„Išmaniojo namo reikia ne visiems – tai neturi būti mada. Žmogus turi jaustis natūraliai ir žinoti, kokių privalumų suteiks technologijos. Jei jam to nereikia, tai erzins“, – sakė lustą plaštakoje dėl patogesnio gyvenimo turintis verslininkas.
Koks gyvenimas išmaniuosiuose namuose? Kompanijos „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas neslepia – gyventi tokiuose namuose jų šeimai yra patogu, taupomas ne tik laikas, bet ir pinigai.
„Išmanieji namai – labai individualus projektas, pritaikomas kiekvienai šeimai pagal poreikius. Jei sistema visavertė, prie jos prijungta didžioji dalis elektrinių sistemų inžinerijos.
Žmogui nebereikia rūpintis šildymu, vėdinimu, signalizacija, šviesomis. Viskas veikia automatiškai ir tai yra vienas didžiausių išmaniųjų namų privalumų.
Tiesiog nebereikia apie tai galvoti. Laistymo sistema, vartai, apsaugos sistema, kameros – viskam naudoju sistemą, kuri tai suvaldo“, – pasakojo Raimundas, jau 15 metų gyvenantis išmaniuosiuose namuose.
Kai Raimundas ir jo šeima rytą iškeliauja į darbus, sistema vienu mygtuko spustelėjimu perjungiama į ekonominį režimą: nebereikia galvoti, ar namuose nepaliko įjungto lygintuvo, šviesų. Visi prietaisai išsijungia automatiškai, šildymas ir vėdinimas veikia minimaliai, kad būtų palaikoma reikiama temperatūra. Prieš šeimai grįžtant į namus sistema atbunda – vėl pradeda vėdinti patalpas, jei yra poreikis – šildyti.
„Grįžęs duris atidarau piršto atspaudu, sistema atpažįsta visų šeimos narių atspaudus ir gali reaguoti skirtingai – priklausomai nuo to, kas parėjo. Vienam svarbu išgirsti mėgstamą muziką, kitam norisi būti pasveikintam kitaip uždegtomis šviesomis. Niekam nebereikia galvoti apie atskirus elementus.
Kai slenkstį peržengiu aš, išsijungia signalizacija, namai jau būna persijungę į komforto režimą, o mane pažinusi sistema įjungia šviesas ir televizorių. Tai tiesiog labai patogu“, – pasakojo išmaniųjų namų savininkas.
Kalbėdamas apie buitinius privalumus Raimundas pabrėžė, kad jo namai išmaniaisiais tapo jau senokai, tad juos jau reikia atnaujinti. Būtent dėl to dabar vyras ir suka galvą – namuose planuojamas remontas ir, žinoma, dar protingesnių išmaniųjų technologijų diegimas.
Vyras šypsojosi, kad išmaniojo siurblio roboto jų namuose iki šiol nėra, mat dviejų aukštų erdvė šiam prietaisui nėra itin patogi, tad tvarkytis jiems dar tenka senuoju būdu.
„Namų tvarkymas mūsų namuose nėra išmanusis. Kita vertus, daugelis dalykų nėra atskirti nuo buities. Pavyzdžiui, įėjus į virtuve, sandėliuką ar drabužinę šviesa užsidega automatiškai.
Buitinė technika įsijungia tik tada, kai yra poreikis ja naudotis, – naktį ji išjungiama net iš budėjimo režimo, kad neeikvotų energijos.
Per 15 metų šios sistemos gerokai pažengusios, tad remontuodami tikrai diegsime ir naujų dalykų. Dar svarbiau – pažengęs ir mano paties supratimas, kaip tai turi būti, pirmiausia – gerokai racionaliau. Kita vertus, ir mes jau esame 15 metų vyresni, mūsų poreikiai jau kiti“, – sakė verslininkas.
Kaip vieną iš šių išmaniųjų sistemų pranašumų Raimundas įvardijo ir tai, kad jas galima pritaikyti naujiems šeimos poreikiams ne keičiant, o perprogramuojant. Tad remontuojant namus jo erdves jau tikrai valys išmanusis siurblys, o visa buitinė technika bus prijungta prie išmaniosios sistemos.
„Įjungus kaitlentę ne tik automatiškai įsijungs gartraukis, bet ir suveiks ventiliacijos sistema, kuri iškart patieks daugiau oro į patalpą. O gal kitoje patalpos pusėje pats atsidarys langas – žiūrėsime, koks sprendimas bus racionalesnis. Dabar mūsų namuose langai atsidarinėja patys, bet jie nėra prijungti prie buitinės technikos“, – sakė jis.
Šeimos šuo Uno taip pat augo kiek išmaniau nei daugelis jo keturkojų bičiulių. Kol dar buvo mažas, jo šėrimo įtaisas buvo automatinis ir su kamera: ėdalas buvo išduodamas pagal laiką, o prisijungus telefonu prie kameros buvo galima ne tik matyti augintinį, bet ir jį pakalbinti.
„Dabar Uno jau suaugęs, maisto įtaiso jam nebereikia, bet antkaklyje jis turi lustą su visa informacija apie šeimininką ir skirtą veterinarams“, – pasakojo verslininkas.
Telefonspynė, prijungta prie išmaniosios sistemos, leidžia Raimundui matyti, kas ateina į svečius, kas skambina į duris. Negana to, kurjeriui, norinčiam palikti siuntą, atvykusiems tėvams ar statybininkams, darantiems remontą, namų duris jis gali atidaryti būdamas net kitame pasaulio krašte.
„Ir saugu, ir patogu. Jei reikia, nuotoliniu būdu galiu įjungti šildymą, šviesas. Ar galiu rytą įdėjęs į orkaitę patiekalą grįžęs vakare iš karto valgyti karštą vakarienę? Taip, tai padaryti galima, bet ar norėtumėte valgyti visą dieną orkaitėje buvusį maistą? Yra daugybė dalykų, kuriuos galima padaryti, bet kiek toks sprendimas racionalus?
Juk visi žinome prieš kurį laiką atsiradusius išmaniuosius šaldytuvus, kurie patys užsisako maistą. Puikiai tai galime įgyvendinti, bet niekas nemanė, kad tokiu atveju ant kiekvieno produkto turi būti etiketė su galiojimo laiku, kurią tas šaldytuvas turi nuskaityti.
Tai jau turėtų atlikti maistą pristatanti įmonė. Nėra kam įgyvendinti šios idėjos. Skamba gražiai, bet tik tiek“, – sakė jis.
Raimundo gyvenimo išmaniuosiuose namuose patirtis rodo, kad čia niekas nesugenda – nesėkmė tokių namų tikrai neištiks. Aukšto lygio profesionali sistema, o ne pigi pirkta internete ar statybinių prekių parduotuvėje, tai gali garantuoti kiekvienam vartotojui. Ši sistema neturi centrinio mazgo, kurio vienas gedimas paralyžiuoja visą sistemą.
„Kad toks namas gali išprotėti – visiškas mitas, – juokėsi technologijų žinovas. – Realiai net sugadinus ar pavogus kokį daiktą sistema funkcionuoja, tik nėra tos konkrečios funkcijos, už kurią tas sugadintas daiktas buvo atsakingas. Tai vienas mūsų sistemų privalumų.“
Savo namus vyras vadina saugiais ne tik dėl čia veikiančių kamerų. Saugumas, pasak jo, yra įdėtų pastangų ir rezultato kompromisas.
„Jei noriu šimtaprocenčio saugumo nuo įsilaužimo, namas tiesiog atjungiamas nuo interneto. Tuomet įsilaužimas gali būti tik fizinis – išgriauti sieną ir pažeisti kabelį. Kita vertus, išmaniuosius namus atjungęs nuo interneto ryšio negalėsiu matyti, kas vyksta mano namuose, ar būdamas kitame pasaulio krašte atrakinti durų. Atvėrus langą išorei atsiranda ir pavojus“, – pasakojo R.Skurdenis.
Čia, pasak vyro, labai svarbu sistemų diegėjų profesionalumas. Viena, kai žmogus pats nusiperka ir instaliuoja namuose daiktą, suveda slaptažodžius ir tikisi, kad bus saugu, – tiesiog atiduoda visus duomenis pardavėjui, kurio net nežino. Visai kas kita, kai tokias sistemas, kurios neatiduoda kliento duomenų į išorę, kliento namuose instaliuoja aukšto lygio profesionalai – jie ir atsako už saugumą.
Raimundas neabejoja: į jo plaštaką implantuotas lustas – saugiausias daiktas pasaulyje.
Ateityje verslininkas mielai turėtų lustą, kuris rinktų jo sveikatos parametrus ir duomenis atiduotų medicinos įstaigai, kurią pats pasirinktų ir pasitikėtų dėl duomenų saugumo. Tačiau šiuo metu lustų su tokiomis galimybėmis, deja, nėra.
„Dabartinis mano lustas gerokai paprastesnis, jis neturi jokių asmeninių duomenų. Jame esantys kodai leidžia mane identifikuoti namų ar biuro spynoms ar einant į sporto klubą vienas kodų naudojamas vietoj elektroninio rakto. Jame yra ir viešai prieinami mano vizitinės kortelės duomenys, kurie prilietus prie telefono tiesiog gali atsidurti jame – atsidaro viešas mano „LinkedIn“ profilis.
Tiesa, čia yra kraujo grupė ir panašūs dalykai, kad nelaimės atveju man greitai būtų suteikta medicinos pagalba. Tai būtų dar aktualiau, jei sirgčiau kokia nors liga, kuriai reikia specifinio gydymo, pavyzdžiui, alergija. Jei nualpčiau vidury gatvės, iš mano lusto gydytojas tuoj pat gautų duomenis.
Deja, šiandien apie tai tik garsiai kalbu – šiandien gydytojai, matyt, nepultų tikrinti žmogaus su nuskaitymo mechanizmu. Tikiu, kad tokia sistema kada nors veiks, tik užtruks dar nemažai metų – reikia, kad tam pasiruoštų ir visuomenė“, – pasakojo verslininkas.
R.Skurdenis savo kelią vadina nulemtu nuo paauglystės. Mėgstamiausios jo knygos jau tuomet buvo mokslinė fantastika, jam buvo įdomu skrydžiai į kosmosą, robotai, androidai, ateities technologijos, valdymas balsu.
„Ir mano tėvas dirbo elektronikos pramonėje tų laikų didžiaisiais kompiuteriais ir taip pat domėjosi naujovėmis. Natūraliai ėjau tuo keliu visą laiką – studijavau elektroniką, mane visur lydėjo automatika, technologijos, kol galiausiai tikslingai to siekdamas patekau į įmonę, kuri būtent šiais dalykais ir užsiima. Kai darbas įdomus, jis lengvesnis“, – kalbėjo Raimundas.
Abu Raimundo sūnūs – septyniolikametis Skirmantas ir keturiolikos metų Skomantas – net nežino, ką reiškia gyventi įprastuose namuose. Mat nuo mažų dienų jie augo technologijų pilname pasaulyje.
„Skomantas puikiai naudojasi tomis technologijomis, bet jo interesai bent jau kol kas kitokie. Vyresnėlis šiemet turi pasirinkti, kur ir ką jam studijuoti. Džiaugiuosi, kad neketina nutolti nuo mano srities, – planuoja studijuoti pastatų automatiką, dirbtinį intelektą ar panašius dalykus. Jis išmokęs išmaniųjų namų technologijų, oficialiai yra jauniausias Baltijos šalyse specialistas“, – sakė Raimundas su viltimi, kad septyniolikametis Skirmantas eis jo keliu.
