J.Rekevičiūtės kolekcijoje naudojami dėvėti drabužiai, kuriuos menininkė pagražina grafikos atspaudais. „Drabužiai man yra daug daugiau nei priemonė apsaugoti kūną”, – teigė ji. Dėvėtas sukneles transformuoja į unikalius meno kūrinius. Specialia technika atspaudžia kartone jų įspaudą istorijai-menui-amžinybei. Transformacija vyksta mistiškai: menininkė lyg alchemikė savo laboratorijoje sukneles balzamuoja, mumifikuoja, dažo, džiovina, apipina burtais eksponuoja.
Renginyje buvo galima pamatyti šių mistinių apeigų fragmentus – parodos atidarymo svečiai išvydo režisieriaus Ričardo Rickevičiaus sukurtą intriguojantį vaizdo klipą, praskleidžiantį paslaptingus Jūratės alchemijos laboratorijos užkulisius. Tačiau finalinis akordas suskambėjo ir atsiskleidė parodos metu, jį palydėjo Charleso Gounodo operos „Faustas” Margaritos arijos, kurias atliko Julija Karaliūnaitė.
„Fausto“ Margarita – menininkės J.Rekevičiūtės mūza. Moteris, kuriai papuošalai, suknelė, grožis suteikia sparnus arba priešingai, ją sunaikina. Pasak grafikės, suknelė kiekvieną moterį gali pridengti tarsi kaukė. Tai puikiai atsiskleidžia jos sukurtų drabųš cikle „Noras būti gražiame gyvenime“.
