Sinoptikai negailestingi – pagal jų prognozes speigas šią žiemą negąsdins tik šiltai apsirengusių.
Medikų teigimu, netinkama apranga žiemą ne tik verčia tirtėti nuo šalčio, bet ir tampa daugelio peršalimo ligų priežastimi.
Aprangos specialistai aiškina, kad prieš įsigyjant šiltų drabužių reikia žiūrėti, kad jie būtų ne tik gražūs, madingi, bet ir patogūs bei tinkamai parinkti. Tuomet bus nebaisus joks šaltis.
Rengtis reikia sluoksniais
Aprangos mados inžinerijos studijų programą studentams dėstanti Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė Virginija Daukantienė tvirtina, jog kiekvienas drabužis turi paskirtį. Todėl pirmiausia reikia gerai apgalvoti, kokiomis sąlygomis jis bus dėvimas.
Skubantiems į darbą biure reikia vienokių drabužių, visą dieną praleidžiantiems lauke – kitokių. Sportuojant ar aktyviai pramogaujant gryname ore – dar kitokių.
„Viena svarbiausių taisyklių vėstant orams – rengtis svogūno principu. Kūnas turi būti apvilktas ne vienu, o keliais drabužių sluoksniais. Pirmasis sluoksnis – prie kūno prigludę apatiniai, antrasis – šildantys viršutiniai drabužiai, trečiasis – nuo vėjo, sniego ir šalčio sauganti apranga“, – aiškino profesorė.
Aprangą žiemai pradėti komplektuoti reikia ne nuo viršutinių, kaip vis dar klaidingai daro daugelis žmonių, o nuo apatinių drabužių. Jų termoizoliacinės savybės neturi būti blogesnės nei viršutinių, kad žmogus nesušaltų.
Sintetika neleidžia sušlapti
„Natūralaus pluošto medvilninius arba vilnonius drabužius malonu dėvėti, tačiau tai yra hidrofilinės medžiagos, sugeriančios drėgmę. Todėl ilgai būdamas šaltyje žmogaus kūnas pamažu pradeda šalti.
Einant į darbą ar studijas medvilniniai, bambukiniai ar šilkiniai apatiniai drabužiai – puikus pasirinkimas. Tačiau sportuoti ar aktyviai pramogauti, kai intensyviai prakaituojama, vilkėti tokius apatinius ne itin smagu“, – aiškino aprangos žinovė.
Žvejus ar medžiotojus žiemą apatiniai drabužiai turi šildyti, o slidininkus, bėgikus, alpinistus – ne vien šildyti, bet ir šalinti ant odos paviršiaus atsirandančią drėgmę.
Taigi tiems, kurie žiemą didžiąją laiko dalį praleidžia ne itin judriai, reikėtų vilkėti apatinius iš storesnių ir šiltesnių medžiagų, pasižyminčių geromis termoizoliacinėmis savybėmis.
Aktyviai judantiems reikėtų apatinių, kurie kvėpuoja, neleidžia kauptis bakterijoms, paliekančioms nemalonų prakaito kvapą. Poliesterio ir polipropileno mikropluoštų gaminiai sparčiau nei medvilnė šalina drėgmę, greičiau džiūva, todėl daugelis gamintojų siūlo praktiškus apatinius drabužius, kurių sudėtis – ir sintetinės medžiagos, ir natūralus pluoštas.
Aptempti drabužiai – blogai
V.Daukantienės teigimu, šaltojo sezono metu žmogaus kūno išskiriama šiluma turi kuo ilgiau išsilaikyti podrabužiniame sluoksnyje arba, atvirkščiai, šilumos kiekis turi nepadidėti tiek, kad keltų nepatogumų, turi nesikaupti prakaito drėgmė.
Žiemą norint nesušalti reikėtų vengti smarkiai aptemptų drabužių. Padidėjus oro tarpui tarp drabužio ir žmogaus kūno, gerėja termoizoliacinės savybės. Blogėti jos pradeda, kai tarpas tampa didesnis nei 0,75 – 1 centimetras. Šiluma tuomet atiduodama į aplinką.
„Daugiau kaip pusės žmogaus kūno išskiriamos šilumos netenkama ne per drabužio medžiagos sluoksnius, bet per konstrukcines angas. Todėl gerai apgalvoti tam tikri konstrukciniai sprendimai – apykaklės, gobtuvai, skraistės, net rankogaliai – gali ne tik puošti, bet ir šildyti“, – kalbėjo profesorė.
Apranga sportui – dvisluoksnė
KTU dėstytojas ir dizaineris Kęstutis Lekeckas tvirtina, kad šį sezoną itin madingi megztukai, švarkai, puspalčiai ir paltai iš natūralių pluoštų, specialiai apdorotų taikant inovatyvias technologijas, natūralaus kailio, medvilnės, kupranugarių ar merinosų vilnos.
„Kokybiško vilnos pluošto apranga yra švelni, lengva. Jos drabužiai labai šilti, todėl tinka ir kasdienai. Tačiau aktyviam laisvalaikiui vilna nėra geriausias pasirinkimas“, – kalbėjo K.Lekeckas.
„Thermowave“ prekės ženklo vadovas Audrius Pocius sportuojantiems žmonėms pataria rinktis šiuolaikinius sintetinius audinius ir megztines medžiagas, kurios daugeliu atvejų pranašesnės už kai kurias natūralias.
„Šiuolaikinė sportinė apranga gaminama iš dvisluoksnių medžiagų, kurių vidinis sluoksnis sudarytas iš drėgmės nesugeriančių sintetinių pluoštų siūlų, o išorinis sluoksnis gaminamas iš gerai drėgmę sugeriančių pluoštų, tokių kaip vilna, kartais ir medvilnė“, – tvirtino A.Pocius.
Susikondensavęs prakaitas labai sparčiai persisunkia į išorinį drabužio sluoksnį, iš kurio jis išgarinamas. Vidinis sluoksnis išlieka arba greitai tampa sausas.
Striukės nepraleidžia vėjo
Aprangos žinovai siūlo atkreipti dėmesį ir į žiemines striukes, kurioms siūti taip pat naudojamos naujos kartos sintetinės daugiasluoksnės medžiagos su funkcinėmis polimerinėmis membranomis.
K.Lekecko teigimu, aktyvaus laisvalaikio metu ar sportuojant dėvimos striukės turėtų būti pagamintos iš trisluoksnių medžiagų su „Gore-Tex“ politetraflouretileno membrana ar „Sympatex“ hidrofiline poliesterio membrana.
Tokių medžiagų striukės nepraleidžia vandens ir vėjo iš išorės, bet puikiai praleidžia drėgmę iš vidaus.
Šie gaminiai žymimi tai atvaizduojančiomis piktogramomis. Vidiniai striukių sluoksniai turėtų būti iš šiauštos sintetinės megztinės medžiagos.
Kailis ir šildo, ir puošia
Bendrovės „Vitedra“, valdančios parduotuves „Laukinis gepardas“, direktorė Vaida Vijūnienė įsitikinusi, jog net ir naudojant itin šiuolaikiškas technologijas pagamintos sintetinės medžiagos nepranoksta sukurtų gamtos. Ypač kai kalbama apie natūralų kailį, kuris ne tik šildo, bet ir puošia.
„Nešiojantieji kailinius žino: kad nesušaltum, po jais nereikia vilktis kelių drabužių sluoksnių. Net termometro stulpeliui nukritus gerokai žemiau nulio kailinius galima vilktis ant plonos šilkinės palaidinės ar golfo ir nejausti šalčio.
Vienas kvadratinis centimetras kailio šildo dešimt kartų didesnį žmogaus kūno plotą. Vadinasi, kailis šildo net tas vietas, prie kurių jis nesiliečia. Tokių savybių neturi ir vargu ar artimiausiu metu įgis koks nors sintetinis audinys“, – sakė kailių žinovė.
Kailis už daugelį sintetinių audinių pranašesnis tuo, kad net lyjant jis nesušlampa taip greitai, kaip kitos medžiagos. Kailio plaukas natūraliai sugula taip, kad iš jo pagaminti drabužiai ilgai neperšlampa.
