Paprasti patarimai: kaip nesušalti ir nesusirgti žvarbią dieną

Kaip nesustirti, kai termometro stulpelis vis krenta žemyn? Kaip nesusirgti pereinamuoju iš šiltojo į šaltąjį laikotarpiu? Patarimų šiais klausimais negaili gydytojai, pirtininkai, kavos ruošimo meistrai.

Darganotu oru sušalti neleidžia ir karšti gėrimai. Namuose dažniau šildomės puodeliu arbatos, o biure ar kavinėje gurkšnojame garuojančią kavą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Darganotu oru sušalti neleidžia ir karšti gėrimai. Namuose dažniau šildomės puodeliu arbatos, o biure ar kavinėje gurkšnojame garuojančią kavą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Iveta Skliutaitė („Lietuvos rytas“)

Oct 10, 2015, 3:24 PM, atnaujinta Oct 10, 2017, 10:13 PM

Medikų teigimu, netinkama apranga ir apavas rudenį – ne vienintelė bėda, verčianti tirtėti nuo šalčio. Jeigu dar ir mūsų imuninė sistema nėra stipri, viena po kitos ima kibti peršalimo ligos. Tačiau norint sustiprinti organizmo atsparumą, nebūtina minti vaistinių slenksčius.

Aprangos specialistai aiškina, kad namuose nuo žvarbos galima slėptis po šiltais pledais, įsisupus į storą chalatą ar vilkint vilnonius drabužius.

Einant į darbą ar pramogas rudenį apranga turėtų būti ne tik graži, madinga, bet ir patogi bei šilta. O jeigu dar išmoksime rengtis svogūno principu, tuomet bus nebaisi jokia dargana.

Saugo nuo virusų ir bakterijų

Gydytojai pastebi, kad su rudeniu atsliūkino ir peršalimo ligos. Daugelio iš mūsų kolegos čiaudi ir šnarpščia, vaikai kosėja, juos kamuoja ausų uždegimai, vyresni kaimynai skundžiasi, kad jiems gelia sąnarius.

Kodėl vieni, atrodytų, nuo menkiausio vėjo pūstelėjimo suserga sloga ar gerklės uždegimu, o kiti visą rudenį ir net žiemą išsilaiko sveiki.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentės Jūratės Staikūnienės tvirtinimu, susirgsime ar ne peršalimo ligomis, kiek ilgai sirgsime ir ar išvengsime grėsmingų komplikacijų, priklauso nuo imuninės sistemos.

Ji organizmą saugo nuo puolančių bakterijų, virusų, mikrobų, baltymų.

„Kiekvienas žmogus turi išskirtinį genetinį kodą, todėl imuninės sistemos reakcijos į svetimų struktūrų puolimą yra individualios. Jos priklauso nuo įgimtų ir įgytų organizmo savybių“, – aiškino imunologė.

Susitelkia dideli kiekiai

Beveik 90 proc. vadinamųjų peršalimo ligų sukelia ne kas kitas, o už bakterijas mažesni organizmai – virusai, kurie puola sveikąsias ląsteles.

Šiuo metu žinoma per 200 skirtingų virusų, daugiau kaip 100 jų sukelia kvėpavimo takų ligas. Medikai nuolat atranda naujų rūšių virusų, tačiau manoma, jog iki šiol gali būti atpažinta tik apie 3 proc. visų Žemėje esančių virusų.

Kodėl nuolat aplink mus sklandantys virusai agresyviai pulti pradeda būtent rudenį? Medikė tvirtino, kad šiuo metų laiku smarkiai padidėja virusų koncentracija.

Vasarą nemaža dalis virusų žūsta nuo ultravioletinių spindulių. Rudenį saulė išlenda rečiau, o tai – viena iš itin palankių terpių virusams daugintis, plisti ir sukelti ligas.

Dideli virusų kiekiai atvėsus orui susitelkia patalpose, kur žmonės būna vieni šalia kitų, naudojasi bendrais daiktais, žaislais ar įranga.

Nusilpę užsikrečia greičiau

Virusinės kvėpavimo takų infekcijos persiduoda oro lašeliniu būdu: iškosint, čiaudint ar iškvepiant sukėlėjus.

„Silpnesnį imunitetą turintys žmonės įprastai užsikrečia labai greitai. Paskui užkrečia kitus, kurių organizmo gynybinė sistema taip pat silpnoka. Sparčiai plintančios ligos protrūkis gali pasiekti net epidemiją“, – sakė J.Staikūnienė.

Į kovą su puolančiais virusais ir kitais svetimais dariniais stoja žmogaus imuninė sistema, kurią svarbu nuolat stiprinti.

Mokslininkų įrodyta, jog vitamino C vartojimas stiprina imuninę sistemą ir padeda kovoti su infekcijomis. Su į organizmą patekusiu užkratu veiksmingai kovoja ir ežiuolė.

Kad po nakties jaustumės pailsėję, svarbu ne tik, kiek miegame, bet ir kokioje aplinkoje. Miegamajame turėtų būti tylu, ne per šviesu, ne per šalta.

Dietų reikėtų atsisakyti

Jei užklupo peršalimo liga, į darbą ar mokslus eiti nereikėtų. Taip nušaunami du zuikiai: organizmas mažiau pavargsta, todėl greičiau pasveiksta. Svarbiausia – užkratas neplatinamas kitiems.

Jei temperatūra pakilo iki 38 laipsnių Celsijaus, vaistais jos mažinti nereikėtų, nes tai požymis, kad imuninė sistema sėkmingai kovoja su infekcija. Jai padėti reikia geriant daug skysčių, ypač mineralinio vandens, vaistažolių arbatos.

Gerti antibiotikų užsikrėtus virusine infekcija nepatartina, nes jie virusų neįveikia, o imunitetą silpnina.

Juos vartoti galima tik tuo atveju, jei gydytojas nustatė, kad ligą sukėlė bakterijos, ir skyrė šių vaistų.

Rudenį reikėtų atsisakyti dietų ir valgyti kuo įvairesnį maistą. Taip organizmas bus aprūpintas vitaminais ir kitomis būtinomis medžiagomis.

„Imuninę sistemą stiprina buvimas gryname ore, sportas, vaikščiojimas.

Tačiau vėstant orui labai svarbu tinkamai rengtis. Pirmiausia siūlyčiau gerai apgalvoti, kokiomis sąlygomis dėvėsite kiekvieną drabužį, kad neperšaltumėte ar neperkaistumėte“, – patarė gydytoja.

Apranga – svogūno principu

Aprangos žinovai rudenį drabužiams taip pat pataria skirti daugiau dėmesio.

Tinkamai apsirengus nebus šalta nei vėsią dieną lauke, nei patalpose.

Viena svarbiausių taisyklių vėstant orams – rengtis svogūno principu.

Kūnas turi būti apvilktas ne vienu, o keliais drabužių sluoksniais. Pirmasis sluoksnis – prie kūno prigludę apatiniai, antrasis – šildantys viršutiniai drabužiai, trečiasis – nuo vėjo, sniego ir šalčio sauganti apranga.

Aprangą rudeniui ir žiemai reikia pradėti komplektuoti ne nuo viršutinių, kaip vis dar klaidingai daro daugelis žmonių, o nuo apatinių drabužių. Jų termoizoliacinės savybės neturi būti blogesnės nei viršutinių, kad žmogus nesušaltų.

Vilna leidžia odai kvėpuoti

Šaltuoju laikotarpiu tikru išsigelbėjimu tampa ir patalynė bei drabužiai iš vilnos.

Todėl namuose pravartu turėti vilnonį chalatą, šlepetes, pledą, šildančias skaudančią nugarą ir sąnarius juostas, gerklės skausmą malšinančias kaklajuostes.

Einant į lauką nuo vėjo ir šalčio saugo vilnonės kepurės, pirštinės, skraistės. Biuruose, kur aprangos kodo reikalavimai griežti, tinka dailios vilnonės liemenės. Mėgstantys laisvesnį aprangos stilių gaubiasi vilnoniais šaliais ir pončais.

Bendrovės „Flokati“ vadovė Asta Kančelskienė pabrėžė, jog vilnonis audinys išsiskiria ypatybe izoliuoti šaltį ir karštį, apsaugoti nuo staigių temperatūros pokyčių ir leidžia odai kvėpuoti.

„Apsikloję ar apsirengę tikros vilnos gaminiais neperkaisite ir nesušalsite. Vilna puikiai prisitaiko prie kūno temperatūros. Ji sulaiko tik tiek šilumos, kiek reikia, neskatina prakaituoti. Vilna sugeria net iki 40 proc. drėgmės ir neleidžia kūnui greitai atvėsti“, – kalbėjo pašnekovė.

Net tik ką gimusį kūdikį galima sušildyti vilnonėmis kojinaitėmis, kepuryte, pirštinaitėmis ar net marškinėliais. Vilnoniai drabužėliai praverčia ir ūgtelėjusiems vaikams. Su jais mažiesiems bus ne tik šilta, bet ir patogu, nes drabužėliai labai lengvi.

Sušalti neleis mezginiai

Šį sezoną ypač madingi ir megzti drabužiai, ypač iš storų siūlų. Juos nusinerti ar nusimegzti galima per kelis vakarus. Apsirengę megztiniais iš storų vilnonių siūlų stilingai atrodysite leisdami laisvalaikį ar darbo vietoje.

Amžinai madingi yra drabužiai, megzti iš alpakų, merinosų vilnos ar kašmyro siūlų. Jais apsivilkus bus šilta ne tik namuose.

„C.a.s.a. Lana“ siūlų namų vadovės Aušros Dimšaitės tikinimu, jeigu darbe privalote atrodyti dalykiškai, galima dėvėti iš šių siūlų ar jų derinių megztus megztinius, liemenes. Prie kostiumo ar švarko derės stilingas megztas ar nertas šalikas.

„Šįmet šalikas yra viena madingiausių aprangos detalių. Šį rudenį tiesiog privalu turėti megztą, storą, ilgą arba per galvą užmaunamą šaliką“, – tvirtino A.Dimšaitė.

Sušildo garuojanti kava

Darganotu oru sušalti neleidžia ir karšti gėrimai. Namuose dažniau šildomės puodeliu arbatos, o biure ar kavinėje gurkšnojame garuojančią kavą.

Vienkartinius ar pastaruoju metu išpopuliarėjusius termopuodelius su šiuo gėrimu dažnai galima išvysti ir gatvės praeivių bei vairuotojų rankose.

Iš specialaus plastiko ir metalo pagaminti indai paklausūs dėl to, kad ilgai išlaiko gėrimą karštą.

„Vero Cafe“ kavinių tinklo direktorė Laima Vėželienė tikino, jog daugelyje šalių daugiau nei pusė visos per dieną išgeriamos kavos suvartojama iki pietų.

Lietuvoje ir Kaune tokios vartojimo tradicijos nėra, nes kava geriama visą dieną, net vėlų vakarą ar naktį.

„Kauniečiai ir į Kauną atvykę turistai mėgsta įvairiais būdais ruoštą pienu gardintą kavą – su šlakeliu pieno, latės ar kapučino. Pastaruoju metu žmonės pamėgo kavą, ruošiamą alternatyviais būdais, pavyzdžiui, prietaisais „Chemex“ arba „Syphon“. Juoda kava taip pat populiari, bet tokia mieliau geriama kavinėse, nei užsisakoma išsinešti“, – sakė L.Vėželienė.

Pirtyje atsikrato ligų

Vereta Rupeikaitė

Pirtininkė

„Daugelis pirties mėgėjų į pirtį traukia tuomet, kai vėsta oras.

Dažniausiai pirties malonumais mėgaujamasi du kartus per savaitę.

Nuolat besilankantys pirtyje žmonės paprastai nesiskundžia bloga nuotaika, depresija ar rudens sloguliu. Daugelis net nepamena, kada sirgo peršalimo ligomis.

Pirtyje daug prakaituojama, o prakaitavimas yra vienas natūralių sveikatinimo procesų. Rudenį tai ypač svarbu, nes natūraliai prakaituojame mažiau nei vasarą.

Pirties procedūros ne tik stiprina imuninę sistemą, bet ir yra puiki užkarda viršutinių kvėpavimo takų ligoms.

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, labai veiksminga pasikaitinti druskos ar druskos su vaistingaisiais augalais garuose, kojas pamirkyti druskos vonioje. Ne mažiau veiksmingos medaus procedūros, vanojimasis.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.