Trijų vizualų serijoje vystomą idėją daugelis netruko įvertinti religiniame kontekste. Vieniems tai buvo mados kaip kulto išraiška, kitiems – atviras „pasityčiojimas“ iš šventųjų. Agentūros „McCann Erickson Vilnius” kurta ir fotografės Redos Mickevičiūtės įgyvendinta reklama pasklido kaip virusas – patinkantis ar pykdantis, tačiau abejingų nepaliko.
Tuo tarpu pats dizaineris sako, kad iki religijos menkinimo čia labai toli: „Tikėjomės ir laukėme tokių reakcijų. Bet jos kyla ne iš to, kad mes „tyčiojamės“ iš religijos, o iš to, kaip perskaitomas vaizdas. Jei greitai ir paskubomis, tada vieniems juokinga, kitų reakcija – neigiama. Tačiau pati šūkio reikšmė – visai kita. Sakiniuose jėzaus ir marijos vardas naudojama kaip ištiktukai, o ne religiniai simboliai. Tokiais ištiktukais paremta sakinio struktūra yra tradicinė ir šnekamojoje kalboje organiška, natūrali – taip pat kaip „o dievai, koks oras“ arba „viešpatėliau, palaukit!“.
R. Kalinkinas priduria, jog jam įdomus tas žmogus, kuris nesprendžia iš pirmo žvilgsnio, o analizuoja tai, ką pamato, nepriima visko paviršutiniškai. Kita vertus, kas vienam yra neliečiama tema, kitam yra ironijos ir autoironijos šaltinis. Jei nėra sveikos kritikos, sveiko sarkazmo – tada išeina dogma. O dogmos varžo minties laisvę.
„Kai patogu, visi pasidaro labai dievobaimingi, ir seka, kad tik kas Aukščiausiojo neįžeistų. O realybė tokia, kad tie patys žmonės labai dažnai šventvagiauja paprasčiausiose situacijoje. Mes tas situacijas tiesiog sutirštinome ir sudėjome į gražų vizualą. Ir galiausiai – jei Dievas, kaip sako, yra visur, kodėl jis negali būti mūsų reklamoje?”, – šypsosi dizaineris.
