas įkvėpimas: kodėl gi negalėčiau su šiandieninėmis socialinės erdvės galimybėmis kurti suknelių bet kuriai pasaulio moteriai? Esu vasaros žmogus, tad kurti drabužius šiltajam sezonui yra mano tema. Taip ir atsirado kolekcija vasarai, kaip sakau, odė moteriai, perkelianti iš miesto centro į kurortą“, – šypsojosi „Dove Gress“ prekės ženklą pristatanti kūrėja.
Negana to, gyvendama šalia vandenyno ji vis dažniau su dukromis pradėjo galvoti apie tvarumą. Norėjosi įgyvendinti lėtos mados idėją, kai su meile galvojant apie klientą ir mūsų planetą gamybai naudojami tvarūs audiniai, nesivaikoma greitos mados tendencijų, drabužių modeliai kuriami apgalvotai, kad džiugintų ne vieną sezoną.
„Pasirinkusi lietuvišką liną norėjau įlieti modernumo, kitokio prieskonio nei kad daugelį lydinti asociacija su folkloru. Visuomet pakuodama lagaminą atostogoms susidurdavau su problema: prisikraunu pilną, o atvykus neturiu ką rengtis.
Kasdien gyvendama vasaroje prisipildžiau kurorto jausmo, galvoje nuolat sukasi įvairūs drabužių deriniai. Suprantu, kad moderni moteris neturi daug laiko galvoti apie tai, ką rengtis, drabužiai turi būti pritaikyti dėvėti ir dieną, ir vakarą. Juk su ta pačia linine suknele ryte su žemakulniais batais gali keliauti į paplūdimį, o vakare, apsiavusi aukštakulnius ir priderinusi įspūdingus papuošalus, keliauti vakarienės. Mano drabužiai universalūs – iš skirtingų dalių galima susikomponuoti vis kitokius derinius.
Man suknelė visada reiškia teigiamas emocijas, teikia laimės. Būtent todėl suknelės ir užima didžiausią mano kolekcijos dalį. Manau, kad kiekviena diena, kai moteris dėvi suknelę, yra šventė. Dažnai sakau, kad kuriu savo svajonių spintą, – tokius drabužius, kuriais pati noriu rengtis“, – pasakojo kūrėja.
Dizainerė atskleidžia: jos svajonė – kurti modernias linines sukneles nuotakoms. Juk šiuo metu tvarūs drabužiai ypač madingi ir būtų aktualūs jaunosioms, ypač besituokiančioms šiltuosiuose kraštuose.
