Kaip dažniausia kelionių liga įvardijamas viduriavimas. Šio negalavimo priežastis – nebūtinai sugedęs ar užterštas maistas. Dažnai viduriavimą sukelia valgiai, prie kurių europiečių skrandis nėra įpratęs. Atogrąžų kraštų specialistai teigia, kad klasikinė mitybos taisyklė – gaminti garuose, virti, lupti arba apskritai egzotišką maistą pamiršti. Mitybos specialistų nuomone, ypač svarbu atkreipti dėmesį į vandens kokybę. Jei įmanoma, reikia jį virinti, be to, gerti tik iš butelių, kurie buvo laikomi uždaryti. Taip pat atsisakyti ledo kubelių, nes nežinia, koks vanduo buvo užšaldytas. Visada teikite pirmenybę šviežiai paruoštiems maisto produktams. Bet jei, atrodytų, tinkamai maitinotės, o jus ėmė kamuoti viduriavimas, būtinai pereikite prie angliavandenių gausaus maisto: valgykite ryžius, makaronus, bananus. Žinoma, susirgus ūmine liga būtini ir atitinkami vaistai. Kokių pasiimti į kelionę, turėtumėte pasitarti su šeimos gydytoju.
Tačiau kelionėje jus gali varginti ir priešingas negalavimas – vidurių užkietėjimas. Jei taip nutiks, jus kamuos išsipūtęs pilvas, persivalgymo pojūtis. Medicinos požiūriu, šis virškinimo sutrikimas paprastai nėra pavojingas, bet nuo jo kenčiančio žmogaus gyvenimo kokybė suprastėja. Dažnai sunku nustatyti, kas iš tikrųjų sukėlė šią problemą. Bet esama veiksnių, kurie tikrai kalti dėl vidurių užkietėjimo. Mažas fizinis aktyvumas, neįprastas maistas ir pakitęs dienos režimas. Žmonės, kurių lėtas žarnyno darbas, užsisakę viešbutį su maitinimu „viskas įskaičiuota“, turėtų kuo daugiau vartoti daržovių, vaisių, uogų, gerti daug skysčių, kad būtų kompensuojamas jų trūkumas, atsiradęs dėl prakaitavimo.
Šlapimo pūslės uždegimas – dar viena keliautojų bėda. Dažnas, išlipęs iš vandens, mėgsta su šlapiu šaltu maudymosi kostiumu atsigulti ant gulto – dėl tokio įpročio daugelis moterų per atostogas pasigriebia šlapimo pūslės uždegimą. Be to, nereikėtų sėdėti šaltai ir ant šaltų vietų, nes tai susilpnina imuninės sistemos mechanizmus ir padidina infekcijos pavojų.
Vasarą tyko ir kojų grybelis. Kaip jo išvengti? Grybeliu galima užsikrėsti ten, kur vaikščiojama basomis, – ant kilimais išklotų viešbučio kambarių grindų ir prie baseino. Paprasčiausios apsisaugojimo nuo kojų ir pirštų grybelio priemonės – paplūdimio šlepetės, visuomet gerai iššluostyti tarpupirščiai. Be to, kojos turi gauti daug oro ir šviesos, nes grybeliui patinka drėgmė. Jei kojos stipriai prakaituoja, būtina vartoti dezodorantus, kurie sumažina prakaitavimą. Niežti, nervina ir negražiai atrodo. Teigiama, kad 70 procentų žmonių bent kartą buvo pasigavę kojų ar nagų grybelį. Ypač vasarą.
Pietinėse šalyse vabzdžių įgėlimas gali baigtis nemalonesnėmis problemomis nei varginantis niežėjimas. Juk vabzdžiai – ir ligų platintojai. Kelionių ekspertai pataria vakarais rengtis drabužiais, per kuriuos vabzdžiai negalėtų įgelti, ir vartoti specialias apsaugos priemones. O jei jau įgėlė, niežėjimą sumažina specialūs kremai, želė ir pieštukai.
Koks turėtų būti kelioninės vaistinėlės turinys? Kelionėje būtina turėti: vaistų, slopinančių pykinimą, ypač juntamą plaukiant jūra ar per ilgas keliones automobiliu, nuo skrandžio skausmų ir spazmų, dezinfekcijos priemonės, jodo, tvarstį, pleistrų, žnyples, plataus veikimo spektro antibiotikų, kurie padėtų visais atvejais, – nuo vidurinės ausies uždegimo iki pūliuojančių krūminių dantų.
Medikai pataria į kelionę pasiimti dvigubą būtinų vaistų kiekį: pusę – į rankinį bagažą, pusę – į lagaminą.
Parengė Ona Kacėnaitė
