Gydytoja Jelena Tulčina imasi už galvos: „Nežinau, kas paskleidė gandą, kad šiek tiek alkoholio per dieną mums padeda išlikti sveikesniems, bet tai yra melas. Žinoma, alkoholis praplečia kraujagysles, tačiau procesai tuo metu vykstantys organizme mums yra daug kenksmingesni“.
Kasmet nuo alkoholio pasalyje miršta apie 88 milijonus žmonių. Mūsų organizmuose yra fermentas, nuo kurio kiekio priklauso tolerancija alkoholiui. Jo kiekis ir nusako, kodėl sekretorę teko vežti namo po pirmojo rato, o direktorė iki paryčių trypė pagal muziką, nors buvo pirmoji eilėje prie tekilos.
„Matydami, kaip alkoholis veikia mus pačius ir aplinkinius vien logiškai turėtume suprasti – pirmiausia jis kenkia smegenims. Atsipalaidavimas, kurį jaučiame yra dirbtinis. Negana to, vos patekęs į burną alkoholis erzina liežuvį, tuomet gerklę, stemplę, o patekęs į kraują sukelia grandininę slaptos alergijos reakciją, kuri galiausiai užteršia mūsų organizmą toksinais,“ – perspėji Žvėryno natūralios medicinos centro gydytoja J. Tulčina.
Baltieji mūsų organizmo kūneliai, kurie turėtų kovoti su virusais bakterijomis ir vėžinėmis ląstelėmis, plyšta, mėgindami kovoti su alkoholiu ir jo sudėtinėmis dalimis.
Jie išskiria toksiškus fermentus, kurie krauju pasklinda po visą mūsų organizmą, sukeldami uždegimą. Patekę į smegenis ir jas veikdami toksiškai fermentai sukelia apsvaigimo reakciją, o dažnai naudojant alkoholį, tos neigiamos savybės po truputį žaloja smegenų ląsteles.
„Dažniau vartojusiems alkoholį žmonėms didesnė tikimybė susirgti Parkinsono, Alzhaimerio ligomis, migrena, taip pat kepenų ciroze, kraujavimu iš stemplės kraujagyslių. Smegenyse, kurios nuolat paburkusios, gali atsirasti rimti ir negrįžtami pakitimai – žūsta daug smegenų ląstelių. Nuo vienos taurės – net dešimt tūkstančių,“ – perspėjo J. Tulčina.
Gydytoja pataria atkreipti dėmesį į žmonių, kuriuos alkoholis pakeitė negrįžtamai kalbėseną, minčių dėstymą, rankų drebulį ir nesiorientavimą aplinkoje: „Jų smegenys jau pažeistos, kodėl tai matydami sąmoningai to siekiame ir mes?“
„Jau kurį laiką mėginu kovoti su mitu, kad gerti mažais kiekiais – sveika. Iš tiesų žūstant baltosioms kraujo ląstelėms sulimpa rudonos ir padidėja infarkto, insulto ir trombų tikimybė.
Tai įrodė net 54 mokslinės studijos. Kardiologai sako tiesą – tuo metu mūsų kraujagyslės prasiplečia, bet niekas nepagalvoja, kokie dar procesai vyksta mūsų organizme. Iš esmės, žalojame savo smegenis, didiname riziką susirgti insultu ar infarktu,“ – sakė kardiologė, mitybos specialistė J. Tulčina.
Taip pat gydytoja pabrėžia, kad jei retkarčiais bus išgeriamas mažas alkoholio kiekis – nieko blogo nenutiks: „Su mažu kiekiu, išgertu retkarčiais, mūsų imuninė sistema susidoros ir ilgalaikių pakitimų nebus, tačiau įsivaizduokite, jei tą ugnį kurstote kasdien, o dar prisideda stresas, nesveika mityba, gyvenimo būdas...
Organizmą apkrauname taip, kad nėra, ko stebėtis, kad vėliau matome grožį pirma laiko praradusias moteris ir „alaus pilvus“ užsiauginusius, energijos nebeturinčius palyginti jaunus vyrus“.
Deja, didėjantis pilvukas ar prarastas grožis nėra blogiausi atsitinkantys pakitimai. „Be jau apkalbėtų smegenų pakitimų bei gresiančių ligų būtina paminėti, kad vyrams tai gresia bėdomis su potencija, o moterims – vaisingumo sutrikimais. Ar verta rizikuoti dėl dirbtinio apsvaigimo jausmo?“ – retoriškai klausė medikė.
Jelena Tulčina džiaugiasi, kad jos gyvenime alkoholis niekada neturėjo didelės reikšmės. „Galiausiai prieš maždaug 25 metus su vyru nusprendėme visai jo atsisakyti dėl savęs ir vaikų. Jis buvo muzikantas, pagundos nuolat skalndė aplink, tačiau dabar abu džiaugiamės teisingu sprendimu.
Ko negaliu visiškai atsisakyti, tai – saldumynai. Kartas nuo karto vis tiek suvalgau gabalėlį mėgiamo torto,“ – šypsojosi gydytoja.