Senesnė už šią ir daugiausia metų pasaulyje skaičiuojanti skrybėlių parduotuvė įsikūrė Londone, Šv.Jokūbo gatvėje, duris atvėrė dar 1765 metais.
B.Tommerupas šypsosi į ūsą – taip, kasdien čia užsuka daugybė smalsuolių, kuriems nebūtinai reikia skrybėlės patiems dėvėti, bet kurie nori pasižvalgyti į itin kruopščiai atrenkamą jų kolekciją bei daugybę puikių istorijų mačiusias unikalias skrybėlių lentynas. Jos čia stūkso nuo pat parduotuvėlės įkūrimo – 1857 metų balandžio 23 dienos, rašo žurnalas „Stilius“.
Naujiesiems mažytės ir jaukios parduotuvės savininkams itin svarbi jos istorija ir daugiau nei pusšimtį metų beveik nesikeičiantis krautuvėlės interjeras, stebinantis išskirtiniais daiktais.
„Turime privilegiją valdyti šią parduotuvę ir tai sėkmingai darome jau ketverius metus. Parduotuvė yra tikrai labai sena. Didžioji dalis interjero, kurį šiandien matote, išliko iš tų laikų.
Ji tik šiek tiek atnaujinta 1892-aisiais, kai į parduotuvę atkeliavo unikalus Berlyne sukurtas kasos aparatas, kuris veikia iki šiol!“ – su pasididžiavimu kalbėjo vyras.
Ši vieta įtraukta į ne vienos šalies kelionių gidą kaip rekomenduojama aplankyti. Savininkai šypsojosi – iki šiol jiems dirbant lietuvių turistų čia dar nebuvo užklydę. Dažnai užsuka ispanai, portugalai, vokiečiai.
Krautuvėlė išsiskiria moderniais vitrininiais langais bei įdomiu fasadu – visas pastatas tiek dėl eksterjero, tiek dėl interjero ypatybių saugomas paveldosaugininkų. Be jų leidimo niekas negali būti keičiama.
„Ši parduotuvė saugoma kaip viena seniausių Kopenhagoje. Tokių, XIX a. pradžioje įkurtų, krautuvių – vos kelios – 8–10...“ – pasakojimą tęsė prekiautojas skrybėlėmis.
Pačią pirmąją skrybėlę savo gyvenime jis pats įsigijo būtent čia, taigi likimo ironija, kad į ją sugrįžo, matyt, jau visam laikui.
„Dirbau daniškame kompanijos IBM padalinyje. Tuometinis skrybėlių parduotuvės savininkas ilgą laiką sirgo, tad ji dažnai būdavo uždaryta... Mano žmona iškėlė mintį pasikalbėti su vyru ir pasiūlyti parduoti verslą. Jis sutiko, ir per pusmetį mums pavyko parduotuvę įsigyti!“ – džiaugėsi pašnekovas.
Jis juokėsi staiga save pagavęs mintyse jau atsisveikinantį su darbovietės, kurioje dirbo penkiolika metų, kolektyvu. Nors su mados pasauliu jis iki tol nebuvo rimtai susijęs.
„Susižavėjau skrybėlėmis ir pasijutau dėl jų pamišęs nuo 1997-ųjų, kai įsigijau pirmąją. Nuo tada ėmiau pirkti vis daugiau skrybėlių ir kepurių, o galiausiai įsigijau visą parduotuvę. Tai tikrai tapo ekstremaliu pomėgiu“, – juokėsi vyras.
Kiek kepurių eksponuojama unikalioje parduotuvėlėje, danas atsakyti negali. Jis neturi ir statistikos, kiek šių aksesuarų parduoda per metus.
„Tai, ką čia matote, – tik ledkalnio viršūnė. Netoliese turime vietą, kur sandėliuojame visas kitas skrybėles, mat visos netelpa į lentynas. Erdvė čia brangi ir labai ribota, tad papildyti lentynų asortimentą galime tik tada, kai ką nors parduodame. Turime mąstyti, kaip gudriai panaudoti visą erdvę“, – apie vietą pasakojo jos savininkas.
Tačiau kaip nusprendžiama, kokios bus išrinktos skrybėlės, kurioms teks garbė atsidurti baltose prabangiose lentynose?
Kartu su žmona Bess jis nuolat keliauja į įvairias skrybėlių gamyklėles, ateljė Airijoje, Vokietijoje. Visą atsivežamą produkciją jie privalo pamatyti savo akimis, kad įsitikintų jų gamybos kruopštumu, audinių kokybe. Tad Kopenhagos senamiestyje galima rasti tik labai profesionalius skrybėlių industrijos kūrinius.
Nors klasikinė skrybėlė, ko gero, labiau laikoma vyrišku ir mažai kintančiu aksesuaru, tam tikros tendencijos vyrauja. Užtat pora nesėdi užsidariusi tarp turimų skrybėlių, o nuolat stebi aplinką, naršo po Kopenhagos gatves, kad pasisemtų įkvėpimo ir išvystų, ką žmonės labiausiai mėgsta nešioti šiomis dienomis.
Įprastai nuvykę rinktis naujų kolekcijų antros pagal senumą pasaulyje skrybėlių parduotuvės valdytojai jau žino, ko labiausiai reikia jų klientams.
Šiuo metu labai pamėgtos universalios fedoros, kurias galima šiek tiek transformuoti lankstant jų kraštus. O juk apskritai šį sezoną dėvėti skrybėlę labai madinga.
Jų dėvėjimo įpročius puikiai išmanantis B.Tommerupas sako, kad pastaruoju metu vis daugiau moterų renkasi griežto modelio vyriškas skrybėles. Moterims jau nereikia tokių, kurios dekoruotos įvairiais saldžiais pagražinimais.
Kita vertus, jei skrybėlės kaspinas nėra užfiksuotas, pasakojo B.Tommerupas, lengvai galima jį pasukti ir taip išspręsti klausimą, kam ją dėvėti: kairėje atsidūręs mazgas reiškia vyrišką aksesuarą, o dešinėje – moterišką.
O tarp stipriosios lyties klientų – daugybė įvairaus amžiaus vyrų. Tik, kaip juokėsi krautuvės savininkas, bent jau Šiaurės šalyse vyrai ne tokie drąsūs. Klasikinis pasirinkimas – pilka arba juoda skrybėlė. Kiek kitaip yra Pietų Europos kraštuose, kur vyrai drąsiai nešioja ryškiaspalvius ir ekscentriškus galvos apdangalus.
Užtat jis dažnai bando keisti savo klientų psichologiją, siūlydamas įsigyti „tai, ko niekas kitas neturi“. Galiausiai vyrai supranta, kad ryškesni aksesuarai – šaunu. Dauguma klientų nuolat nekantrauja įsigyti naujų egzempliorių, tad laukia kiekvienos naujos kolekcijos pasirodymo lentynose.
„Nebūtina rinktis pačių ryškiausių spalvų skrybėlių, tačiau jei pasirinksite originalesnę, tokios niekas kitas neturės. Galbūt galite rinktis juodą skrybėlę su raudonu kaspinu. Apskritai daugelio skrybėlių gamyba yra labai ribota, tad sutikti antro žmogaus su tokia pat beveik neįmanoma“, – sakė jis.
Kita vertus, jei matote reikalą įsigyti tik vieną vienintelę arba tiesiog pirmąją skrybėlę savo gyvenime, B.Tommerupas pataria: atsižvelkite į tai, ar esate nešiojęs skrybėles anksčiau, kokios spalvos jums labiausiai tinka, kokiomis progomis ją dėvėsite – kasdien ar per specialias šventes, susitikimus. Žinoma, tenka atsižvelgti ir į savo biudžetą.
Pasak butiko savininko, daugelis žmonių kokybiškai skrybėlei įsigyti vidutiniškai skiria apie 200 eurų.
