Prabanga, rafinuotumu ir elegancija dvelkiančioje parodoje - per 70 secesijos periodo suknelių bei per 400 aksesuarų, kurie eksponuojami dviejose Chaimo Frenkelio vilos aukštuose.
Rygoje (Latvija) bei Vilniuje jau jau vykusi ir itin gausaus lankytojų būrio sulaukusi „Secesijos mada“ Ch.Frenkelio viloje atrodo natūraliai – secesijos kryptį atspindinčiame pastate to laikmečio apdarai ir aksesuarai tampa tarsi šių namų aplinkos dalimi.
Šiauliuose pasijuto lyg Holivude
Dėl įtemptos dienotvarkės į parodos atidarymą atvykti negalėję A.Vasiljevas pažadėjo į Šiaulius atvykti šį pirmadienį. Tačiau šių mados guru planų vos nesugriovė dėl blogų oro sąlygų vėlavęs lėktuvo skrydis.
Užvakar Naujajame Urengojuje (Rusija, Šiaurės Sibiras) viešėjusio A.Vasiljevo skrydis dėl gausaus sniego ir pūgos buvo atidėtas net šešioms valandoms.
Į Ch.Frenkelio vilą įžengęs aukso spalvos ornamentais puoštu rankų darbo švarku vilkįs A.Vasiljevas nustebo čia išvydęs gausų būrį žurnalistų ir gerbėjų.
„Atvirai pasakius nesitikėjau čia sutikti tiek daug žurnalistų, pasijutau lyg Holivude“, - susirinkusiems tarė prieš tai su jais lietuviškai pasisveikinęs svečias.
Pasidžiaugęs, kad Rygoje surengtą parodą aplankė 35 tūkstančiai, o Vilniuje – net 75 tūkstančiai žmonių, A.Vasiljevas, sakė, kad dabar Maskvoje greta Raudonosios aikštės esančiame GUM prekybos centre eksponuojamą jo kolekciją kasdien aplanko apie 30 tūkstančių, o savaitgaliais – net 60 tūkstančių žmonių.
Pasak A.Vasiljevo, jis Šiauliuose demonstruoja tik nedidelę savo kolekcijos, kurią sudaro per 50 tūkstančių įvairių daiktų, dalelę.
„Man malonu, kad secesijos laikų drabužiai Šiauliuose eksponuojami tokiame puikiame tą laikmetį menančiame pastate - panašų interjerą parodai pavyko surasti tik Amjene (Prancūzija). Kadangi pats neturiu laiko, eksponatus išdėliojo dvi į Šiaulius atvykusios mano padėjėjos“, - Į Ch. Frenkelio vilą sukviestiems žurnalistams paaiškino A.Vasiljevas.
Kolekcionierių džiugino krizė
Gerą pusvalandį į klausimus atsakinėjęs, o po to ekskursiją surengęs A.Vasiljevas, regis, liko patenkintas savo padėjėjų darbu, tačiau priėjęs prie netoli užuolaida neuždengto lango eksponuojamų kelių suknelių sunerimo, ar saulės šviesa nepakenks audiniui.
„Drabužius tenka pastoviai restauruoti, o natūralaus šilko šiais laikais rasti sunku, be to viskas labai brangiai kainuoja“, - šio susirūpinimo priežastį paaiškino žymus kolekcininkas.
Kiek į savo kolekciją investavo pinigų, pasakyti nepanoręs A.Vasiljevas sakė, kad drabužių ir aksesuarų kolekcijai ieško Paryžiaus, Londono, Niujorko aukcionuose, o taip pat - internete.
„Neseniai aukcione įsigijau vienuolika suknelių. Į jas pretendavo ir „Dior“ namų atstovai, tačiau suknelės atiteko man, nes galėjau pasiūlyti didesnę kainą“, - džiaugėsi kolekcionierius.
A.Vasiljevas neslėpė, kad jo kolekcija labai pagausėjo per pastaruosius šešerius metus, kad dėl finansinės krizės nukrito ir aukcionuose parduodamų vertybių kainos.
„Pastebėjau, kad kainos jau šį rudenį JAV aukcionuose stipriai išaugo ir aš jau nebegalėjau sau leisti ten pirkti. Manau, kad traukiantis krizei kainos kils ir Europoje rengiamuose aukcionuose“, - svarstė A.Vasiljevas.
„Tokią suknelę reikia mokėti vilkėti“
Vieną didžiausių pasaulyje drabužių kolekcijų surinkęs A.Vasiljevas sakė turįs du pagrindinius konkurentus: „Abu konkurentai iš Lotynų Amerikos. Vienas gyvena Čilėje, o kitas – Meksikoje“.
Nuo XVIII amžiaus pradžios iki šių dienų siūtus drabužius, aksesuarus, fotografijas, madų žurnalus kolekcionuojantis A.Vasiljevas sakė, kad didžiąją dalį jo kolekcijos sudaro moterims skirti drabužiai ir aksesuarai.
„Anksčiau moteris rengdavosi puošniais drabužiais, o tradicinę eilutę vilkintis vyras jai būdavo tik fonu. Dabar neretai būna atvirkščiai“, - atviravo mados ekspertas.
Trumpai apžvelgęs į Šiaulius atvežtą kolekciją A.Vasiljevas sakė, kad dauguma suknelių siūta to meto „standartinei“ 155-160 centimetrų ūgio moteriai, turinčiai 50 centimetrų apimties taliją.
„60 centimetrų apimties taliją turinti moteris tuo metu jau buvo laikoma stora. Dabartinė moteris apsivilkusi tokia suknelę ją draiskalais paverstų per pusvalandį. Vilkint tokią suknelę reikia mokėti ir vaikščioti, ir stovėti, ir sėdėti. Ir valgyti reikia tiek, kad korsetas užsisegtų“, - paaiškino secesijos madą pristatantis kolekcininkas.
Pankėms briliantų niekas nedovanoja
A.Vasiljevas neslėpė, kad jam labiau patinka puošnus skilius: „Briliantus vyras mieliau padovanos puošniai apsirengusiai moteriai. O jei esi apsirengusi, kaip pankė, tai imk grandinėlę nuo unitazo - ir nešiok į sveikatą“, - šmaikštavo A.Vasiljevas.
Gerai nusiteikęs į Ch. Frenkelio rūmus įžengęs mados guru puikios nuotaikos neprarado ir per daugiau nei valandą trukusią ekskursiją.
Paklaustas, kur slypi jo energijos ir geros nuotaikos paslaptis A.Vasiljevas neslėpė: „Aš nevartoju kvaišalų, negeriu ir nerūkau“.
Pirmadienį parodą Šiauliuose pristačiusio A.Vasiljevo antradienį jau Maksvoje jau lauks televizijos laidos apie madą filmavimo komanda.
Paklaustas apie ateities planus Lietuvoje A.Vasiljevas sakė, kad kita didelė paroda mūsų šalyje bus surengta Kaune, o kitąmet rudenį Vilniuje turėtų būti atidaryta paroda „Septintas dešimtmetis – skandalas buduare“.
Šiaulių Ch.Frenkelio viloje surengtą A.Vasiljevo parodą „Secesijos mada“ bus galima aplankyti iki kitų metų balandžio 27 dienos.
Secesijos apranga yra puošni ir elegantiška
Parodoje pristatomos suknelės, sukurtos modeliuotojų, siuvėjų ir siuvinėtojų, dirbusių garsiuose Europos ir JAV madų namuose: „Worth“, „Doucet“, „Cheruit“, „Rouff“, „Babani“, „Tarot“, „Poiret“, „Luey“, „Wengeroff“, „Cauet“, „Altman“.
Lankytojai išvys patvarius šimtmečio senumo audinius, nėrinius, drabužių kirpimą, siuvinėjimą, aplikacijas bei daugybę nuostabių moterų ir vyrų mados priedų – aksesuarų: batelių, rankinukų, skrybėlaičių, sagčių, smeigtukų, smeigių, pokylių užrašų knygelių, kvepalų flakonų, vėduoklių – ir daug kitų per šimtą metų užmirštų daikčiukų, grãžinusių gyvenimą, džiuginusių akį bei liudijusių secesijos darytą įtaką visam to meto daiktų pasauliui.
Drabužių ir aksesuarų ekspoziciją papildo daug secesijos stiliaus madas iliustruojančių fotografijų, tapybos darbų, derančių prie elegantiško laikotarpio aprangos.
Secesijos stilius, atsiradęs kaip stiprus poreikis atnaujinti vaizduojamąjį meną, gyvavo neilgai, bet sklido po Europą labai greitai. Pasiekė Ameriką, net Japoniją.
XIX a. pabaigoje drabužių mada, kurioje pasijuto naujo meninio mąstymo gūsių, atidavė pirmenybę švelniems pasteliniams gamtos tonams. XX a. pradžioje į mados verslą atėjo talentingas dizaineris Polis Puarė. Jam reikalaujant bei pritariant gydytojams, moterys palengva vadavosi iš korsetų. Pasikeitė ir mados spalvų paletė. Secesijos apranga labai elegantiška ir puošni.
